Šiauliuose iškils architektų sukurtas obeliskas „Tautos laisvė“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Architektas Algis Vyšniūnas, išrinkto Šiauliuose statyti paminklo bendraautorius, teigia, jog pildosi svajonė miestui grąžinti istorinę aikštę su istoriniu kontekstu.
Šiauliuose bus statomas konkursą laimėjusių architektų Roberto Bardausko ir Algio Vyšniūno sukurtas paminklas „Tautos laisvė“ – 25 metrų aukščio obeliskas su semantiniais ženklais. Autorių vardai paaiškėjo, viešai pristatant pradedamą įgyvendinti projektą. Profesorius A. Vyšniūnas, žymus urbanistas, buvo aktyvus dalyvis diskusijų, koks paminklas Šiauliuose turi iškilti ir kokia turi būti Prisikėlimo aikštė, kurios atnaujinimas bus užbaigtas paminklo statyba.
„Esame per žingsnį nuo istorinės miesto aikštės suformavimo“, – dabar džiaugiasi A. Vyšniūnas.

Kodėl obeliskas?

Savivaldybėje į projekto pristatymą susirinkusiai auditorijai buvo anonsuota, kad vyks paminklo „Tautos laisvė“ techninio projekto pirminis pristatymas. Sutartį dėl techninio projekto rengimo Savivaldybė pasirašė su konkurso laimėtoja Klaipėdos individualia įmone „Arch box“ birželio 2 dieną.

Tačiau paminklo bendraautorius Algis Vyšniūnas pagarsino pristatysiąs ne technines detales, o idėją ir principines nuostatas, „kad miesto bendruomenė matytų, kas bus“.

Pagal Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų atnaujinimo architekto Vytenio Rudoko sumanymą skvere prieš Savivaldybę turi iškilti vertikalus akcentas – obeliskas. Tai buvo įrašyta ir į paminklo idėjos konkurso sąlygas. Laimėtojai pasiūlė statyti 25 metrų aukščio keturkampį obeliską su semantiniais ženklais (konkurse pasiūlymo kodinis pavadinimas buvo „Aušra“).

A. Vyšniūnas akcentavo, jog obeliskas yra aikštės ansamblio elementas, bendros sistemos dalis, susišaukianti su aikštės siena ir Katedra. Gyrė, jog konkurso sąlygos architektūriniu aspektu buvo labai gerai parengtos.

Tuo pačiu siūlė oponentams nebeapgailestauti, jog prieš tai „čia buvo fontanas“.

„Konkursas parodė, jog monumentalios skulptūros žanras dar gyvas, kad grįžta tradicija“, – sakė architektas.

Jis dar sykį argumentavo, kodėl pasirinkta obelisko plastika.

„Jeigu kalbame apie istorinę aikštę, tai šioje matricoje turime matyti obeliską, čia 800 metų miesto istorinė aikštė – ne šiaip erdvė, – pabrėžė architektas. – Ir obeliskas yra ne kančios, o pergalės, triumfo, džiaugsmo išraiška.“

A. Vyšniūnas priminė, jog diskusijos poliarizavosi dėl laisvės sampratos: „Laisvė gali būti suprantama nacionaliniu lygmeniu, kaip tautos laisvė, ir individo dvasinės raiškos laisvė“.

„Manau, Šiauliai gerai padarė, kad nenuėjo keliu, kuris veda į niekur, – gyrė konkurso rengėjus. – Turinys yra tautos laisvė. Šiuo atveju nekalbame apie kažkokį vieną periodą ar vieną pavardę ar individo saviraišką.“

A. Vyšniūnas citavo skulptoriaus A. Kuzmos pasakymą diskusijose po konkurso, jog „skulptoriai pralaimėjo architektams“ (visų kitų pasiūlymų autoriai buvo skulptoriai). Jis pasidžiaugė, kad buvo suprasta, jog „reikia ne individualaus, o bendrinio simbolio, perskaitomo visiems, o tai yra arba heraldiniai simboliai, arba kiti visuotinai priimtini simboliai.“

Obeliskas – universalus, bendrinis simbolis, kaip kryžius. Architekto žodžiais, jam nereikia nė autorystės. Obelisko meninės išraiškos, kaip parodė konkursas, gali būti įvairios.

Paminklas su istoriniu tekstu

Keturkampį obeliską sudarys akmeninė dalis su semantiniais ženklais ir istorinių įvykių datomis, o virš jos kils jungiamos betono dalys. Pačiame obelisko viršuje – keturkampė kompozicinė detalė, kuri naktį švies.

Akmuo pasirinktas semantinių ženklų reljefui ir istoriniams užrašams įraižyti, nes, pasak A. Vyšniūno, akmenyje padaryti įrašai yra ilgaamžiai. „Kodėl Romoje nekeičiami gatvių pavadinimai? Todėl kad jie akmenyje įrašyti“, – palygino jis.

Pagal autorių sumanymą svarbūs yra šviesos momentai. Sąsaja su balta Katedra diktuoja šviesią obelisko spalvą. Apšvietimą numatyta įrengti tokį, kad obeliskas būtų šviesus, bet spindulių neskleis, nebus „šviestuvo stulpu“.

Obelisko priekyje matomas reljefinys raižinys – iš Gedimino stulpų išaugantis kryžius, krikščionybės simbolis. Ant abiejų šoninių pusių bus po šešis istorinius užrašus. Ant galinės pusės – įrašas apie paminklo statytojus, statybą lėmusį Šiaulių miesto tarybos sprendimą.

Autoriai akcentuoja paminklo istorinį turinį.

Yra parinkta įamžinti obeliske 12 istorinių įvykių datų, pradedant nuo 1236 metais vykusio Saulės mūšio. Užrašai derinami su kompetentingomis institucijomis, tarp jų Genocido ir rezistencijos tyrimų centru, istorikais.

„Tos datos yra nacionalinės ir regioninės svarbos, – pabrėžė A. Vyšniūnas. – Nacionalinės svarbos yra visi tie aktai, kuriais buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybė: tai ir 1918 metų Vasario 16-osios aktas, ir 1941 metų birželio sukilimas, ir 1990 metų Kovo 11-osios aktas, ir 1944 metais Šiauliuose generolo Motiejaus Pečiulionio pasirašytas Laisvės armijos dekretas, jog kraštas pradeda priešintis.“

Įamžinamos ir datos, įvykiai, susiję su 1794 metų LDK sukilimu Šiaulių krašte, su pokario rezistenciniu pasipriešinimu, su Šiaulių krašte kovojusios Prisikėlimo apygardos partizanais.

„Ant kelio mane užvedė istorikas Romas Batūra, kuris visą Lietuvos istoriją norėjo užrašyti viename paminkle, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Vyšniūnas, – Aš supaprastinau tą idėją, bet principas eiti per datas yra įmanomas. Aiškus sakymas datų su įvykiais, su asmenybių pavardėmis yra priimtinas, nes ne kiekvienas jas žino. Galų gale apie tai turime ir mokslininkų išvadas.“

„Aš manau, kad turi būti tekstas ir apie Sąjūdį, nes Šiauliai pirmieji šalyje jį pripažino visuomenine organizacija. Kovo 11-ajai dar nėra jokio paminklo – Šiauliai pirmi turės, manau, turi būti įrašas ir apie Sausio 13-osios kovą 1991 metais – tas paminklas yra kaip jungiamoji grandis tarp kartų ir žmonių“, – akcentavo architektas.

Architekto svajonė pildosi

„Šiaulių kraštas“ A. Vyšniūno klausė, kodėl apsisprendė dalyvauti konkurse?

„Mano svajonė nuo 1983 metų, kai dar rengiau Šiaulių miesto bendrąjį planą, buvo grąžinti miestui savigarbą ir istorinę aikštę, – sakė profesorius. – Dabar mes visiškai netoli šio tikslo. Visi bus prie to prisidėję, nes bendruomenės sutarimu tai daroma.“

Jis pabrėžė, jog „statome universalų simbolį, jo estetika perskaitoma, tekstas visuotinai atpažįstamas“. Bet neatmetė, jog „kiekvienas menas yra visaip priimamas, turi pritarėjų ir priešininkų“.

„Tačiau mes neskaldome visuomenės, kaip „Vamzdžio“ ant Neries kranto skulptorius ar šokoladą nuo veido trispalve nusivalantis dailininkas. Mes tokiu keliu neiname“, – teigė A.Vyšniūnas.

Į oponentų nuogąstavimus, jog tokio dydžio obelisko statymas skvere ir aikštėje nesukurs didesnės traukos, atsako retoriniu klausimu: „Jeigu dvigubai mažesnį padarau – ir atsiranda žmonės?“

„Reikia suprasti, jog aikštė niekada neveiks, jeigu nėra perimetro, jeigu nėra interesų, – tvirtino „Šiaulių kraštui“ urbanistas. – Čia turi būti kavinės, lauko kavinių skėčiai, atviros įstaigos. Dabar perimetras ties banku neveikia – kažkoks ūkinis kiemas, skylė tarp pastatų, ties kolegija ir ties Savivaldybe – taip pat neveikia. Čia negali būti įstaigų, kurios uždaros, nepasiekiamos – tada nėra interesų, nėra funkcijų.“

Norįs replikuoti ir Šiaulių architektų adresu, kodėl jie konkurse nedalyvavo?

„Aš pats net du variantus konkursui teikiau, dar vieną – su trečios vietos laimėtojais ukrainiečiais skulptoriais, – atvirauja A. Vyšniūnas. – Kad tik būtų idėjų bankas, kad būtų kuo daugiau darbų, kad būtų iš ko rinktis. Konkursas parodė, kad obeliskų gali būti, kiek nori, įvairių, nes sąlygose užduota vertikalė yra tik meninis principas.“

„Mano tėvas partizanas, pats esu gimęs Sibire – laisvės ir kovų temą gerai žinau, žinau ir Šiaulių urbanistinį kontekstą. Tiek metų esu įsijautęs į Šiaulius, kad net knygą apie miesto architektūrą parašiau. Man tas miestas, nors dabar čia ir negyvenu, yra sudėtinė darbo dalis“, – sakė architektas, kuris yra ir Šiaulių Saulės Laikrodžio aikštės bendraautorius.

Paminklo „Tautos laisvė“ techninis projektas turi būti parengtas iki spalio 31 dienos. Paminklo projektavimui ir statybai iš viso skiriami 160 tūkstančių eurų. A. Vyšniūnas stebisi, jog tokiam paminklui įstengiama tik tokią sumą atseikėti, o girdėjęs, jog fontanui prie viešbučio negailima ir milijono eurų.

Postamentas būsimam paminklui jau yra įrengtas skvere prieš Savivaldybę, o iškils jis greičiausiai kitais metais.