Norvegų milijonams — skandalingojo verslininko užtvaras

Norvegų milijonams — skandalingojo verslininko užtvaras

Skandaluose klimpstantis kuršėniškis verslininkas Artūras Tupikas atsisakė Savivaldybei parduoti savo butą avariniame Kuršėnų dvare. Tai reiškia, kad rajonas negaus milijonų litų dvarui tvarkyti.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Tikėtasi norvegų paramos

Kuršėniškis verslininkas Artūras Tupikas, turintis butą Kuršėnų dvare, Šiaulių rajono savivaldybei pranešė keičiąs savo nuostatą — jo nebeparduosiąs.

Todėl rajonas netenka Norvegijos fondo trijų milijonų paramos dvarui, įtrauktam į kultūros vertybių registrą, restauruoti.

Medinis beveik prieš 200 metų statytas Stepono Gruževskio dvaras — avarinis. Pirmajame jo aukšte, priklausančiame rajono Savivaldybei, įsikūręs Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Antrajame dar neseniai buvo keturi privatūs butai.

Dvarui restauruoti jau šį rudenį tikėtasi gauti Norvegijos fondo trijų milijonų litų paramą. Jos tikėtis galima tik tada, kai visas dvaras priklauso Savivaldybei. Negavus paramos dvaras pasmerkiamas sukiužti.

Su trim savininkais dėl butų kainų ir kompensacijų susitarta. Tik susitarti su A. Tupiku vis nesisekė.

Rugsėjo viduryje Šiaulių rajono meras Raimundas Jakutis gavo A. Tupiko laišką.

Jame nurodoma: „Jis (butas, — red. past.) yra brangus ne tik kaip materialus turtas, bet ir dvasiniu požiūriu. Analogiško turto Kuršėnuose negaliu įsigyti, todėl labai sunku apsispręsti parduoti šį nekilnojamą turtą. Įvertinus tai, kad jeigu šis nekilnojamas turtas nebus parduotas, bus trukdoma dvaro rekonstrukcijai ir Kuršėnų miesto parko sutvarkymui, nusprendėme šį nekilnojamą turtą parduoti savivaldybei už 300 tūkstančių litų“.

Šio laiško kopijos rajono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo išdalintos jos nariams, nes Taryba turėjo apsispręsti, ar už A. Tupiko butą mokėti nurodytąją sumą.

Verslininko ultimatumas Savivaldybei

Savaitės pradžioje A. Tupikas rajono Savivaldybei pranešė keičiąs savo nuostatą dėl buto pardavimo. Tai jis padarė Antaną Šliautarį, Savivaldybės administracijos direktorių, išsikvietęs į Savivaldybės pastato kiemą (rajono meras R. Jakutis: „Žmogus net nedrįso ateiti į Savivaldybę“).

A. Šliautario teigimu, A. Tupikas jam išvardino sąlygas, kurias turi įvykdyti Savivaldybė, kad jis parduotų savo butą.

Pirmoji sąlyga — iš darbo „Šiaulių krašte“ turi būti atleistas žurnalistas Algimantas Brikas.

Kai A. Šliautaris šią sąlygą paminėjo Kuršėnų miesto gyventojų susitikime su rajono valdžia, salėje nuošė juokas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus A. Šliautario teigimu, jis A. Tupikui atsakęs, kad laikraštis Savivaldybei nepavaldus.

Kodėl jam gimė toks noras, A. Tupikas nepaaiškino.

„Šiaulių kraštas“ skaitytojus informavo, kad už savo butą jis nori 300 tūkstančių litų.

Rugsėjo viduryje dienraštis visuomenei taip pat pranešė, kad naktį, nuvertęs dalį tinklo tvoros ir vartus, į sodybą įvažiavo Vaistenos„ bendrovės mikroautobusas, kurį vairavo vairuotojo pažymėjimo neturintis girtas dvidešimtmetis. Į įvykio vietą atvykęs bendrovės savininkas A. Tupikas išplūdo šioje sodyboje gyvenančias moteris.

„Šiaulių krašte“ rašyta, kad, plėsdamas aikštelę prie Romuvos„ restorano, jo savininkas A. Tupikas žemėmis, akmenimis ir betono blokų nuolaužomis užvertė šlaitą link Ventos upės, jaunimo tvarkomą poilsio aikštelę bei taką, vedantį prie Ventos užtvankos. Būrys miesto mokyklų, jaunimo organizacijų atstovų savo pasipiktinimą išreiškė surengę protesto akciją Kovokime už savo erdvę!„ .

Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas raštu A. Tupikui nurodė užverstąjį valstybinės žemės plotą nuvalyti. Per nurodytąjį laiką tai nepadaryta.

Antroji sąlyga, kurią A. Tupikas pateikė Savivaldybei dėl savo buto pardavimo — jam turi būti suteiktas didelis sklypas Kuršėnų miesto centre.

Kai Savivaldybės administracijos direktorius A. Šliautaris tai pranešė kuršėniškių sueigoje, iš salės nuskambėjo ironiškas pasiūlymas: „Reikėtų jam atiduoti Ivinskio aikštę“.

Be to, A. Tupikas taręs, kad jis savo buto visai neparduosiąs. Kai į rajoną ateis kita valdžia, jis pats nusipirksiąs Kuršėnų dvarą.

„Šiaulių krašto“ žurnalistas telefonu A. Tupiko paklausė, kodėl jis persigalvojo dėl buto pardavimo Savivaldybei.

„Tupikas esu aš“

„Tau su ta galva viskas gerai? Ką? — pratrūko elementarios kultūros stoką demonstruojantis A. Tupikas. — Ir tu man skambini?..“

Po šių žodžių telefonas ėmė pypsėti trumpais signalais.

„Skaudžiausia, kad prarandame tris milijonus, — sako rajono meras R. Jakutis. — Pagal projektą esame pirmi respublikoje, turime techninę dokumentaciją, atitinkame visus kriterijus, bet Norvegijos fondas privačios nuosavybės nefinansuoja.

Tai būtų tęstinis projektas. Pirma jo dalis — 3 milijonai — skiriami dvarui atstatyti. Antra, taip pat norvegų finansuojama — sutvarkyti dvaro parką.

Bandėme kalbėtis ir su A. Tupiko žmona. Irgi tą patį šneka.

Aš nesuprantu šitų žmonių samprotavimų — pastatas griūva, jų nuosavybė yra tik į dalį pastato, jeigu mes neremontuosime viso pastato, tas pastatas sugrius. Nesuvokiama, kad remontuojama būtų ne Jakučiui, ne Lembučiui, ne Gedmontui (Stasys Lembutis — Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vytautas Gedmontas — Kuršėnų miesto seniūnas, — red. past.), o visiems kuršėniečiams. Šiandien jis tik galvoja: Tupikas esu aš, o daugiau žmonių aplink nėra.

Dabar ėmėmės kitų žygių. Iškraustysim Amatų centrą, kadangi yra įlinkusios, jau baigia įlūžti lubos — bijome, kad Tupikas begyvendamas neįkristų pas mus. Iškraustę centrą nuo visų savo patalpų atjungsime šilumą — tegu žmogus gyvena.

Džiaugiuosi, kad tokio žmogaus žmonės neišrinko į Seimą„.

A. Tupikas, po Darbo partijos vėliava kandidatavęs į šios kadencijos Seimą, antrajame rinkimų ture pralaimėjo valstietei liaudininkei Rimai Baškienei.

A. Tupiko restoranas „Romuva“ yra populiarus tarp rajono valdininkų. Žemdirbių šventės, lapkričio viduryje sutraukusios gausų būrį žmonių, linksmoji dalis taip pat surengta šiame restorane.

Darbdavio komentaras

UAB „Šiaulių kraštas“ direktorius Vladas Vertelis:

Sužinojęs, kad verslininkas A.Tupikas reikalauja, jog rajono savivaldybės adminstracija atleistų mūsų bendrovėje dirbantį žurnalistą, ilgai kvatojausi iš tokio nesąmonės. Apie tokį reikalvavimą pateikusį žmogų galima būtų sakyti : kaip iš mėnulio iškritęs, tačiau juokai dingsta, kai prisimeni, kad šis žmogus, man atrodo, gyvenantis tarsi Baltarusijoje, pretendavo į Seimą. Kitaip susiklosčius situacijai, galėjo būti ir išrinktas, ir būsiu įžūlus sakydamas, kad ten jis tikrai nesijaustų balta varna.

Gali būti, kad ir ateinančiais metais tas pats Tupikas vėl pamėgins pralįsti į Seimą. Kas gali garantuoti, kad tokie tupikai nepateks ten. Juk iki šiol tai buvo galima padaryti. O kol kas — jis klestintis miestelio verslininkas, savo restorane priiminėjantis valdininkus iš tos pačios administracijos, iš kurios dabar nori pasipinigauti. Gerai, kad tai daro labai kvailai, todėl visuomenė turi gerą progą sužinoti, kas tas Tupikas.

PAŽADAI: Artūras Tupikas, kandidatuodamas į šios kadencijos Seimą, prišnekėjo daug gražaus apie tarnystę rajono žmonėms. („Tupiko_dviese“, trys nuotraukos)

NUOSTABA: Rajono meras Raimundas Jakutis stebisi, kad verslininkas, reikalaudamas žemės sklypo miesto centre, nežino, jog visi sklypai skirstomi per Apskrities viršininko administraciją aukciono tvarka. („Tupiko_Jakutis“)

SENOLIS: Kuršėnų dvaro likimas lieka neaiškus. („Tupiko_dvaras, dvi nuotraukos“)

Autoriaus nuotr.

IŠNAŠOS:

„Pirmoji sąlyga — iš darbo “Šiaulių krašte“ turi būti atleistas žurnalistas Algimantas Brikas“.

„Skaudžiausia, kad prarandame tris milijonus, — sako rajono meras R. Jakutis. — Pagal projektą esame pirmi respublikoje, turime techninę dokumentaciją, atitinkame visus kriterijus, bet Norvegijos fondas privačios nuosavybės nefinansuoja“.