Naujausios
Su velniu susidėsi — bėdos turėsi
„Būkit geri, atvažiuokite, mane apsėdo“. Prieš pat Kalėdas redakcija sulaukė telefono skambučio iš nevilties apimtos moters, kuri kone maldavo nuvežti ją pas egzorcistą. Juoba kad nelabojo atakos susijusios su “Šiaulių krašte“ išspausdintu straipsniu.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Skambutis — po „Šiaulių krašto“ straipsnio
Keturiasdešimtmetė ponia Dalia (vardas pakeistas), vieno Šiaulių rajono miestelio gyventoja, telefonu sakė, kad keisti dalykai pradėjo dėtis po „Šiaulių krašto“ publikacijos “Talismanas iš šėtono pašto dėžutės“ (2007.11.23). Tada pusiau juokais, pusiau rimtai “Šiaulių kraštas“ rašė apie lengvatikius, susiviliojusius žurnaluose spausdinta ekstrasenso Darylo van Horno reklama.
Jis už keliasdešimt litų žadėjo atsiųsti talismanus, asmenines šešių mėnesių pranašystes ir apskritai tapti nuolatiniu gyvenimo globėju, jei žmogus to pats panorės ir patvirtins savo parašu. Tąkart žurnalistai, pasidomėję internetinėje paieškos sistemoje „google“ Daryl van Horno asmenybės, netikėtai surado vienintelę nuorodą — tai šėtono (iš kultinio filmo “Istviko raganos“) vardas.
Tada pakalbinti dvasininkai, egzorcistai, astrologai ragino tokiais dalykais nejuokauti ir nuo šėtono vardo (kas po juo beslypėtų) laikytis atokiau. Kunigai užsiminė, kad tai gali baigtis velnio apsėdimu.
Tad negalėjome neatsiliepti į ponios Dalios pagalbos šauksmą, juoba kad ir patys jautėmės šiek tiek prisidėję prie šėtono reklamos.
Ėmė girdėti balsus
Nuvykome į miestelį. Moteris, gyvenanti su mama ir paaugliu sūnumi, pasirodė iš tiesų labai prislėgta ir įbauginta. Ji papasakojo, kad nusiuntė iš žurnalo iškirptą ir užpildytą anketą į Daryl van Horno pašto dėžutę. Netrukus gavo atsakymą, tada ir prasidėjo baisūs dalykai.
„Aš suėjau į tikrą kontaktą, pradėjau girdėti balsą, paliepimus, neleidimus, baisius grasinimus, kad nužudys artimuosius“, — pasakojo išgąsdinta moteris. Balsą moteris dažniausiai girdėdavusi naktį. Jai jis grasino neiti į tėvų susirinkimą, neleisdavo elementarių dalykų — net siuntinio išsiųsti, nei į miestą išeiti. Moteris pradėjo visiškai nebesusivokti, nebesusikalbėti, sakė pavargusi nuo sumaišties, nenuoseklumo. Tokiame košmare išgyvenusi apie mėnesį, kol ryžosi skambinti “Šiaulių raštui“.
„Čia tik egzorcistas gali padėti, — tvirtino moteris. — Bijau, kad iš proto neišsikraustyčiau“.
Velnio ataka
Trečiąją Kalėdų dieną sutarėme ponią Dalią nuvežti pas Kurtuvėnų kleboną Kęstutį Daknevičių, prieš dvejus metus paskirtą Šiaulių vyskupijos egzorcistu. Kunigas nenustebo. „Gerai, kad laiku atėjote. Būna ir blogiau. Tik nereikia per daug įsigyventi į tą dalyką ir kalbų jokių su juo geriau neturėti, tegul jis sau šneka“, — patarė moteriai.
K. Daknevičius vylėsi, kad viskas bus gerai, nes tai dar nėra tikras apsėdimas, nelabasis esą tik artinasi. „Kuris negirdi, tam sunku įsivaizduoti, kad taip gali būti. Bet toks faktas yra, ir jūs ne pirma, ir ne paskutinė“, — ramiu balsu kalbėjo kunigas.
Pasiteiravo, ar ponia Dalia eina sakramento, ar vyrą turi, kur jis dingo, kaip ji į tai reagavo, ar nekeikdavo? Anot jo, viskas susideda po truputį, iš toliau, tereikia vėl atverti save Dievui ir šėtonas ramiausiai pasitrauks. Bet jei jį auginsime, jis gali tapti valdovas.
„O kad nebūtų piktojo, taip nebūna, žemė yra jo pasaulis“, — ramiai porino kunigas egzorcistas ir pakvietė į bažnyčią pasimelsti.
Egzorcizmo apeigos Kurtuvėnų bažnyčioje praėjo ramiai. Kunigas lietuviškai kalbėjo specialią maldą, raginančią šėtoną palikti moterį ir daugiau į ją nebegrįžti. Ponia Dalia nekrūpčiojo nuo švęsto vandens, nebijojo kryžiaus, nespjaudė ir nekaišiojo ilgo liežuvio.
Ir ačiū Dievui, kaip ir pastebėjo kunigas, apsėsta dar nebuvo.
Po seanso moteris teigė jautusi palengvėjimą. Paskambinome po švenčių — moteris dėkojo, sakė, kad balsai atsitolino ir sugrįžo ramybė.
Tikri apsėdimai reti
Po seanso pašnekinome Kęstutį Daknevičių klebonijoje. Kunigas egzorcistas apie šėtoną kalbėjo kaip apie konkretų asmenį. „Jis yra piktoji dvasia, asmuo. Jei jis net Kristų drįso gundyti, tai negi jis mūsų nedrįs?“, — sakė kunigas. Jis pastebėjo, kad apie ponią Dalią nelabasis tik sukosi, gerai, kad ji atėjusi laiku. O kai žmonės būna įtraukti, tada jau sunku.
Kęstutis Daknevičius per dviejų metų praktiką teigė turėjęs du rimtus apsėdimus. Vieną egorcizmo seansą atliko kartu su Ramygalos egzorcistu Edmundu Rinkevičiumi. Tada teko gelbėti jauną apsėstą moterį, kurią atvedė vyras. Tai buvęs tikras apsėdimas. Šėtonas moters lūpomis kalbėjo vyrišku balsu, lyg iš gilaus šulinio. Nelabasis atsikalbinėjęs, grasino, kad įlįsiąs į patį kunigą K. Daknevičių, vėliau klausęs, kur jam eiti?
„Pasakiau, eik prie Kristaus kryžiaus papėdės ir palauk eilės“, — pasakojo kunigas. Kunigas prisimena, kad piktoji dvasia moterį paliko ne iš karto, reikėjo pakartotino seanso. O kartais nelabasis gudrauja: apsėstojo lūpomis prašo jį dar palikti, jis pats išeisiąs rytoj.
Kaip atpažinti, ar čia nelabojo reikalai ar psichinė liga? Kunigas sako, kad geriausia pirma kreiptis pas gydytoją, jei nepadeda, tada jau pas kunigą.
Šėtonas yra faktas
Edmundas Rinkevičius, Ramygalos Šv.Jono Krikštytojo parapijos klebonas — vienas pirmųjų Lietuvoje paskirtų egzorcistų, iš tikrųjų prisipažino turintis apie 25 metų kovos su nelabuoju stažą. Tik anksčiau tai vykdavę slaptai, žinoma, su specialiu Vyskupo leidimu, ir apie tai nebuvo skelbiama.
O kai prieš ketveris metus apie Ramygalos egzorcistą buvo paskelbta oficialiai, anot E. Rinkevičiaus, prasidėjo didžiulis antplūdis apsėstųjų. Srautas nemažėja iki šiol.
Tačiau, pasak kunigo, iš šimto besikreipiančiųjų tikri apsėdimo atvejai gal būna vienas ar du. Dažniausiai piktosios jėgos tik gąsdina žmogų — nori privesti jį iki depresijos, savižudybės. Toks galėjęs būti ir ponios Dalios atvejas.
Tikrasis apsėdimas, anot Ramygalos klebono, būna, kai žmogus savo noru, per satanistines apeigas ar burtus, atsiduoda piktajam.
Kunigas, kaip ir jo kolega K. Daknevičius, apie šėtoną kalba be jokių metaforų. „Čia tikėjimo nebelieka, lieka žinojimas, kaip du kart du — keturi, nekyla jokių abejonių“.
Psichinę ligą nuo apsėdimo esa atskirti nesunku. „Jei ateina psichiškai nesveikas žmogus, šizofrenikas, jam gali skaityti maldas kiek tik nori — jis nereaguoja. O apsėstasis visas pradeda drebėti, purtytis, bijo švęsto vandens, negali žiūrėti į kryžių ar į kunigą liturginiais rūbais“, — pasakoja E. Rinkevičius.
Kunigas perspėjo — šiukštu negalima išvarinėti šėtono neprofesionalui, negalima kitiems stebėti egzorcizmo, nes nelabasis gali įeiti į kitą žmogų. „Manęs, pavyzdžiui, prašėsi , kad išvaryčiau jį į katiną ar į šunį. Kristus išvarė į kiaules ir įsakė joms mestis į vandenį. Tik Kristus taip gali eksperimentuoti, kunigas negali“, — pasakojo K. Daknevičius.
Kunigas pastebėjo dar vieną dėsningumą: piktosios dvasios nekenčia viena kitos, ir apsėstasis iš karto atpažįsta kitą apsėstąjį. Tai dažnai įvyksta per išlaisvinimo seansus. Taip, tokie išlaisvinimo seansai vyksta ir Lietuvoje, kai atvažiuoja žinomi egzorcistai iš užsienio.
Velnias yra šizofrenikas
„Velnio apsėdimas — tai klasikiniai šizofrenijos simptomai“, — teigia Eugenijus Mikaliūnas, Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius.
Jis tikina, kad mokslo visuomenei tai aišku jau 50 metų. Todėl verta tikėti, kad kvalifikuotas psichiatras sugeba nustatyti ligą, kuri vadinama velnio apsėdimu, arba kitaip — šizofrenija ar kliedesiniu sutrikimu.
„Žmogui atsiranda pojūtis, kad jis yra veikiamas pašalinių jėgų, girdi balsus, kurių niekas kitas negirdi, kad į jį įlindo velnias, šėtonas, ateivis arba KGB aparatas, ir tai valdo jo organizmą, neduoda jam ramiai gyventi. Dėl to atsiranda miego sutrikimai, neramumas, blaškymasis. Jis nesupranta kas yra,“ — šizofrenijos simptomus dėstė E. Mikaliūnas.
Anot psichiatro, su kiekvienu mokslo vystymosi etapu keičiasi ir šizofrenijos simptomatika. Anksčiau sergantys šizofrenija žmonės, tikėjo, kad į juos įlindo velnias, toliau atsirado kosmoso tematika, o pastaruoju metu buvo labai populiarūs KGB ir Amerikos žvalgybos agentai.
Psichiatras nuramino: ne visi, kurie pradeda girdėti garsus, yra šizofrenikai. Tai gali būti, pavyzdžiui, ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos požymių. Arba kliedesinis sutrikimas. Kuris pats savaime gali ir praeiti.
Tačiau kaip psichiatrija paaiškina apsėdimo požymius, apie kuriuos kalbama: žemas balsas, pasikeitęs veidas, ilgas liežuvis, kartais šnypštimas, spjaudymasis, šventų relikvijų baimė?
E. Mikaliūnas sutinka: psichiatrijos vadovėliuose apie tai nerašoma. „Aš tai aiškinčiau: “Lovkost ruk i nekakovo mašenstva“( iš rusų kalbos “rankų miklumas ir jokios apgaulės“). Tai gali būti tam tikri įtaigos, hipnozės elementai, kaip žmogus įteigtas, taip ir elgiasi. Bet galbūt tai visiškai netiesa“, — svarstė psichiatras.
Kunigai ir psichiatrai
Pasaulyje egzorcizmo tema nėra nurašyta ir šiuolaikinė psichiatrija neatsako į visus klausimus. Todėl tebevyksta psichiatrų kongresai (neseniai toks įvyko Vilniuje) egzorcizmo tema, kaip ir kasmetiniai egzorcistų tarptautiniai susiėjimai. Egzorcizmą oficialiai pripažįsta Vatikanas, ne taip seniai pertvarkęs velnio išvarymo apeigyną, galiojusį nuo viduramžių laikų. Lietuvoje beveik kiekviena vyskupija vėl turi po egzorcistą.
Egzorcizmas atėjo į madą ir po aštuntame dešimtmetyje sukurto filmo „Egzorcistas“ bei prieš keletą metų demonstruoto “Emili Rouz Egzorcizmo“, kaip teigiama, su autentišku velnio išvarymo garso takeliu. Amerikoje ir Europoje nuskambėjo skandalai, kai per egzorcizmo seansus buvo nužudyti žmonės. O viena vokiečių šeima mirtinai užmušė savo sergantį vaiką, įtikėjusi, kad į jį įlindęs šėtonas.
Pastaruoju metu ypatingo populiarumo tarp kunigų, pasauliečių bei psichiatrų sulaukė tėvo Gabriele Amorth, teisininko, žurnalisto bei Romos vyskupijos egzorcisto knygos, išleistos lietuvių kalba: „Egzorcistas pasakoja“, “Nauji egzorcisto pasakojimai“ ir paskutinė — “Egzorcistai ir psichiatrai“.
Knygose išdėstoma trumpa egzorcizmo istorija nuo Kristaus laikų iki šių dienų, aiškinama, kas yra egzorcizmas ir kada jis būtinas, analizuojami atskiri egzorcizmo atvejai, egzorcistų ir psichiatrų bendradarbiavimo galimybės padedant piktųjų dvasių kamuojamiems žmonėms.
Šėtoniška tema nėra išspręsta. Belieka pasikliauti senolių išmintimi: „Su velniu susidėsi — bėdos turėsi“.
