Taikos piligrimas: "Artūrai Visockai, išsaugokite medžius"

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ta­nau­su Her­re­ra sa­ko Šiau­liuo­se at­si­dū­ręs pa­čiu lai­ku: sto­jo gin­ti ker­ta­mų me­džių.
"Atė­jęs su­ži­no­jau, kad mies­to val­džia no­ri iš­kirs­ti me­džius. Tai ab­sur­diš­ka idė­ja", – sa­ko ke­liau­to­jas Ta­nau­su Her­re­ra, ei­nan­tis per Eu­ro­pą pės­čio­mis. Šiau­liuo­se jis už­si­ra­šė krei­pi­mą­si: "Ar­tū­rai Vi­soc­kai, sa­ve the trees" ("Ar­tū­rai Vi­soc­kai, iš­sau­go­ki­te me­džius"). Te­ne­ri­fė­je gi­męs, Lon­do­ne gy­ve­nan­tis is­pa­nas ke­liau­ja už tai­ką, už dar­nią ap­lin­ką, už tie­są.

Lai­ku ir vie­to­je

Pės­čio­mis į Šiau­lius Ta­nau­su atė­jo nuo Jo­niš­kio. Pa­ke­liui pa­gy­ve­no Ga­tau­čiuo­se, ap­lan­kė Kry­žių kal­ną. Šiau­liuo­se nak­vo­jo dvi nak­tis, va­kar ke­lio­nę pra­tę­sė Kel­mės link.

Po­kal­biui ke­liau­to­jas su­si­ti­ko bul­va­ro da­ly­je, kur dar au­ga se­no­sios lie­pos.

Sa­vo žy­gį jis pra­dė­jo 2017 me­tais iš Lon­do­no. Pir­miau­sia ap­su­ko Bri­tų sa­las. Ta­da iš­ke­lia­vo į Va­ka­rų, Cent­ri­nę ir Šiau­rės Eu­ro­pą.

Ke­liau­da­mas daug bend­rau­ja, su­si­tin­ka su įvai­rio­mis bend­ruo­me­nė­mis, gi­li­na­si į is­to­ri­ją, re­li­gi­ją, po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, "Bre­xit", at­gy­jan­čias fa­šiz­mo, ra­di­ka­laus na­cio­na­liz­mo idė­jas.

Šiau­liuo­se Ta­nau­su su­ska­to pa­rem­ti ju­dė­ji­mą, kad me­džiai ne­bū­tų ker­ta­mi.

"At­vy­kau čia tin­ka­mu lai­ku. Atė­jęs su­ži­no­jau, kad mies­to val­džia no­ri iš­kirs­ti me­džius. Tai ab­sur­diš­ka idė­ja. Ker­ta­mi gra­žūs me­džiai: jei bus pri­žiū­rė­ti, jie dar il­gai ža­liuos. Me­džiai mies­tuo­se ypač svar­bu, ži­nant, ko­kie pa­vo­jai ky­la dėl kli­ma­to at­ši­li­mo. Rei­kia, kad me­džių bū­tų kuo dau­giau, o ne juos kirs­ti. Ma­čiau bul­va­ro me­džius, so­din­tus prieš 15 me­tų – jie neat­ro­do tvir­ti ir svei­ki."

Šiau­lių si­tua­ci­ją jis pa­ly­gi­no su Ang­li­jos mies­to Še­fil­do, kur val­džia prieš ke­le­tą me­tų bu­vo už­si­mo­ju­si nu­kirs­ti tūks­tan­čius me­džių. Itin ža­lio mies­to gy­ven­to­jai su­ki­lo: pro­tes­ta­vo, ra­ki­no­si prie me­džių, iš­pla­ti­no ži­nią per so­cia­li­nius tink­lus.

"Yra mies­tų ku­rie ska­ti­na ža­lią­sias ini­cia­ty­vas, so­di­na au­ga­lus ant na­mų sto­gų. Ko­dėl ne­pa­nau­do­ti kū­ry­biš­ku­mo, įtrauk­ti jau­nus žmo­nes, ku­rian­čius di­zai­ną, kraš­to­vaiz­džio di­zai­ną pa­da­ry­ti kaž­ką nau­din­go mies­tui? Nu­kirs­ti ir so­din­ti nau­jus me­džius – be­pras­miš­ka, nė­ra lo­gi­kos. Me­džius ga­li­ma iš­sau­go­ti."

Ta­nau­su ma­no, kad iš­nau­do­jus kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą, iš­sau­go­jus se­nus ir pa­so­di­nus nau­jų me­džių, Šiau­liai ga­lė­tų tap­ti mies­tu, iš ku­rio mo­ky­tų­si ki­ti mies­tai.

"Mies­tas ga­lė­tų sa­ky­ti: "Ei, mes taip pa­da­rė­me, jūs ir­gi ga­li­te!" Ga­lė­tu­mė­te įkvėp­ti ki­tus Eu­ro­pos mies­tus. Nu­kirs­ti me­džius – tai kenk­ti ir ap­lin­kai, ir mies­to žmo­nėms."

Ga­lė­tu­mė­te įkvėp­ti ki­tus Eu­ro­pos mies­tus. Nu­kirs­ti me­džius – tai kenk­ti ir ap­lin­kai, ir mies­to žmo­nėms.

Pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis

Ta­nau­su skai­čiuo­ja, kad pi­lig­ri­mi­nia­me tai­kos žy­gy­je jau bus įvei­kęs apie 10 500 ki­lo­met­rų. Nuo 2017 me­tų pa­va­sa­rio ap­lan­kė 14 ša­lių.

Per Lat­vi­jos sie­ną atė­jęs į Lie­tu­vą, pir­mą­ją nak­tį ma­nė mie­go­siąs pa­la­pi­nė­je miš­ke. Bet pa­ma­tęs di­džiu­lius kir­ti­mus, nu­spren­dė, kad tai – pri­va­ti te­ri­to­ri­ja. Nak­vy­nei pa­si­rin­ko ap­leis­tą bu­vu­sios mo­kyk­los pa­sta­tą.

Ei­da­mas ke­liau­to­jas at­krei­pė dė­me­sį, kad ke­liuo­se daug ne­gy­vų gy­vū­nų.

"Gam­ta la­bai gra­ži – tu­ri­te ja rū­pin­tis, – pa­ra­gi­na Ta­nau­su. – Ži­nau apie si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je, apie ker­ta­mus par­duo­tis miš­kus. Ne­ga­li­te dau­giau to leis­ti."

Svar­biu sa­vo ke­lio­nės tiks­lu Ta­nau­su va­di­na tie­są – vis­ką pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis, ne­si­va­do­vau­ti ste­reo­ti­pais.

Lie­tu­va tai­kos pi­lig­ri­mui pa­si­ro­dė itin sve­tin­gas kraš­tas. La­bai pa­tin­ka žmo­nių reak­ci­jos. Bend­rau­ti su vie­ti­niais is­pa­nui – vie­nas iš ėji­mo ma­lo­nu­mų. Ne­sup­la­nuo­ti su­si­ti­ki­mai pa­de­da pa­žin­tį ša­lį to­kią, ko­kia yra iš tik­rų­jų.

Ke­liau­to­jui daug ne­rei­kia. Pa­kan­ka sto­go virš gal­vos. Jei ne­gau­na nak­vy­nės, mie­ga pa­la­pi­nė­je. Res­to­ra­nuo­se ne­val­go – yra ve­ga­nas, ska­nau­ja iš skar­di­nių pu­pe­les, duo­ną, van­de­nį ir yra lai­min­gas.

"La­bai pa­pras­ta!" – nu­si­šyp­so.

Po Eu­ro­pą is­pa­nas ke­liau­ja tar­si srai­gė su na­me­liu: ve­ži­mai­ty­je ant ra­tu­kų su­dė­ta vis­kas, ko rei­kia: pa­la­pi­nė, dra­bu­žiai vi­siems me­tų lai­kams, skė­tis, čiu­ži­nys, mieg­mai­šis, mais­tas, van­duo. Bū­na, kad pa­ke­liui žmo­nės vai­ši­na, Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ma­lo­nin­tas obuo­liais.

Ke­ly­je pra­ra­do pi­ni­gi­nę, bet džiau­gia­si, kad li­ko pa­sas. "Vis­ko nu­tin­ka ", – ne­nu­si­me­na.

Ke­liau­ja be pi­ni­gų – už ge­ra­da­rių au­kas.

Il­ga ke­lio­nė

"Pa­ro­dy­siu že­mė­la­pį, pa­ma­ty­si­te, kur jau ke­lia­vau", – sa­ko Ta­nau­su. Mė­ly­na li­ni­ja žy­mi, kur ke­liau­to­jas lan­kė­si. Li­ni­ja nė­ra tie­si – jis vi­suo­met už­su­ka ten, kur re­ko­men­duo­ja vie­ti­niai. Ap­lan­ko ir ša­lių sos­ti­nes.

Pir­ma­sis ra­tas bu­vo 2–3 mė­ne­sių ke­lio­nė per Bri­tų sa­las.

Sug­rį­žęs į Lon­do­ną, pra­dė­jo ki­tą eta­pą. Kel­tu per­si­kė­lė į Ka­lė, gi­li­no­si į pa­bė­gė­lių te­mą, daug su­ži­no­jo apie emig­ra­ci­ją, mig­ra­ci­ją, Eu­ro­pą ir skir­tin­gas re­li­gi­jas.

Briu­se­ly­je do­mė­jo­si Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, jų veik­la, pa­ra­ma ša­lims na­rėms, pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mu. "Kaip ir Šiau­liuo­se – tik svars­tau, ar pi­ni­gai, ku­rie bu­vo skir­ti at­nau­jin­ti mies­tui, tin­ka­mai pa­nau­do­ti? Juk ker­ta­mi me­džiai – ne­ži­nau, ar ES tai pa­tik­tų? Mies­to ža­lu­ma da­bar yra svar­biau."

To­liau ke­lio­nė tę­sė­si į Pa­ry­žių, kur su­si­ti­ko su tai­kos or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vais, kal­bė­jo­si su maž­daug 400 žmo­nių.

Kar­tais Ta­nau­su įsi­lie­da­vo į pi­lig­ri­mų ke­lią, paė­jė­da­vo kar­tu. Ap­lan­kė Lur­dą, Fa­ti­mą.

"Man pa­tin­ka iš­mok­ti, su­ži­no­ti ir da­ly­tis ži­nio­mis so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, kad žmo­nės mo­ky­tų­si is­to­ri­jos, – sa­ko tai­kos pi­lig­ri­mas. – Eu­ro­pa nuo­lat ka­ria­vo. Ar tai bū­tų Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja, Pran­cū­zi­ja, Na­po­leo­no ka­rai, ko­lo­ni­za­ci­ja, ka­ta­li­kai prieš pro­tes­tan­tus, so­vie­tai ir vo­kie­čiai. Ei­da­mas ma­čiau dau­gy­bę pa­mink­lų, ka­pi­nių – mi­li­jo­nai žmo­nių žu­vo, kad bū­tų tai­ka Eu­ro­po­je. Da­bar mes tu­ri­me rū­pin­tis tai­ka."

Lan­ky­da­mas Mad­ri­dą, ap­lan­kė ir Avi­lą, Se­go­vi­ją. Ke­liau­to­jui svar­bios vie­tos, iš ku­rių ki­lę šven­tie­ji, do­mi­si jų gy­ve­ni­mais.

Pra­dė­jęs ke­lio­nę su 35 ki­log­ra­mų kup­ri­ne, po Mad­ri­do pa­ju­to, kad skau­da kū­ną, kad ne­be­ga­li jos ne­šti. Kaž­kas da­vė se­ną vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį – kro­vi­nį ga­lė­jo stum­ti.

Per šiau­rės Pran­cū­zi­ją pa­sie­kė Švei­ca­ri­ją. Ta­nau­su pa­ro­do me­di­nį pa­ka­bu­ką ant kak­lo, jis kar­tu ke­liau­ja nuo Švei­ca­ri­jos. Ke­liau­to­jui jis pri­me­na Švei­ca­ri­jos šven­tą­jį – bro­lį Klau­są (Ni­cho­las von Flue, 1417–1487). Jo pa­ta­ri­mai at­ne­šė tai­ką tarp Švei­ca­ri­jos kan­to­nų.

Šven­ta­sis dar va­di­na­mas Tai­kos Prin­cu. Tai­ką sim­bo­li­zuo­jan­tį pa­ka­bu­ką ke­liau­to­jui pa­do­va­no­jo vie­tos ku­ni­gas.

"Ne­šio­juo­si šį ženk­lą su sa­vi­mi. Vi­sur žmo­nės yra nuo­sta­būs. Žmo­nės yra žmo­nės, ne­svar­bu, kur gi­mę."

Ke­lio­nė tę­sė­si per Vo­kie­ti­ją. Do­mi­no Niurn­ber­gas, glau­džiai su­si­jęs su na­cių is­to­ri­ja. Lan­kė­si mu­zie­ju­je, kal­bė­jo­si su is­to­ri­kais.

Pra­ha, Ber­ly­nas – vi­so­se sos­ti­nė­se pi­lig­ri­mas da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se.

To­liau – Da­ni­ja, Šve­di­ja. Mal­mė­je su­si­ti­ko su vie­tos bu­diz­mo, žy­dų, mu­sul­mo­nų, ka­ta­li­kų ly­de­riais.

"Bu­vau gir­dė­jęs, kad Mal­mė yra pa­vo­jin­gas mies­tas, Bet aš ne­ti­kiu, kas sa­ko­ma ži­nio­se, aš no­riu pa­ts su­ži­no­ti tie­są. Ne­rei­kia de­mo­ni­zuo­ti mu­sul­mo­nų ir juos pa­vers­ti prie­šais. Bu­vo pui­kus su­si­ti­ki­mas, su­ži­no­jau, ką jie da­ro bend­ruo­me­nė­se ir nuo­sta­biam pa­sau­liui."

Ta­nau­su su­ža­vė­jo Šven­tos Bri­gi­tos is­to­ri­ja, ku­ri pės­čio­mis vi­du­ram­žiais nuė­jo į Sant­ja­go de Kom­pos­te­lą: "Ir iš­gy­ve­no, juk ne­bu­vo par­duo­tu­vių, ją ga­lė­jo su­val­gy­ti vil­kai! Bu­vau su­ža­vė­tas mo­ters is­to­ri­ja, la­bai stip­ri!"

Su ve­ži­mė­liu tai­kos pi­lig­ri­mas at­si­stū­mė iki Stok­hol­mo. Čia su­sto­jo. Vai­kiš­kas ve­ži­mė­lis bu­vo že­mes­nis, ne­pa­to­gus stum­ti – skau­dė­jo spran­dą. Šve­di­jo­je kaž­kas su­si­sie­kė su Nor­ve­gi­jos kom­pa­ni­ja, ku­ri pa­do­va­no­jo pa­to­gų ve­ži­mė­lį.

Skan­di­na­vi­jo­je Ta­nau­su pa­si­vi­jo drau­gų ži­nia: "Il­gi­mės, no­ri­me su ta­vim pra­leis­ti Ka­lė­das!"

Ke­lio­nę bai­gė Hel­sin­ky­je. Ka­lė­doms grį­žo į Lon­do­ną – rei­kė­jo per­trau­kos, rea­bi­li­ta­ci­jos.

Pert­rau­ka už­tru­ko: ka­ma­vo gri­pas, gerk­lės skaus­mas, ko­su­lys. Ke­liau­to­jas ma­no, kad vie­na iš li­gos prie­žas­čių – už­terš­tas Lon­do­no oras po il­go vaikš­čio­ji­mo gam­to­je.

Į Hel­sin­kį tęs­ti ke­lio­nės grį­žo rugp­jū­čio 18 die­ną.

Nuo Ta­li­no ke­lia­vo Bal­ti­jos ke­lio ke­liu: kaip tik bu­vo mi­ni­mas 30-me­tis.

"Dau­gy­bė ma­ši­nų su vė­lia­vo­mis! Kar­tais at­si­du­riu tin­ka­mo­je vie­to­je tin­ka­mu lai­ku, gy­ve­ni­mas ma­ne ve­da. Su­ži­no­jau, kad Bal­ti­jos ke­ly­je su­si­ki­bo 2 mi­li­jo­nai žmo­nių! Pa­si­da­li­jau ži­nia so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, žmo­nės nu­ste­bo: nuo­sta­bu! Esu lai­min­gas, kad sa­vo ėji­mą ga­liu pa­nau­do­ti skleis­da­mas ži­nią – kaip ir dėl me­džių, kai su­si­sie­jo Še­fil­das, ža­liau­sias Eu­ro­pos mies­tas, su mies­tu, ku­ria­me no­ri­ma me­džius iš­kirs­ti."

Ta­nau­su pa­ro­do la­pe­lį, ja­me Jo­niš­kio tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro dar­buo­to­jos su­ra­šė marš­ru­tus. Iš Šiau­lių ke­lias ves į Kel­mę, Ty­tu­vė­nus, Ši­lu­vą. Ta­da tu­rės nu­spręs­ti, ko­kiais ke­liais pa­siek­ti Vil­nių, su­kti į Ra­sei­nius ar Pa­ber­žę.

Vė­liau tai­kos pi­lig­ri­mo lauks Var­šu­va, Čens­ta­ka­va, Auš­vi­cas, Kro­ku­va, Vie­na, Bra­tis­la­va, Bu­da­peš­tas, Bu­ka­reš­tas, So­fi­ja, Atė­nai...

Ta­da – Ro­ma, gal­būt Va­ti­ka­nas. No­rė­tų į Ams­ter­da­mą – Ny­der­lan­duo­se dar ne­bu­vo. O tuo­met – at­gal į Lon­do­ną.

Ši tai­kos ke­lio­nė truks apie 2 me­tus.

Komentarai

Svečias    Ket, 2019-10-03 / 13:20
hipis..rupinkis savo salimi, o ne gastroliuok ir mokyk kitus kaip gyventi, mes siaulieciai turim teise patys spresti kas ir kaip. Vykdom darbus ir nestabdom.
taigi    Ket, 2019-10-03 / 14:21
medžiai reikalingi dantų krapštukams ar buratinams drožti. Na gal dar "angelams", kurių liaunais sparnais bandoma vėliau dangstyti savo gėdą. Arba vaikystės žaizdas.
kk    Ket, 2019-10-03 / 14:25
Kiekvienas pagal savo supratimą vykdo darbus. Viską išrauti, išgriovus išlyginti ir išgrįsti trinkelėmis yra pats paprasčiausias sprendimas, nereikalaujantis didelio proto. Projektai pagal tą patį šabloną. O ar yra bent vienas išskirtinis, kur būtų rekonstruojama kitaip? Su kitokiu supratimu?
Apie Bulvaro pradžią:     Ket, 2019-10-03 / 15:54
1984–1986 metų bulvaro dalyje suprojektuotos ir įgyvendintos daugiausiai mieste pagamintos mažosios architektūros formos ir kiti gaminiai – pergolės su arkiniais vartais, muzikalūs šviestuvai, spaudos kioskai, pavėsinės, skelbimų vitrina ir stendai, kelių tipų ergonomiški suoliukai, ažūriniai metalo gaminiai, šaligatvio plytelės, atraminės sienelės ir kt., kurie sudaro vieningą architektūrinio kūrinio visumą. Šiaulių ir medžių. Tada valdžia, architektai ir skulptoriai, puošė ir mylėjo savo miestą. O dabar tesugeba trinkelizuoti, betonuoti, ir naikinti kas buvo sukurta. Įdomu, kur dingo Lietuvos tūkstantmečiui skirti fizinių asmenų pastatyti suoliukai, prie Katedros ir kitur. Tai juk žmonių turtas. Ar bus tie suoliukai grąžinti, arba bent atiduoti juos dovanojusiems?
molis    Ket, 2019-10-03 / 20:09
Taikos piligrime, tai gal tu apmokėk 4 milijonus eurų už prarastus ES pinigus, jei projektas būtų sustabdytas.
medinuks    Ket, 2019-10-03 / 21:14
svarbu įsisavinti lėšas ir nesvarbu kaip. Svarbu įtikti sąjungai. Ir dar svarbiau - žodis "įsisavinti" nuo žodžio "savintis" :)
mumu    Pen, 2019-10-04 / 00:57
Suaugę patys visi apsivėžiavę, jau gimsta kūdikiai su vėžiais, tai ar ne nuo oro nešvaraus, kitąkart į mašinų važiuojamą gatvę išėjus reikia nosį užsidengt kuom nors, kad nekvėpuočiau išmetama smarve. Gal patys savo vaikų ir anūkų pagailėkit, prikimštų kišenių į aną pasaulį nepasiimsit
nulis    Pen, 2019-10-04 / 09:49
Tai dabar kiekvienas svieto perėjūnas, be vietos ir atsakomybės, be jokių įsipareigojimų ir pasiekimų (išskyrus tai, kad eina. Bet eina ir mano katinas, jei ką) eidamas per miestą, gali paaiškinti, kaip mums jį tvarkyti? Ar žemiau kristi įmanoma, ar jau ir dugnas pramuštas?
nulis    Pen, 2019-10-04 / 09:49
Tai dabar kiekvienas svieto perėjūnas, be vietos ir atsakomybės, be jokių įsipareigojimų ir pasiekimų (išskyrus tai, kad eina. Bet eina ir mano katinas, jei ką) eidamas per miestą, gali paaiškinti, kaip mums jį tvarkyti? Ar žemiau kristi įmanoma, ar jau ir dugnas pramuštas?
MERO ARTŪRO VISOCKO DARBOTVARKĖ    Pen, 2019-10-04 / 15:40
MERO ARTŪRO VISOCKO DARBOTVARKĖ Penktadienis, spalio 4 d. 8:15 Savivaldybės vadovų pasitarimas 10:00 Susitikimas su ikimokyklių įstaigų vadovais 14:00 Darbas su dokumentais 15:00 Aktualių miestui klausimų aptarimas. Pastaba. Darbotvarkė gali keistis.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.