Naujausios
Nekokybiškų prekių sąrašą papildė auksas
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrius šiemet gavo 7 vartotojų skundus dėl nekokybiškų gaminių iš aukso. Tiek oficialių skundų inspektoriai sulaukė pirmą kartą. Nusiskundimų telefonu jie nebeskaičiuoja.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Grandinėlės trūksta nuo judesio
Šiaulių skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Miglė Tamkevičienė prisiminė paskutinį atvejį. Pakruojo rajono gyventojas Šiauliuose nusipirko 275 litus kainuojančią auksinę apyrankę. Ją namuose užsisegus, grandinėlė nuo staigesnio judesio nutrūko.
Pirkėjas nedelsė. Tačiau su parduotuve susikalbėti jam nepavyko du kartus. Trečią kartą į juvelyrinių dirbinių parduotuvę nunešė raštišką pretenziją. Pretenzija nebuvo priimta ir ją beliko išsiųsti registruotu laišku. Taip praėjo trys mėnesiai.
„Pirkėjui buvo atsakyta, jog jis kreipėsi per vėlai. Jei būtų atėjęs po savaitės, jam būtų grąžinę pinigus. Ir dar išsityčiojo: jeigu mūsų parduotuvėje pirksite juvelyrinius gaminius, atsineškite šį atsakymą į jūsų prašymą ir mes suteiksime ypatingą nuolaidą“, — M. Tamkevičienė tokio įžūlaus prekybininkų elgesio nepamena. Ją nustebino ir juvelyrų požiūris — grandinėlė tesvėrė 2,5 gramo, negi pirkėjas įsivaizduoja tokį lengvą gaminį nešiosiantis metus?
Ar pirkėjui bus grąžinti pinigai, ar jo pageidavimu nekokybiška prekė bus pakeista kita, paaiškės gavus Prabavimo rūmų ekspertų išvadą.
Vienkartiniai papuošalai
Tačiau nesenas atvejis parodė, kad ir ekspertų išvadas, jog gaminys yra nekokybiškas, prekybininkai ignoruoja.
Kita Pakruojo rajono gyventoja pirko 460 litų kainuojantį žiedą. Jį užsimovus, žiedas per dvi valandas trūko.
Pirkėjai su parduotuve nesisekė bendrauti. Prekybininkai atsirašinėjo — neva pirkėja dirbo su metalais, žiedas subraižytas. Abejones išsklaidė ekspertų išvada: per daug išplonintas metalas, prieš litavimą neparuoštas paviršius.
„Paskambinome pirkėjai, kad pasirašytas aktas ir bus grąžinti pinigai. Žmogus atvažiuoja ir išgirsta: vedėja nieko nežinanti, parduotuvės savininkai — Klaipėdoje. Pinigų teko važiuoti dar kartą“, — Šiaulių skyriaus vedėja Irena Marcinkienė pastebi, kad ignoruojami ne tik pirkėjų, bet kartais ir teisėti inspektorių reikalavimai.
Remdamasi šiais dviem atvejais, I. Marcinkienė daro išvadą: papuošalai iš aukso tampa vienkartiniais gaminiais.
Prekybininkai gudrauja
I. Marcinkienė spėja, jog po Naujųjų metų skundų dėl nekokybiškų aukso dirbinių padaugės, nes papuošalus žmonės pirks dovanoms. Ji primena, ką reikia žinoti perkant juvelyrinius gaminius.
Pirmiausia reikia pasinaudoti savo teise gauti visapusišką informaciją apie prekę, išskirtinius jos naudojimo ypatumus. Prekę įsigijus, pasiimti ir saugoti pirkimo kvitą — be jo teisybės neįrodysi.
Nusipirkę nekokybišką prekę, pirkėjai turėtų raštu kreiptis į parduotuvės vadovą, nurodyti defektus ir savo pageidavimus.
Pastebėta, kad nusipirkę nekokybišką papuošalą pirkėjai išgirsta: juvelyriniai gaminiai nekeičiami ir pinigai už juos negrąžinami. I. Marcinkienė konstatuoja: prekybininkai sąmoningai manipuliuoja daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklėmis.
„Jose nurodyta: nekokybiškos ne maisto prekės keičiamos arba pirkėjo pageidavimu už jas grąžinami pinigai. Tačiau prekybininkai pirkėjams parodo kitą taisyklių punktą: jei pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis ar spalva, ji nekeičiama. Į nekeičiamų prekių sąrašą įtraukti ir juvelyriniai dirbiniai,“ — taisykles išaiškino I. Marcinkienė.
Jeigu prekei garantinis terminas nenustatytas, prekė grąžinama (keičiama) per protingą terminą, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus. Tai galioja tuo atveju, jei išaiškėja pirkimo metu buvęs paslėptas gamybinis defektas.
Pirkėjas nori — pavadinimo
Juvelyrinių dirbinių bendrovės savininkas Giedrius Kleišmantas nenustebo išgirdęs apie pirkėjų skundus.
„Močiutė anūkui norėjo pirkti auksinį žiedą. Išgirdusi, jog autorinis darbas kainuoja maždaug tūkstantį litų, persigalvojo — kitur matė už 300 litų. Auksas yra pabrangęs. Kokio plonumo tuomet turėtų būti auksinis žiedas? Tai yra folija. Tačiau man atsakė: svarbu, kad pigus, auksas yra auksas“, — G. Kleišmantas pastebėjo, jog prekių kokybę diktuoja pirkėjai. Jie nori ne kokybės, o pavadinimo ir rinka orientuojasi į pirkėją.
Aukso dirbiniai vežami iš Honkongo, Tailando, Italijos, Indijos, Izraelio, Turkijos. Ir iš visur galima parsivežtų blogų dirbinių. G. Kleišmantas pavyzdžiu paėmė Turkiją. Pagal juvelyrikos gamybą, Turkija skirstoma į „baltąją“ ir “juodąją“. “Baltosios“ aukso gaminių kainos nemažos, nes jie yra kokybiški.
'„Juodojoje“ Turkijoje metalas neišvalomas, po keletą kartų perkaitinamas ir auksas tampa ne tąsus, bet trapus“, — paaiškino skirtumus.
Kodėl anksčiau darbininkė prie staklių dirbdavo pasipuošusi auksiniais žiedais ir jie nelūždavo?
„Buvo standartai, kurie sudėtingesnį žiedą leisdavo gaminti iš šviežaus aukso. Jei mes prisilaikysime standartų, bus “baltoji“ Turkija. Jei žiūrėsime pigumo, bus “juodoji“. Jos šiandien pagrindiniam pirkėjui ir reikia“, — konstatavo G. Kleišmantas.
Anot jo, prabangūs salonai taip pat nėra garantija, kad nusipirksime kokybišką aukso dirbinį. Reikia ieškoti firmų, suteikiančių kuo daugiau informacijos.
IŠNAŠAS: „ Kokio plonumo turėtų būti auksinis žiedas už 300 litų? Tai yra folija.
PASTEBĖJIMAS: Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja Irena Marcinkienė (kairėje) ir inspektorė Miglė Tamkevičienė pastebi, kad nepatvarūs aukso dirbiniai tampa lyg eglutės papuošalai — pasikabink ir žiūrėk.
(ne maisto inspekcija 01)
KOKYBĖ I: Grandinėlė už 275 litus neatlaikė vienintelio rankos judesio.
(ne maisto inspekcija 02)
KOKYBĖ II: Beveik pusę tūkstančio litų kainavęs žiedas ranką puošė dvi valandas.
(ziedas 007)
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
