Aklųjų ir silpnaregių kultūros namai užsidaro

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Nuo 1965 me­tų vei­ku­si ak­lų­jų ir silp­na­re­gių kul­tū­ros įstai­ga už­si­da­ro.
Šiau­lių Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių sky­rius šiuo me­tu gy­ve­na kraus­ty­mo­si lai­ko­tar­piu: ka­bi­ne­tuo­se pa­kuo­ja­mi daik­tai, dė­lio­ja­mi bu­vu­sių ko­lek­ty­vų rū­bai. 1965 me­tais sa­vo veik­lą pra­dė­ju­si ak­lų­jų ir silp­na­re­gių įstai­ga už­si­da­ro, o li­kę ke­li dar­buo­to­jai per­si­kraus­tys į at­nau­ji­ną mies­to Kul­tū­ros cent­rą. Ten tu­rė­tų įsi­kur­ti ir liau­diš­kų šo­kių gru­pė "Va­jau­nas".

Už­da­ry­mas – po 55 me­tų

Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių sky­rius įsi­kū­ręs Gu­ber­ni­jos mik­ro­ra­jo­ne, kur vi­sa­da gy­ve­no dau­gu­ma re­gos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių. Čia iki šiol vei­kia ir so­cia­li­nė neį­ga­lių­jų įmo­nė "Ak­si­da", da­lis mik­ro­ra­jo­no inf­rast­ruk­tū­ros pri­tai­ky­ta ak­lų­jų ir silp­na­re­gių po­rei­kiams. Čia dir­ba Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­kos Šiau­lių pa­da­li­nys.

Kul­tū­ros įstai­go­je anks­čiau vei­kė ne­re­gių ir silp­na­re­gių užim­tu­mo klu­bas "Pa­bū­ki­me kar­tu", re­pe­ta­vo mė­gė­jų me­no ko­lek­ty­vai: folk­lo­ro an­samb­lis "Se­du­la", vo­ka­li­nis an­samb­lis "Der­mė", liau­diš­ka ka­pe­la "Šel­miai". Da­bar li­ku­si tik liau­diš­kų šo­kių gru­pė "Va­jau­nas", "Der­mės" veik­la su­sto­jo va­do­vei išė­jus mo­ti­nys­tės ato­sto­gų, "Se­du­los" va­do­vė iš­lydėta į pen­si­ją. Įs­tai­ga bu­vo įvai­rių ren­gi­nių, su­si­ti­ki­mų vie­ta, vyk­da­vo edu­ka­ci­niai, pra­kti­niai už­siė­mi­mai, šo­kiai, gro­da­vo gy­va mu­zi­ka.

Re­dak­ci­jai skam­bi­nę šiau­lie­čiai ap­gai­les­ta­vo, kad 55 me­tus gy­va­vu­si kul­tū­ros įstai­ga už­da­ro­ma, klau­sė, ar kas pa­gal­vo­jo, kaip vy­res­nio am­žiaus ne­re­giams rei­kės pa­siek­ti ren­gi­nius mies­to cent­re? Sa­kė, kad dau­gu­ma įstai­gos lan­ky­to­jų yra bū­tent vy­res­nio am­žiaus, jiems sun­ku kur nors va­žiuo­ti, ša­lia na­mų vyk­da­vę už­siė­mi­mai lei­do ne­si­jaus­ti už­mirš­tiems.

"Ši vie­ta bu­vo la­bai pa­to­gi ne­re­giams lan­ky­ti ren­gi­nius, švęs­ti šven­tes, su­si­tik­ti", – sa­kė re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis. Jis svars­tė, kad bū­ti­na klau­si­mą kel­ti "me­ro lyg­me­niu ir iš­sau­go­ti kul­tū­ros įstai­gą".

At­nau­jin­tas Kul­tū­ros cent­ras ža­da nau­jas ga­li­my­bes

Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių sky­rius vei­kė VšĮ "Ak­si­da" pa­tal­po­se: ka­bi­ne­tai, sa­lė, ku­rios akus­ti­ką gi­ria ži­no­vai.

Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Dei­man­tė Ba­čiu­lė "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė, kad dar­buo­to­jai ir ko­lek­ty­vas "Va­jau­nas" per­si­kels į at­nau­jin­tą Kul­tū­ros cent­rą. Jo ati­da­ry­mo lau­kia­ma šį ar­ba ki­tą mė­ne­sį.

"Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių sky­rius bu­vo vi­siš­kai ne­pri­tai­ky­tas žmo­nėms su ne­ga­lia, – ko­men­ta­vo D. Ba­čiu­lė. – Da­bar tu­rė­si­me di­džiu­lį gra­žų ob­jek­tą, pri­tai­ky­tą ir ju­dė­ji­mo, ir re­gos ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nės. Vi­sai ki­tos ga­li­my­bės. Be to, ten pa­tal­pos bu­vo ne mū­sų, o įmo­nės".

Di­rek­to­rė at­krei­pė dė­me­sį, kad "žmo­nės su ne­ga­lia gy­ve­na vi­sa­me mies­te, ne tik Gu­ber­ni­jos ra­jo­ne".

"Mū­sų vie­nas iš tiks­lų – kuo pla­čiau įtrauk­ti bend­ruo­me­nę, tu­rin­čią ne­ga­lią. Už­mo­jai di­de­li pa­čia­me Kul­tū­ros cent­re, kad ne­re­giai bū­tų daž­nes­ni sve­čiai", – pa­ti­ki­no D. Ba­čiu­lė. Ji neat­me­tė ga­li­my­bės or­ga­ni­zuo­ti ak­lų­jų ir silp­na­re­gių at­ve­ži­mą iš Gu­ber­ni­jos mik­ro­ra­jo­no į ren­gi­nius Kul­tū­ros cent­re.

Planuoja naują veik­lą

Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių Šiau­rės ry­tų cent­ro va­do­vas Aloy­zas Vi­li­mas "Šiau­lių kraš­tą" pa­ti­ki­no, kad kul­tū­ros įstai­ga šven­tėms, ren­gi­niams, re­pe­tuo­ti ko­lek­ty­vams – iš­liks.

"Nuo nau­jų me­tų ban­do­me tu­rė­ti vie­ną sa­vo bū­re­lį. Bu­vu­si "Se­du­los" va­do­vė dirbs pas mus ir tu­rės ko­lek­ty­vą, gal jis ki­taip va­din­sis, – sa­kė A. Vi­li­mas. – Yra ban­dy­mas ka­pe­lą su­bur­ti, gal dra­mos ko­lek­ty­vą. Tai nė­ra sun­ku, rei­kia tik žmo­nių no­ro ir ini­cia­ty­vos."

A. Vi­li­mo žo­džiais, Šiau­lių kul­tū­ros cent­ras ne­pri­si­dė­jo prie pa­tal­pų iš­lai­ky­mo.

"Ne­den­gė iš­lai­dų vi­siš­kai. Jei­gu bū­tų den­gę, gal bū­tų ir skau­du at­si­svei­kin­ti, bet kai nie­ko... Mes pa­tys mo­kė­da­vo­me – jie ne tik nuo­mos, bet ir ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių ne­mo­kė­jo. Ne­tu­riu ko slėp­ti, ten bu­vo po­li­ti­ka", – sa­kė A. Vi­li­mas, pri­mi­nęs anks­tes­nį­jį įmo­nės "Ak­si­da" va­do­vą.

Kul­tū­ros cent­ro sky­rius tu­ri iš­si­kraus­ty­ti iki va­sa­rio vi­du­rio.

"Pa­ne­vė­žy­je tu­ri­me pa­na­šias są­ly­gas ir mums ne­blo­gai pa­vyks­ta – tu­ri­me stip­rią va­do­vę ir pen­kis ko­lek­ty­vus. Mes, ak­lų­jų bend­ruo­me­nė, nie­ko ne­pra­ran­da­me, net ma­no­me, kad pa­tys ge­riau pa­si­da­ry­si­me", – tei­gė A. Vi­li­mas.

Už­da­ry­ti kul­tū­ros na­mai – di­de­lis nuo­sto­lis, bet vei­kos neap­leis

Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­gos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no fi­lia­lo pir­mi­nin­kė, bu­vu­si Kul­tū­ros cent­ro sky­riaus ve­dė­ja In­ta SKEI­VIE­NĖ:

– Nuos­to­lis di­de­lis, nes žmo­nės su re­gė­ji­mo ne­ga­lia neeis ki­tur, o tai reiš­kia, kad sė­dės už­si­da­rę na­muo­se. Čia vyk­da­vo ir edu­ka­ci­jos, ir ren­gi­niai, pri­tai­ky­ti bū­tent jiems. Ap­lin­ka pa­žįs­ta­ma, ga­lė­da­vo atei­ti ir ak­lie­ji. Va­žiuo­ti į mies­to cent­rą tu­ri ras­ti pa­ly­do­vą, kol jie iš­moks, kol at­pa­žins nau­ją erd­vę. Rei­kia mo­ky­tis at­stu­mų, marš­ru­tų. Aš pa­ti vie­ną marš­ru­tą Vil­niu­je du mė­ne­sius mo­kiau­si. Yra ir psi­cho­lo­gi­nis fak­to­rius: žmo­nės ne­drįs­ta, ne­pa­žįs­ta.
Mes veik­lą jau nuo sau­sio vyk­dy­si­me iš pro­jek­ti­nių lė­šų, ne­pa­lei­si­me pa­čių ak­ty­viau­sių žmo­nių. Ve­si­me svei­ka­ti­ni­mo bū­re­lius, edu­ka­ci­jas, vis­ką da­ry­si­me, kad žmo­nės atei­tų. Aš pro­jek­te bū­siu so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ir svei­ka­ti­ni­mo, rea­bi­li­ta­ci­nio bū­re­lio va­do­vė, tu­ri­me edu­ka­to­rę, bus folk­lo­ro ar ro­man­sų bū­re­lis. Kol gau­si­me lė­šų iš Lie­tu­vos mas­tu vyk­do­mų pro­jek­tų, tol žmo­nės bus su mu­mis. Pa­si­lie­ka­me to­se pa­čio­se pa­tal­po­se, tu­rė­si­me ir sa­lę, kol įmo­nė gy­vuo­ja.