Naujausios
Seniūnijos savame kieme tvarkytis nori pačios
Šalies seniūnai įsitikinę, jog efektyvi seniūnijos veikla galima tik turint įstaigos, o ne filialo statusą, tai yra patiems valdyti jiems išskirtą biudžetą
Šalies seniūnai vis aktyviau pradėjo siūlyti, kad jiems pavaldžios seniūnijos taptų įstaigomis. Iki šiol esančios tik filialai, jos negali disponuoti jiems skirtu biudžetu. Šis lieka savivaldybių rankose. O jų tikinimu, finansiniai ištekliai būtų kur kas efektyviau panaudojami, jei juos valdytų pati seniūnija.
 |
| Šalies seniūnai įsitikinę, jog efektyvi seniūnijos veikla galima tik turint įstaigos, o ne filialo statusą, tai yra patiems valdyti jiems išskirtą biudžetą "Vakaro žinių" nuotr. |
Dirbtų efektyviau
Apibendrindama praėjusius metus ir sutikdama naujuosius Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) kaip vieną iš tikslų išsikėlė, kad kiekviena seniūnija taptų savarankiška, tai yra būtų nebe filialai, bet įstaigos. Nors kol kas vyksta skaičiavimai, apklausos ir žingsnis autonomijos link tik prasidėjo, tikimasi, jog tai vienintelis būdas sustiprinti vietos savivaldą.
„Vienos seniūnijos yra daugiau savarankiškos, kitos mažiau, bet visgi, kad būtų užtikrinta seniūnijos veikla, turi būti bent dalinis finansinis savarankiškumas. Tos seniūnijos, kurios neturi tokios galios arba tai yra ribota, mažai ką vietos bendruomenėms gali ir padaryti“, – įsitikinęs LSSA prezidentas Jonas Samoška.
Seniūnijos jau anksčiau yra prašiusios 10 procentų nuo savivaldybių biudžeto seniūnijų reikmėms.
„Taip būtų išlaikomos vietos bendruomenės, tai yra kultūros įstaigos, bibliotekos, pradinės mokyklos, dienos centrai ir taip toliau“, – aiškino J.Samoška.
Tada, pasak LSSA prezidento, galima lengviau reguliuoti darbus, paskirstyti pinigus, kur jų labiausiai reikia, sudaryti prioritetus išskirtinai tai bendruomenei.
„Pavyzdžiui, jeigu bendruomenė parengia projektą sutvarkyti viešąją erdvę, ar kokius pastatus, savarankiška seniūnija, turėdama žmogiškuosius išteklius, specialistus toje bendruomenėje, darbus gali padaryti gerokai pigiau. Taip būtų galima pritraukti bendruomenės narius į tuos darbus, o ne samdyti įmones“, – sakė J.Samoška.
Anot jo, seniūnija, būdama filialas, neturi laisvės priimant sprendimus. To seniūnai siekia jau metus. Tiesa, kai kurios savivaldybės seniūnijoms savarankiškumo duoda ir taip.
„Pagal dabar veikiantį Vietos savivaldos įstatymą galima įgalioti seniūnus ir minėtas funkcijas perduoti. Tada seniūnija mato, kas yra blogai, ir problemos yra greičiau ir operatyviau išsprendžiamos“, – tikino J.Samoška.
Išaugtų išlaidos
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė neslėpė, jog seniūnijoms atidavus finansinį savarankiškumą, gali dažniau pasitaikyti piktnaudžiavimo lėšomis atvejų. Parlamentarė teigė, jog Seimas savo ruožtu yra paruošęs tris variantus ieškant kompromiso su savivaldybėmis.
„Pirmas tai, kad liktų taip, kaip yra, nes kai seniūnijos ėjo filialų link, 50 procentų jų jais ir norėjo tapti. Antras variantas, kad seniūnijos galėtų teikti viešojo administravimo paslaugas ir viešąsias paslaugas, tai yra būtų atsakingos už savo teritoriją bei pagalbą bendruomenei. Kartu jos turėtų atskirą sąskaitą, galėtų tuos pinigus valdyti, bet tuos pinigus vis tiek kontroliuotų ir skirtų savivaldybės taryba. Trečias variantas – seniūnijos taptų biudžetinėmis įstaigomis, tai yra įstaigos vadovu taptų seniūnas ir visi darbuotojai priklausytų biudžetinei įstaigai. Tačiau nepamirškime, jog papildomi etatai reikalauja didžiulių pinigų“, – aiškino V.Baltraitienė.
Pasak parlamentarės, pati taryba turėtų spręsti, kokios jie nori seniūnijos.
„Manau, visi trys variantai yra tinkami, tačiau juos galėtų pasirinkti pačios savivaldybės ir seniūnijos, priklausomai nuo jų dydžio“, – svarstė V.Baltraitienė.
Seimo narės teigimu, jei seniūnijos taps vien įstaigomis, nemažai kainuos pačiai valstybei.
„Pavyzdžiui, rajone yra 11 seniūnijų, tada atsiras 11 vadovų, buhalterių, pavaduotojų ir tada labai išaugs administravimo išlaidos, nes juk ir atlyginimų dydis keisis“, – pabrėžė V.Baltraitienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
