Naujausios
Baigiame straipsnių ciklą, paruoštą iš pokalbio su profesore Janina Tutkuviene („Receptorius “skanu“ užkariavo smegenis“, “Lietuviams geriausia — lietuviška virtuvė“, “Šiaulių kraštas“ gruodžio 12–13 d.)
Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto
Janina Tutkuvienė, Vilniaus universiteto habilituota mokslo daktarė, profesorė, antropologė pataria darželiuose ir mokyklose nenaikinti virtuvėlių, nes tuomet vaikai valgys nesveiką maistą. Ir stengtis nepirkti produktų, kuriuose užrašas — E621, kartais besislepiantis „skonio ir aromato stipriklio“ pavadinimu.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Lietuvoje storėja vaikai
Pasak Janinos Tutkuvienės, JAV mokslininkas Herman Ussen nustatė, kad kai maisto pramonė pradėjo masiškai naudoti glutamato ir susintetintų produktų, žmonės pradėjo storėti po penkerių — septynerių metų.
Vokietijoje masiškas tukimas prasidėjo vėliau, nes jų maisto pramonė keliolika metų vėliau maistą pradėjo „farširuoti“ glutamatais ir kitais “E“.
Lietuvoje 2000 — 2002 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo matuojamas vaikų ūgis, svoris, kūno sandara. Tuomet tyrimas parodė, kad Lietuvos paaugliai neturėjo jokio nutukimo, buvo liesiausi iš tiriamų valstybių.
Suaugusieji žmonės taip pat, lyginant su kitomis Vakarų šalimis, nebuvo apkūnūs. Šie duomenys buvo pateikti vienoje užsienyje vykusioje konferencijoje. Lietuviams buvo pasakyta: jūs esate tokioje situacijoje, kurioje Amerika buvo prieš 50 metų, Vokietija — prieš 25 metus. Lietuviai buvo perspėti, kad gausės nutukusių žmonių, nes perimami vakarietiški maitinimosi įpročiai, gyvenimo būdas — sėdėjimas, nenoras judėti.
Užsienio mokslininkų prognozės pradeda pildytis. Šiais metais vėl pradėtas matuoti vaikų ūgis, svoris. Tyrimas bus baigtas ateinančiais metais. Pirminės tyrimų išvados: daugėja nutukimų ir nutukusių vaikų.
Amerika atranda „amerikas“
Jau visiems aišku, kad pusfabrikačiai — nesveikas maistas. Tyrimai įrodė, kad Amerikos vaikai pradėjo tukti tada, kai darželiuose ir mokyklose buvo sunaikintos virtuvės, kuriose buvo gamintas karštas maistas.
Tuomet mokyklose ir darželiuose atsirado „greitas“ maistas, kurį tereikia pašildyti mikrobangų krosnelėje. Vaikai pradėjo pandemiškai tukti, nes ne tik mokykloje, bet ir namuose nebegavo kokybiško maisto.
J. Tutkuvienė praėjusiais metais Pensilvanijoje išgirdo vieną pranešimą, kuris pateiktas kaip didžiausias fenomenas. Pranešėjas sakė, kad trijose Pensilvanijos mokyklose vykdomas projektas „Virtuvė sugrįžta į mokyklą“.
Tose virtuvėlėse — „stebuklas“ — verdama sriuba, kepami kotletai, gaminami lietuviams įprastinis namų maistas. Šis projektas bus diegiamas visoje JAV.
„Lietuvoje antri metai rezgamas planas — išnaikinti darželiuose ir mokyklose virtuvėles, kurios neva neatitinka kažkokių reikalavimų. Čia galima įžiūrėti biznierių ir seimūnų ryšius. Jei išnyks virtuvėlės, atsiras gigantai, kurie visiems gamins vienodus pusfabrikačius. Gerai, kad tam labai priešinasi tėvai ir susibūrusi gydytojų asociacija“, — sako J. Tutkuvienė.
Vienodas skonis
Ant pusfabrikačių ir greito maisto dominuoja trys cheminės medžiagos — glutamatas, pomidorų skonis ir gaba — dar viena amino rūgštis.
„Kaip veikia žmogaus organizmą gaba — dar neaišku, pomidorų skonis — žmogui labai patinka. Kiek vienu kartu galime suvalgyti pomidorų. Daugiausia — 2 kilogramus. Tai suvalgę tris šaukštus pomidorų kečupo, koncentrato, gauname kelis kartus daugiau. Viskas koncentruotėja, bet negalima žaisti tokių žaidimų. Mes buvome pripratę prie natūralių produktų. Staiga didelis kiekiais koncentrato. Ir smegenys — “pasimeta“, — sako mokslininkė.
Antropologė pateikia pavyzdį. Mikseriu buvo sumaltas picos gabalėlis, kitame inde — mėsainis, trečiame — parduotuviniai koldūnai. Viskas suplakta ir užskaninta pomidorų pasta.
Daugiau nei 80 procentų žmonių negalėjo pasakyti, kur yra pica, kur koldūnai, kur mėsainis. Taip pasaulyje įsigali vienas „universalus“ skonis, produktai užskaninami tais pačiais prieskoniais. Todėl smegenys nebesupranta: ką reikia valgyti, kiek reikia valgyti ir kada sustoti.
Pasaulis renkasi sveiką maistą
Pasak mokslininkės, pasaulis bando grįžti prie natūralaus maisto. Užsienyje tampa populiarus taip vadinamas organinis maistas. Tai daržovės, kurios tręštos natūraliu mėšlu, o ne organinėmis trąšomis. Tai maistas iš gyvūnų, kurie šerti natūraliu maistu.
Organinis maistas užsienyje — gana brangus. Specializuotoje parduotuvėje natūraliai išauginto gyvulio mėsa maždaug šešis kartus brangesnė nei prekybos centre, pieno produktai — aštuonis kartus, daržovės — tris kartus.
Ant pakelių užrašyti, kad tuose maisto produktuose nėra jokių glutamatų, jokių „E“. Gaminiuose gali būti tik tradicinė druska ir pipirai.
Tokius produktus įperka tik vidutines ir didesnes pajamas turintys žmonės. Mažiausiai uždirbantys, ir toliau šlamščia pigų greitą maistą, nuo kurio storėja.
Tai, kas auga Lietuvoje
Paklausta, ar gerai naudoti užsienietiškus prieskonius lietuviškoje virtuvėje, mokslininkė atsako, kad, jei jie bus naudojami kartais — nieko blogo neatsitiks.
„Egzotiški prieskoniai turi savo evoliuciją, savo arealą. Mes turime petražolę, krapą, svogūną. Ir pipirą, kuris labai seniai pas mus atvežtas. Šafranai ir kiti prieskoniai labai tinka ten gyvenantiems žmonėms. Viskas organizme turi savo vietą. Pasaulis grįžta prie to nuo ko pradėjo, mes dar kažko ieškome“, — sako J. Tutkuvienė.
Mokslininkė pataria geriau maistą pirkti turguje. Pirkti iš žmogaus, kuris „senoviškai“ augina daržoves, nenaudodamas chemijos. Mėsa — iš ūkininkų, kurie gyvulius šeria natūraliu pašaru. Niekada nepirkti mėsos, kuri įcelofonuota.
Taip pat nereikia pirkti mėsos, pieno produktų, sausainių, kurių galiojimas — dveji treji metai. Nepirkti prieskonių ir produktų, kurių sudėtyje yra glutamatas — žymimas E621, kuris dar vadinasi „skonio ir aromato stipriklis“.
PATARIMAS: Pasaulyje pripažinta mokslininkė Janina Tutkuvienė pataria atidžiai perskaityti produktų sudėtį ir nepirkti produkto, kurio sudėtyje yra glutamato.
Asmeninio albumo nuotr.
KONSERVANTAI: Nereikia pirkti produktų, kurių galiojimas — keleri metai. Namuose gaminti konservai, jei juos gaminant naudoti tradiciniai lietuviški prieskoniai, sveikatai pavojaus nekelia.
TRADICIJA: Pasaulyje — naujos maitinimosi tendencijos, grįžtama prie liaudiškų patiekalų, natūralių maisto produktų.
Jono TAMULIO nuotr.
