Naujausios
Visa informacija ir pagalba – vienoje vietoje
Kaip anksčiau žadėjo Vyriausybės atstovai, Šiauliuose vakar įsteigė atskirą pabėgėlių registracijos centrą. Įkurta 20 kompiuterizuotų darbo vietų pabėgėlių registracijai, keturios darbo vietos tiems, kurie ieškos atvykusiems iš Ukrainos žmonėms, apgyvendinimo vietų. Kol mamos ar tėčiai atliks visus formalumus, su jų vaikais savanoriai užsiims vaikų žaidimų erdvėje. Ant išklotų kilimų pirmadienį mažųjų jau laukė daugybė žaislų.
Kiek toliau įsikūrę „Maisto banko“ savanoriai dalins pabėgėliams maisto produktų paketus, o greta Raudonojo kryžiaus atstovai aprūpins juos higienos prekėmis, sauskelnėmis vaikams, kitais būtinais dalykais.
Išėjus į lauką jų lauks Savivaldybės arba policijos mikroautobusas, kuris nuveš į paskirtą gyvenamąją vietą.
Karo pabėgėlių reikalus koordinuojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius spaudos konferencijoje pasakojo, kad vienu metu dirbant 20 migracijos darbuotojų, poreikis priimti Ukrainos pabėgėlių srautą turėtų būti užtikrintas.
V. Urbonavičius aiškino, kad neketinama pabėgėlių registracijos centre steigti ir apgyvendinimo vietas. Nors 100 miegamų vietų reikalui esant būtų paruoštos arenos mažojoje salėje, tačiau jos būtų panaudotos tik kritiniu atveju. Kol kas Savivaldybė dar turi rezervų valdiškuose pastatuose, kur yra ir dušai, ir tualetai, ir virtuvėlės. Taip žmonėms patogiau.
V. Urbonavičius kalbėjo, kad šiauliečių paramos Ukrainos gyventojams registracijos centre nepriims. Norintys padėti turi kreiptis į savanoriaujančias organizacijas: asociaciją „Karpatai“, „Maisto banką“, Raudonąjį kryžių ar kitas. Paramą daiktais ar maistu reikia nešti į šių organizacijų nurodytas vietas.
Laukiama pabėgėlių srauto
Į Šiaulius atvykę ukrainiečiai apsilankyti centre galės iškart, be išankstinės registracijos. Centras dirbs nuo 8 iki 22 valandos. Jei atsirastų tokių žmonių, kurie atvyks vėliau, turės skambinti telefonu 1863 ir jiems bus suteikta pagalba bei informacija.
Centras įkurtas Savivaldybės, valstybinių institucijų ir savanoriaujančių organizacijų pastangomis. Patalpas iš arenos nuomos Savivaldybė. Per dieną nuoma kainuos apie 200 eurų be PVM. Kompiuteriais centras aprūpintas per policijos komisariatą.
„Laukėme labai to centro atidarymo. Per dieną mes sulaukiame apie 100 asmenų. Juos registruojame ir prašome, kad lauktų centro atidarymo. Kurie negali laukti – yra sergantys ar su mažais vaikučiais – priimame iš karto Migracijos skyriuje. Esame pasiėmę kontaktus, kad atsidarius centrui, galėtume juos pakviesti čia“, – komentavo Migracijos departamento Šiaulių skyriaus vedėja Lina Kiaunienė.
Ji sakė, kad iš migracijos skyriaus čia perkelta dirbti 10 darbuotojų. Jie dirbs dviem pamainomis, prašys savanorių pagalbos. Po savaitgalio eina būriai naujai žmonių. Nors Šiauliuose užregistruota per 300 karo pabėgėlių, tikėtina, kad dar tiek pat laukia galimybės užsiregistruoti.
Registracijos centre vienu metu dirbs 30–35 žmonės. Per dieną galės priimti apie 200 žmonių.
Be migracijos darbuotojų čia dar dirbs Savivaldybės tarnautojai. Taip pat išsiųsti prašymai ir kitoms valstybinėms institucijoms, prašant skirti kompetetingų darbuotojų, galinčių atlikti pagalbinį darbą registruojant pabėgėlius: policijai, sodrai, mokesčių inspekcijai, sienos apsaugai, gelbėjimo valdybai.
Pabėgėlių vaikai jau lanko mokyklas ir darželius
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad sprendžiami ukrainiečių integravimo į miesto gyvenimą reikalai. Užimtumo tarnyba pažadėjo pateikti susistemintą informaciją apie laisvas darbo vietas.
Miesto mokyklose yra 280 laisvų vietų, kurios gali būti pasiūlytos ukrainiečių vaikams. Apie 80 atvykusių mokinukų jau mokosi miesto mokyklose. Anot A. Bartulis, tokius vaikus mieste priims 5 mokyklos. Kol kas daugiausiai – 68 vaikai – pradėjo lankyti rusakalbių „Santarvės“ mokyklą. A. Bartulis sakę teiravęsis mokyklos vadovų, koks yra mikroklimatas, ir buvo užtikrintas, kad šioje mokykloje mokosi daugelio tautybių vaikų ir priešiškumo vienų kitiems nėra.
Lietuviškose mokyklose pabėgėlių vaikus taip pat priėmė draugiškai, kai kur padovanojo kanceliarinių priemonių krepšelius. Visi miesto mokyklas lankantys ukrainiečių pabėgėlių vaikai gauna nemokamą maitinimą.
Miesto vaikų darželiuose yra 120 laisvų vietų, darželius jau lanko 28 mažieji ukrainiečiai. Kol kas jiems už darželius mokėti nereikia. Tolimesnių sprendimų ieškoma valstybės mastu.
Anot Administracijos direktoriaus, patalpų yra, problema – mokytojai. Galėtų gelbėti ukrainiečiai pedagogai, tačiau Savivaldybė neturi informacijos apie atvykusius tokius specialistus. Nuo kitos savaitės Savivaldybė gaus platesnę informaciją apie atvykstančius karo pabėgėlius. A. Bartulis džiaugėsi kitų savivaldybių pavyzdžiais, kai klasėse dirba ukrainiečiai mokytojų padėjėjai, kalbantys su vaikais jų gimtąją kalba, tačiau Šiauliuose tokių padėjėjų dar nėra.
Ukrainai pinigų skirs balandį
Balandžio 7 dieną Šiaulių miesto taryba patvirtins tvarkos aprašą, pagal kurį skirs lėšų humanitarinei pagalbai teikti Ukrainoje. Anot A. Bartulio, dėl sumos politikai dar turi susitarti.
Dar neseniai tiek meras, tiek Administracijos direktorius teigė, kad įstatymai neleidžia teikti humanitarinę pagalbą iš biudžeto lėšų. Pradėjus lėšas kariaujančios Ukrainos humanitarinei pagalbai skirti kitoms savivaldybėms, Šiaulių valdžia irgi pakeitė plokštelę. Esą galima, tik tvarkos aprašą reikia pasitvirtinti. Administracijos direktorius sakė susipažinęs su kitų savivaldybių sprendimais, tačiau Šiauliai nusprendė „eiti kitu keliu“.
„Skirti X sumą iš miesto biudžeto lėšų Ukrainai ir jos gyventojams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų“, – rašoma Tarybos sprendimo projekte.
Tačiau A. Bartulis kategoriškai teigė, kad lėšas iš biudžeto gali skirti tik humanitarinei pagalbai už Lietuvos ribų.
Tuo tarpu Šiauliuose apsistojusių karo pabėgėlių problemoms spręsti rastas kitas būdas – tikslinės paskirties sąskaita, į kurią prašoma pervesti pinigų gyventojų ar juridinių asmenų.
Iš gyventojų paaukotų pinigų užsidirbs įmonės
Per savaitę 33 gyventojai į savivaldybės tikslinę sąskaitą pervedė 1700 eurų, aukojo po 5–100 eurų.
A. Bartulis tikino, kad šios lėšos pagal paramos ir labdaros įstatymą yra tikslinės paskirties ir skirtos pabėgėliams, apsistojusiems Šiaulių miesto teritorijoje.
„Miestiečiams sudarėme galimybę prisidėti prie pabėgėlių paramos teikimo. Ir juridiniai asmenys galėtų prisidėti paramai pabėgėliams mūsų teritorijoje. Kviesime ir verslo bendruomenę aukoti į šitą sąskaitą. Taip sudarytos galimybės operatyviau sureaguoti į vienų ar kitų pabėgėlių poreikius“, – sakė Administracijos vadovas.
Pagalbą pabėgėliams, kaip jau ir minėjome, teikia kelios didelės organizacijos. Jos yra atsidariusios savo sąskaitas ir prašo žmonių aukoti pinigus. Už gautas lėšas perka pabėgėliams reikalingus maisto produktus, kitus daiktus. Atidarius savo sąskaitą Savivaldybė ėmė konkuruoti su šiomis organizacijomis.
Spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad gyventojų suaukotos lėšos iš esmės ukrainiečių nepasieks. Iš jų bus Savivaldybės įmonei „Busturas“ apmokėtos išlaidos už nemokamą ukrainiečių vežiojimą miesto autobusais. Savivaldybė ir taip šiai įmonei kasmet skiria po kelis milijonus eurų.
Gyventojams, kurie į savo laisvas gyvenamąsias patalpas priėmė gyventi ukrainiečius, gali būti iš dalies kompensuojamos išlaidos. Tie pinigai nukeliaus „Šiaulių energijai“, „Šiaulių vandenims“.
Jau šiuo metu apie 20 ukrainiečių yra apgyvendinti miesto viešbučiuose, prireikus tokių bus ir daugiau. Nors prieš porą savaičių A. Bartulis tikino, kad šios išlaidos bus dengiamos iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo, vakar tai jau neigė. Už viešbučius apmokės iš miestiečių suaukotų pinigų.
O kaip su paramos idėja? Kur šių įmonių prisidėjimas prie paramos karo pabėgėliams? Ar tai vien tik gyventojų reikalas, o įmonėms galimybė užsidirbti?
A. Bartulis tikino, kad iš miesto biudžeto karo pabėgėliams padėti negali, nors Šiauliai – savivaldybė, kurioje jau kelerius metus bene daugiausiai (apie 7 tūkstančius) dirbančių ir mokančių mokesčius į miesto biudžetą Ukrainos piliečių.
„Fondo atidarymas leistų tenkinti pabėgėlių poreikius. Užrašėme 13 pozicijų. Viena iš jų – dėl nemokamo važiavimo „Busturo“ autobusais. Atsiranda galimybė per čia „Busturui“ kompensuoti tą važiavimą. Telekomunikacijų, interneto paslaugas apmokėtume, neformalųjį ugdymą“, – dėstė A. Bartulis.
Ukrainiečiams paramos reikėtų kreiptis į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių, tačiau Savivaldybė nei maisto, nei būtiniausių daiktų pati nepirks ir nedalins.
