Naujausios
Lietuvių patirtos traumos atsispindi tautos atmintyje
Politologė, atminties politikos tyrinėtoja Dovilė Budrytė teigia, jog Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, diskusijos apie kolektyvinę atmintį dažnai susiaurėja iki vakarietiškumo ir tautiškumo gynėjų ginčų, kuomet pirmieji akcentuoja holokausto pripažinimą, o antrieji ragina tinkamai įvertinti komunizmo nusikaltimus.
Pasak mokslininkės, ši konkurencija nėra produktyvi, nes taip dažnai pamirštame besivystančių šalių visuomenes.
Pirmadienį Martyno Mažvydo bibliotekoje D. Budrytė pristatė jos sudarytą knygą „Memory and trauma in international relations“, kurioje nagrinėjami įvairūs atminties politikos bei istorinių traumų pavyzdžiai visame pasaulyje.
Pasak autorės, šia knyga siekta išsiveržti iš tradicinės holokausto ir sovietinių nusikaltimų pripažinimo priešpriešos bei atkreipti dėmesį į trečiųjų šalių problematiką.
„Mano vertybinė nuostata – didžiausia problema yra tai, jog besivystančių šalių problemos yra nustumiamos į šoną. Mums reikia būti daugiau bendražmogiškiems, labiau globaliems ir labiau įsiklausyti į tą skausmą, kuris mums nėra girdėtas“, – knygos pristatyme sakė D. Budrytė.
Knygos autorė pateikė Vokietijos pavyzdį – paprastai ši šalis laikoma pavyzdine istorijos politikos sferoje, kadangi besąlygiškai pripažino Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus bei atlygino aukoms. Vis dėlto dažnai pamirštama, jog Vokietija 1904-1907 metais Namibijoje, malšindama vietinės genties sukilimą, vykdė genocidą, kuris sunaikino 65 tūkstančius genties narių, bei atsisakė prisiimti atsakomybę aukščiausiu lygiu ir atlyginti aukoms. D. Budrytės teigimu, tokius, kaip ir daugelį panašių istorijos epizodų mes pamirštame ar jų net nežinome.
Anot jos, labai įdomu mąstyti apie tai, kaip globaliame kontekste atrodo lietuvių trauminės patirtys – ar galime visą pasaulį sudominti savąja patirtimi ir kaip tai padaryti? D. Budrytės teigimu, tam šiuolaikiniame pasaulyje pasitarnauja kultūra – filmai, literatūra yra priemonės, kuriomis galime pasauliui papasakoti apie savo praeitį. Mokslininkė knygoje svarsto, kurie lietuvių tekstai ar filmai galėtų tinkamai reprezentuoti lietuvių patirtis šiame kontekste.
Pristatyme dalyvavęs istorikas Tomas Balkelis teigė, jog knygoje svarstomos reikšmingos problemos – kas atsitinka su atmintimi globaliame pasaulyje, kokie galios mechanizmai yra naudojami kuriant atmintį bei nagrinėjami retai šioje plotmėje pastebimi aspektai – religija, diasporos vaidmuo, klimato kaita.
Lietuvai skirtame straipsnyje D. Budrytė nagrinėja diasporos vaidmenį kuriant kolektyvinę lietuvių atmintį – autorė įrodinėja, jog lietuvių diaspora suvaidino itin reikšmingą vaidmenį formuojant trauminę lietuvių atmintį.
Daktarė D. Budrytė yra JAV Gvineto apygardos Džordžijos koledžo politikos mokslų docentė, jos mokslinių tyrimų sritis yra atminties politikos ir tautinio tapatumo tyrimai.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
GINČAI: Pasak mokslininkės D. Budrytės, geriausia, kuomet pavyksta išvengti istorijos karų ir ginčų dėl atminties.
