Naujausios
Visuomenės centras nuo 1898 m.
Dabartiniai Šiaulių miesto savivaldybės rūmai pradėti statyti ne kaip miesto valdžios buveinė. 1898 metais buvo pastatyti „Liaudies namai“, kurie vėliau tapo miesto savivaldybės pastato dalimi.
„Liaudies namai“ ne vieną dešimtmetį turėjo didelę reikšmę Šiaulių visuomeniniam gyvenimui: formavosi lietuviškas teatras, o 1904 metais buvo suvaidintas pirmasis Šiauliuose lietuviškas spektaklis, garsioji komedija „Amerika pirtyje“.
„Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė socialiniuose tinkluose priminė, kad šį spektaklį režisavo Stanislava Venclauskienė, vaidinusi jame kartu su sutuoktiniu Kazimieru Venclauskiu – pirmuoju Šiaulių burmistru.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais „Liaudies namų“ salėje veikė kino teatras. Čia buvo demonstruojami meniniai ir dokumentiniai filmai, vykdavo koncertai, vaidinimai, šokiai, įvairių organizacijų susirinkimai ir kiti renginiai. Po Antrojo pasaulinio metų kelis dešimtmečius čia veikė kino teatras.
Šioje salėje vyko svarbiausi miesto įvykiai ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Salėje posėdžiavo pirmoji šiauliečių išrinkta miesto Taryba.
Dėl „Liaudies namų“ žadama kovoti
Paskelbus publikaciją apie istorinėje salėje planuojamą įkurti archyvą socialiniuose tinkluose sulaukta daug komentarų, kuriuose prisimenama, kaip lankytasi salėje, žiūrėta kino filmus. Šiaulių miesto garbės pilietis maestro Virgilijus Noreika yra su nostalgija pasakojęs, kad lankydavosi tame kino teatre.
Kultūros atstovai pažymėjo, kad šioje salėje yra puiki akustika muzikiniams renginiams ir siūlė ją pavadinti Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio vardu.
Komentatoriai kviečia šiauliečius kautis už šią salę ir žada palaikymo komandą.
Istorikas Jonas Sireika savo paskyroje rašo: „Taigi, vietoj istorinės salės pavertimo biurokratinių dokumentų saugykla, būtina ją sutvarkyti ir naudoti, be kita ko, nedidelio masto šventiniams, iškilmingiems, su miesto savivalda ir politiniu gyvenimu susijusiems renginiams, o ant pastato išorinės sienos turėtų atsirasti atitinkama informacija apie „Liaudies namus“ ir jų vaidmenį moderniųjų Šiaulių kūrimo ir gyvenimo eigoje. Dabartinės lentos apie pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį Šiauliuose tikrai nepakanka.“
Šiaulių vadovai šią savaitę dalyvavo Scanoramos kino festivalio atidaryme. Jo metu pranešėja, kalbėdama apie Lietuvos kino teatrus, daug dėmesio skyrė „Liaudies namų“ kino teatrui nuo pat 19 amžiaus ir nepriklausomų kino teatrų įtakai to meto gyventojų laisvajam žodžiui.
Apkarpyti Savivaldybės planai
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja redakciją Vita Martinaitienė informavo, kad skyrius yra susipažinęs su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ketinimu remontuoti Šiaulių miesto „Liaudies namų“ salės pastato dalies buvusią teatro ir kino teatro salę, pritaikant ją kitai funkcijai.
Šiaulių teritorinis skyrius iškėlė Savivaldybei konkrečius ir aiškius reikalavimus, kas privalo būti išsaugota šioje patalpoje, kad nebūtų prarasta nė viena kokybinė charakteristika, kurianti patalpos istorinę vertę, bei užtikrinta galimybė ateityje patalpai grąžinti reprezentacinę funkciją.
Reikalaujama išsaugoti patalpos tūrį ir atsisakyti ketinimo erdvę dalyti per du aukštus, išsaugoti ir atnaujinti patalpoje esančius balkonus ir atsisakyti ketinimo juos demontuoti, išsaugoti ir atnaujinti sceną ir atsisakyti ketinimo ją demontuoti, nesunaikinti patalpoje esančios apšvietimo įrangos (scenos šviestuvų).
KPD Šiaulių teritorinis skyrius pareikalavo užtikrinti lubų sietyno išsaugojimą, detaliai užfiksuojant ir dokumentuojant kiekvieną sietyno elementą, neatsižvelgiant į tai, kad sietynas yra nesaugus ir neeksploatuotinas.
Reikalaujama, kad Savivaldybė įsipareigotų, jei sietynas nebus restauruojamas, sudaryti galimybę restauruotą sietyną įrengti kitame Šiaulių miestui istoriškai svarbiame objekte.
V. Martinaitienė tikino, kad Savivaldybė į visus nurodytus reikalavimus atsižvelgė. Pasak jos, Šiaulių teritoriniam skyriui dar nebuvo pateiktas salės tvarkybos darbų projektas. Leidimas darbams nėra išduotas.
Norėta „šiauliečių namų“ – turės archyvą?
Ne kartą spaudoje apie „Liaudies namų“ istorinę salę yra rašęs Šiaulių miesto garbės pilietis Jonas Nekrašius.
„Pasiūlymas. Mere, atgaivinkime prieš 125 metus Šiauliuose pastatytus istorinius „Liaudies namus“! Juos perduokime naudoti miesto bendruomenei! Atverkime Šiaulių miesto savivaldybės pastate esančios istorinės „Liaudies namų“ salės duris visuomenei! Tegu istoriniai „Liaudies namai“ tampa miesto bendruomenės, visų šiauliečių namai!“ – teigė J. Nekrašius.
Garbės pilietis redakcijai pasakojo, kad kelis kartus rašė apie buvusio „Liaudies namų“ kino teatro istoriją.
„Man labai įdomi Kultūros paveldo Šiaulių skyriaus pozicija. Tai jie turi rūpintis, jų pozicija turi būti aiški, jie daro teisinį vertinimą ir pateikia išvadas. Nuo jų labai daug priklauso. O visuomenė, jeigu prabudo, tai gerai. Aš pasilieku prie savo pozicijos, kurią buvau aprašęs“, – sakė J. Nekrašius.
J. Nekrašius yra teigęs, kad Šiaulių miesto garbės piliečio statusas suteikia teisę ateiti į Tarybą ir pasisakyti svarbiais miesto klausimais. „Kai rašai ir pasiūlai, dažniausiai niekas nesureaguoja. O čia užsirašysi ir galėsi pasisakyti. Gal išgirs? Mane labai jaudina „Liaudies namų“ arba buvusio kino teatro „Šviesa“ salė. Ji turėtų būti atverta miesto visuomenei, nes tai yra istorinė vieta. Dabar ten – sandėliukas“, – teigė J. Nekrašius.
Į garbės piliečio siūlymus nesureaguota: nuspręsta istorinę salę paversti archyvu.
Salėje dirbo pirmoji miesto Taryba
Šiaulių miesto tarybos narys Jonas Bartkus buvo išrinktas ir į pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos tarybą 1990 metais. Pirmoji miesto Taryba posėdžiavo istorinėje Savivaldybės salėje.
Čia buvo priimami itin svarbūs to meto sprendimai. Šioje salėje nuo 2000-ųjų iki 2010 metų buvo inauguruojami Šiaulių miesto garbės piliečiai. Iškilmingos regalijos čia uždėtos 30-čiai garbės piliečių iš 46.
J. Bartkus apie Savivaldybės planus paversti senąją Tarybos salę archyvu sužinojo tik iš „Šiaulių krašto“.
Šiuo metu ne Lietuvoje esantis politikas apie istorinės „Liaudies namų“ salės laukiantį liūdną likimą informavo pirmosios kadencijos Tarybos nariams, pakvietė diskutuoti ir apie tai pasisakyti viešai.
