Naujausios
Švietimo skyrius reguliuoja, ką priimti į mokyklas, ko – ne
Šiaulietė Laima (vardas pakeistas, redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) praėjusių metų lapkritį dėl sudėtingų šeimyninių aplinkybių pakeitė gyvenamąją vietą. Ją su sūnumi į laisvą butą Šiaulių centre pagyventi priėmė draugai. Jie sutiko, kad moteris su sūnumi deklaruotų bute savo gyvenamąją vietą.
Sūnus šįmet baigia progimnaziją ir atėjo laikas pateikti prašymą priimti į gimnaziją. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Juliaus Janonio gimnazijai priskirtoje teritorijoje, mama pateikė prašymą būtent į šią gimnaziją.
Balandžio 19 dieną Laima e.sistemoje pamatė įrašą, kad jos vaikas patenka į gimnaziją, tačiau kitoje eilutėje nurodyta, kad laukiama adreso patvirtinimo (mokykla turi patvirtinti adresą). Tačiau po kelių dienų mama gavo balandžio 21 dieną parašytą Juliaus Janonio gimnazijos raštą, kuriame informuojama, kad Laimos e.sistemoje pateikto prašymo priimti į gimnaziją sūnų patvirtinti negali, „nes iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus negavome leidimo“.
Neseniai Šiaulių miesto tarybos posėdžio metu vienas politikas pasiteiravęs apie mokinių priėmimą, paklausė Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės apie kišimąsi į šį procesą – mokinių perskirstymą po mokyklas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad Švietimo skyrius tikrai neįsikiš. Yra sukurta sistema, kuri yra skaidri. Čia jokio veiksmo nei mokyklos, nei Švietimo skyriaus neturės būti“, – atsakė vedėja.
Deja, realybė yra kita.
Skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė paaiškino, kad e. sistemoje prašymų, pateiktų į aptarnaujamos teritorijos mokyklą, eilė sudaroma automatiškai pagal vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo datą. Mokykla turi patvirtinti arba atšaukti adreso prioritetą. Švietimo skyrius esą neturi galimybės reguliuoti prašymų eilės, nes duomenys automatiškai gaunami iš Gyventojų registro. Kuo seniau deklaruota gyvenamoji vieta, tuo aukščiau eilėje yra prašymas.
Tačiau Švietimo skyrius vykdo priėmimo į mokyklas priežiūrą. Vykdant priežiūrą bendradarbiaujama su mokyklos priėmimo komisijos atsakingu asmeniu, tikrinama, ar e.sistemoje teisingai užpildyti prašymai ir, nustačius klaidą, koreguojami. Patarėja išvardijo dažniausias klaidas, tačiau apie papildomų dokumentų pateikimo reikalavimo nevykdymą neužsiminė.
Savivaldybė kuria savo teisę
Šių metų vasarį Šiaulių miesto savivaldybė patvirtino naują priėmimo į miesto mokyklas tvarką. Nelaukiant vieningos elektroninės sistemos, kurią žadama paleisti visoje Lietuvoje, Šiaulių savivaldybė sukūrė savo naują prašymų į mokyklas priėmimo elektroninę sistemą. Buvo žadama, kad ši sistema pati surikiuos moksleivius į eilę, nuims administracinį darbą nuo mokyklų, garantuos skaidrumą. Tačiau gavosi, kaip visuomet.
Paleista nauja elektroninė sistemai surikiuoja būsimus gimnazistus į eilę pagal gyvenamosios vietos deklaravimo datą. Kuo anksčiau gimnazijos teritorijoje deklaravai gyvenamąją vietą, tuo labiau esi užtikrintas, kad galėsi joje mokytis.
Tačiau šioje sistemoje žiojėja skylė. Savivaldybė sugalvojo naują sąvoką. Naujajame Priėmimo tvarkos apraše nurodoma, kad „deklaruota gyvenamoji vieta – pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą valstybės registruose nurodyta asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamosios paskirties būstas; gyvenamosios paskirties būstas, kuriame asmuo gyvena pagal Registrų centre registruotą nuomos sutartį)“.
Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Živilė Nakčiūnienė nurodė, kad toks apibrėžimas suformuluotas pagal Civilinį kodeksą ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, tokio apibrėžimo niekur nėra. Net tokio apibrėžimo, kaip deklaruota gyvenamoji vieta, nėra. Teisės aktuose nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena ir kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą.
Greičiausiai Savivaldybės administracija supranta, kad šie reikalavimai nėra visai teisėti, nes nei kituose tvarkos aprašo punktuose, nei tarp Savivaldybės tinklalapyje paskelbtų dažniausiai užduodamų klausimų akcentuojamas tik gyvenamosios vietos deklaravimo terminas, o apie reikalavimą pateikti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą ar Registrų centre registruotą nuomos sutartį neužsimenama nė žodžiu.
„Buto nenuomoju ir nesu jo savininkė. Švietimo skyrius tada pareikalavo panaudos sutarties, kuri priėmimo tvarkos apraše net nenurodyta. Esu dėkinga draugams, leidusiems gyventi jų bute ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Tikrai negaliu dar jų tampyti po Registrų centrą, reikalauti, kad dar sutartis tvirtintų, išviešinti jų asmens duomenis“, – aiškino Laima.
Ji atkreipė dėmesį, kad Registrų centro išduodamame nuosavybės dokumente skelbiami išsamūs asmens duomenys, informacija apie turto įkeitimą bankui ir panašiai. Nuomos ar panaudos sutartyje skelbiami būsto savininko, kuris niekaip nesusijęs su nuomininko teise lankyti mokyklą, asmens duomenys. Mama pasakojo, kad skambino į Asmens duomenų apsaugos inspekciją ir jai išaiškino, kad Savivaldybė negali prašyti tokių perteklinių asmens duomenų.
Švietimo skyriaus atstovė Ž. Nakčiūnienė aiškino, kad visi mokinių priėmimo į Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas elektroninės prašymų registracijos informacinės sistemos naudotojai pasirašė pasižadėjimą saugoti asmens duomenų paslaptį.
Laima konsultavosi su teisininku ir jai išaiškino, kad esant deklaruotai gyvenamajai vietai jokių papildomų dokumentų Savivaldybė prašyti nebegali.
Būsimo gimnazisto mama pasakojo, kad skambino į Švietimo skyrių ir kalbėjosi su patarėja Živile Nakčiūniene. Tačiau jai buvo baksnojama į vienintelę Tvarkos apraše apibrėžtą gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką.
„Valdininkė man arogantiškai pareiškė: „Vietoje to, kad čia šūkaujat, nueitumėt ir susitvarkytumėte panaudos sutartį. Jei jums geranoriškai užleido butą, tai geranoriškai ir tegul sutartį sudaro.“ Aš jai priminiau, kad apie panaudos sutartį apraše net neužsimenama“, – piktinosi mama.
Ji sakė apie tai parašiusi ir miesto merui, tačiau atsakymo nesulaukė.
Moksleivių priėmimas pagal teritorinį prioritetą baigėsi. Laimos sūnus į Juliaus Janonio gimnaziją nepateko, nors gyvena šalia. Mama neketina su šia situacija susitaikyti. Ji parašė Savivaldybės administracijai raštišką reikalavimą patenkinti jos prašymą priimti sūnų į Juliaus Janonio gimnaziją ir nurodė motyvus. Gavusi neigiamą atsakymą, moteris ketina kreiptis į teismą. Ji konsultavosi su keliais teisininkais, jie patvirtino, kad Savivaldybės reikalavimai neatitinka teisės aktų, todėl teisme toks ieškinys turėtų būti tenkintinas.
Laisvų vietų – tik Savivaldybės globojamoje „Saulėtekio“ gimnazijoje
Gegužę prasidės priėmimas į gimnazijose likusias laisvas vietas. Laima sakė, jog e.sistema rodo, kad apie 30 laisvų vietų liko vienintelėje „Saulėtekio“ gimnazijoje, nors į ją šįmet dirbtinai buvo nukreipti Rėkyvos progimnaziją baigę moksleiviai.
Šioje mokykloje iki šįmet mokėsi mažiau nei 300 gimnazistų. Tačiau čia dirba keturi miesto Tarybos nariai, išrinkti į savivaldą su miesto mero Artūro Visocko komitetu. Pastaruoju metu daroma viskas, kad kaip nors būtų pakeltas šios nepopuliarios gimnazijos moksleivių skaičius. Prie jos prijungta net Suaugusiųjų mokykla su dviem klasėmis Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Spėjama, nors nauja moksleivių priėmimo tvarka priimta vasario mėnesį, joje buvo įrašytas vienerių metų gyvenamosios vietos deklaravimo prioritetas, kad Rėkyvos teritorijoje gyvenantys mokinių tėvai nespėtų perdeklaruoti savo atžalų gyvenamosios vietos ir nukeliauti į norimas mokyklas.
Švietimo skyriaus patarėja Ž. Nakčiūnienė paklausta, kodėl ši sudėtinga ir galimai ne visai teisėtais reikalavimais apipinta moksleivių priėmimo į mokyklas sistema dirbtiniu būdu galbūt veikia tam, kad į „Saulėtekio“ gimnaziją būtų priimtas reikalingas skaičius moksleivių, kurie visai netrokšta ten mokytis, į klausimą iš esmės neatsakė.
„Šiuo metu e.sistemoje matomi tokie duomenys: registruota mokinių – 2 284, registruota prašymų – 2 637, registruota tėvų – 2 181. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų yra 353 daugiau nei mokinių. Tai reiškia, kad 353 vaikai teikė prašymus į laisvas vietas rinkdamiesi dvi mokyklas, t. y. teikė dvigubus prašymus. Po gegužės 20 dienos, prasidėjus priėmimui į laisvas vietas, mokyklos nagrinės prašymus ir juos patvirtins arba atšauks. Pirmenybė tvirtinant prašymą automatiškai suteikiama tai mokyklai, kuri prašyme buvo nurodyta pirmuoju pasirinkimu. Kai visi dvigubi prašymai bus patvirtinti/atšaukti, laisvų vietų skaičius automatiškai bus patikslintas. Tėvai, kurie negaus prašymo patvirtinimo, galės teikti prašymą į tą mokyklą, kurioje bus laisvų vietų“, – aiškino patarėja.
Kyla ir daugiau klausimų
Į Juliaus Janonio gimnaziją gali nepatekti ir jos teritorijoje gyvenantys mokiniai, nes teritorinis prioritetas netaikomas mokiniams, baigusiems muzikinio ugdymo krypties klases „Juventos“ progimnazijoje.
Kita mama piktinosi, kad į Didždvario gimnazijos I ir II klases priimami moksleiviai tik teritoriniu principu. Nors į Tarptautinio bakalaureato klases (III ir IV klases) jau gali pretenduoti viso miesto gimnazistai, pirmas dvi klases Didždvaryje baigę mokiniai įgyja pranašumą.
Mama pasakojo, kad teikiant prašymą e.sistemoje nurodoma, kad I ir II klasės Didždvario gimnazijoje yra priešbakalaureato. Ž. Nakčiūnienė teigė, kad ši gimnazija kol kas neturi Dvikalbio ugdymo (parengiamosios Tarptautinio bakalaureato diplomo programos klasės, skirtos I ir II gimnazijos klasių mokiniams). Todėl į šias klases vykdo priėmimą teritoriniu principu.
