Naujausios
Nustatyti šiurkštūs pažeidimai
Aplinkos kokybės departamento rašte teigiama, kad mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais mišrios komunalinės atliekos nerūšiuojamos, kad atliekų tvarkymas pagal Techninio reglamento reikalavimus nevyko arba buvo neefektyvus. Penkiuose iš septynių biotunelių buvo neteisėtai laikomos atliekos.
Rašoma, kad ŠRATC teikė akivaizdžiai neteisingus duomenis atliekų tvarkymo apskaitos dokumentuose – teikdamas žinomai neteisingus, galimai suklastotus duomenis, pašalino į sąvartyną beveik 12 tūkstančių tonų atliekų, kurios buvo neapdorotos biotuneliuose ir nesumokėjo mokesčių už aplinkos teršimą.
Šiame rašte paminėtus trūkumus dalininkai aptarė su ŠRATC vadovu Žilvinu Šilgaliu. Direktorių pasiaiškinti pasikvietė ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas.
Kontrolės komitete paaiškėjo, kad pusę darbo laiko vadovaudamas ŠRATC nuotoliu (dažniausiai iš užsienio) Ž. Šilgalis asmeninės atsakomybės už trūkumus jo vadovaujamoje įmonėje neprisiima, o visus priekaištus peradresuoja savo pavaldiniams.
Administracijos direktorius A. Bartulis paaiškino, kad labiausiai neramina tai, jog įmonė galimai veža į sąvartyną ne techninį kompostą, o nerūšiuotas mišriąsias buitines atliekas.
„Departamentas nustatė, kad tiek 2024, tiek 2025 metais buvo įvežti reikšmingi kiekiai atliekų, o tai yra pažeidimas, už kurį taikomos sankcijos. Mūsų apskaičiavimais, jei šie kiekiai pasitvirtintų, ŠRATC tektų mokėti per 700 tūkstančių eurų už šį pažeidimą. Klausimas, kaip tokios didelės baudos mokėjimas paveiks įmonės finansinius srautus ir veiklą“, – teigė Administracijos vadovas, pridūręs, kad taip pat klausimų kelia galimai fiktyviai prirašyti bioskaidžių atliekų kiekiai.
A. Bartulis sakė, kad dabar lauks STT ir kitų institucijų išvadų dėl šių faktų. Jei jos bus abejotinos, jis palaikys direktoriaus ketinimus gintis teisme.
Direktorius atsakomybę permetė pavaldiniams
ŠRATC direktorius Ž. Šilgalis aplinkosaugininkų atliktą patikrinimą ir jo išvadas aiškino atleisto darbuotojo intrigomis ir tikrintojų prielaidomis.
Kontrolės komitete jis neneigė, kad neapdorotos atliekos buvo laikomos biotuneliuose, bet laiko tai nedideliu pažeidimu.
Ž. Šilgalis tikino, kad visiškai neapdorotos mišrios atliekos nebuvo vežamos į sąvartyną.
„Kitas dalykas, kad MBA procesas vyksta nekokybiškai. Būkim biedni, bet teisingi, kalbėjau visus 5 metus, kiek dirbu įmonėje. Ir dalininkams sakiau, ir kitiems. Mes parengėme MBA modernizavimo procesus, žinome, ką reikia padaryti, tačiau tai yra finansavimo klausimas“, – aiškino direktorius, pridūręs, kad MBA įrenginiai tokie, kokie yra dabar, ilgai veikti negalės, nes yra pasenę.
Jei Šiauliuose būtų deginimo jėgainė, būtų galima didesnį kiekį atliekų sudeginti, tačiau dabar šalyje deginimo įrenginių trūksta.
Jis taip pat priminė, kad Šiauliuose niekada nebuvo antrinių atliekų rūšiavimo įrenginių, todėl antrinių atliekų rūšiavimas baigiasi ties magnetais ištraukiamais metalais.
Ilgametis politikas Ž. Šilgalis komitete kalbėjo nesustodamas. Komiteto pirmininkui Zakirui Medžidovui teko jį stabdyti ir prašyti konkrečių atsakymų.
Ar išvežė patikrinimo išvadose nustatytus kiekius nerūšiuotų atliekų į sąvartyną?
Įmonės vadovas nepaneigė šių faktų, tačiau rėžė, kad išvados pagrįstos prielaidomis, tarnyboms teks įrodyti faktus.
Tačiau direktorius neneigė akivaizdaus fakto, kad stambiagabaritės atliekos (pavyzdžiui, baldai ir jų dalys) tikrai buvo vežami į sąvartyną. Įmonė pavėlavo su viešaisiais pirkimais ir neturėjo, kas tokias atliekas išsivežtų ir perdirbtų.
Ž. Šilgalis sako politinę atsakomybę prisiimąs, tačiau pats prie įrenginių nestovėjo ir nežiūrėjo.
Įmonėje buvo atliktas vidaus tarnybinis patikrinimas, direktorius išdalijo nuobaudas: sąvartyno direktorių pažemino pareigose, gamybos vadovui skirtas įspėjimas, operatorius atleistas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
Anot Ž. Šilgalio, dar griežčiau bus perrašytos pavaldinių pareigybinės instrukcijos, ir jis jaučiasi, kaip vadovas, pareigas įvykdęs.
„Baikit kabinti makaronus“
Puiki Ž. Šilgalio iškalba nepadarė įspūdžio Kontrolės komiteto nariams.
„Nesupratau direktoriaus. Neįsivaizduoju privačios įmonės vadovo, kuris, esant gamybos problemoms, sakytų čia ne mano reikalas, yra pareigybės suskirstytos. Tai prieštarauja bet kokia vadybinei logikai. Suprantu, kai jūs nuotoliu dirbate, gal ir sunku teleportuotis iš Indonezijos ar kitur į tą vietą, kur vyksta procesas. Mes buvome nuvažiavę ir matėme. Jūs kabinate makaronus. Atvežus atliekas, jos perkratomos per MBA, 20–30 procentų išvežama deginti, visa kita važiuoja į kaupą. Kaupas pildosi kosminiu greičiu. Jūsų jau čia nebebus, kai mes iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų turėsim statyti dar vieną sąvartyną, nors pagal Europos Sąjungos direktyvą negalima tai daryti. Jūs visas problemas laidojate sąvartyne“, – priekaištus vadovui žėrė politikas.
Jis pažymėjo, kad joks MBA įrenginys neišrūšiuos atliekų, jei jos nėra rūšiuojamos pirmoje stadijoje. Iš daugiabučių namų konteinerių paimtos atliekos yra supresuojamos vežėjų automobiliuose ir viskas važiuoja į sąvartyną.
Tvarka yra tik su individualiais namais. Tarybos narys siūlė Ž. Šilgaliui nueiti prie daugiabučių ir pasižiūrėti, kas yra konteineriuose. Ten galima rasti ir dviračių, ir vaikų kėdučių, ir ko tik nori. Visa tai ir važiuoja į sąvartyną.
„To rašto esmė – joks rūšiavimo procesas nevyksta. Kai mes buvome nuvažiavę (į gamybinį padalinį – aut. past.), neveikė nei MBA, nei maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo įrenginys. Pildosi kaupas, parodydamas, kad visos šiukšlės važiuoja nerūšiuotos“, – piktinosi Martynas Šiurkus.
Jį stebino, kad įmonė laiku neatliko viešųjų pirkimų procedūrų, todėl dabar veža sofas į sąvartyną ir sako, kad čia nieko blogo, nes turi leidimą.
Direktoriui reikia grįžti į įmonę
Ž. Šilgalis pareiškė, kad jo atsakomybę įvertins dalininkai.
Miesto Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis komitetą informavo, kad praėjusią savaitę dalininkų susirinkimo metu buvo peržiūrėtos Ž. Šilgalio išskirtinės darbo sąlygos, leidžiant pusę darbo laiko dirbti nuotoliu.
Nors miesto Savivaldybė siūlė iš viso panaikinti tokią išlygą, nes direktorius turi „grįžti į įmonę“, buvo nuspręsta nuotolinio darbo galimybę direktoriui sumažinti iki 20 procentų. Tačiau ir sumažinus nuotolinio darbo dalį, įvertinus, kad dar priklauso mėnuo atostogų, ŠRATC direktoriaus įmonėje gali nebūti daugiau nei 3 mėnesius.
ŠRATC direktorius ir toliau gaus solidų priedą prie algos. 2023 metais dalininkai priėmė sprendimą dėl direktoriaus darbo apmokėjimo tvarkos, buvo nustatyti 9 esminiai rodikliai, kurie charakterizuoja įmonės veiklą per praėjusius metus ir kuriuos direktorius turi pasiekti.
A. Bartulis atskleidė, kad Ž. Šilgalis 2025 metais nepasiekė dviejų rodiklių, todėl jam buvo nustatyta ne maksimali kintamoji darbo užmokesčio dalis (45 procentai), o tik 35 procentų nuo pagrindinio darbo užmokesčio.
Administracijos vadovas aiškino, kad rodikliai buvo vertinami, remiantis įmonės apskaitos duomenimis. Tačiau dabar lieka neatsakyti klausimai, ar apskaitoje teisingai tie skaičiai buvo nurodyti.
Tikimasi, kad institucijų tyrimai į šiuos klausimus atsakys, tuomet gali tekti peržiūrėti direktoriaus vertinimą. Bet tai užtruks ilgai, o kol kas Ž. Šilgalis ir toliau mėgausis išskirtinėmis darbo sąlygomis – galimybe dirbti nuotoliu, gali būti, kad visai nepelnytu priedu prie atlyginimo.
