Negi 22,5 milijonų litų – ne pinigai?

Negi 22,5 milijonų litų – ne pinigai?

Generalinė prokuratūra apskundė vadinamojoje „mailiaus byloje“ Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nuosprendį, kuriuo 7 kaltinamieji, tarp jų ir buvęs ambasadorius bei Lietuvos banko vadovas Romualdas Visokavičius, buvo išteisinti ir tik du asmenys buvo nuteisti. Tas pats R.Visokavičius bylą vadina politizuota ir iš viso stebisi, kad prokurorai ieško kaltų dėl bandymo pasisavinti kiek daugiau nei 20 mln. litų, kai į stambesnius nusikaltimus žiūrima pro pirštus. O sprendimą apskųsti teismo nutartį priėmęs prokuroras Dainius Baraniūnas atšauna: reikia principingai tirti kiekvieną galimą nusikaltimą.

Romualdas Visokavičius "Respublika" nuotr.

Nesutinka su teismo sprendimu

Spalio 17-ąją priimtas nuosprendis, kuriuo kaltinamieji Egidijus Gesevičius ir Ingrida Jasonienė vadinamojoje „mailiaus byloje“ buvo nuteisti dėl dokumentų klastojimo ir neteisėtos juridinio asmens veiklos siekiant įgyti ES ir Lietuvos valstybės lėšas (tiesa, jiems teskirtos tik po maždaug 9 tūkst. litų siekiančios baudos), o kiti 7 kaltinamieji – išteisinti, apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio įteikė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D.Baraniūnas.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nuosprendį, nes mano, kad jis neatitinka bylos aplinkybių, ir prašo priimti naują kaltinamąjį nuosprendį.

Šioje byloje E.Gesevičius kaltinamas subūręs organizuotą nusikalstamą grupuotę ES finansinei paramai gauti. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais, bylos duomenimis, jis įkūrė septynias fiktyvias ūkinės komercinės veiklos nevykdančias, darbuotojų ir apyvartinių lėšų projektams įgyvendinti neturinčias įmones. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad nusikalstamos grupuotės nariai galbūt suklastojo paraiškas ir kitus būtinus dokumentus paramai gauti (paskolų, produkcijos pirkimo ir pardavimo sutartis, pažymas), kuriuose teikė melagingas žinias apie nurodytų įmonių turimas lėšas projektui įgyvendinti, projekto ekonominį gyvybingumą, projekto atitiktį ES ir Lietuvos gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimams.

Bylos duomenimis, pateikusi šiuos galbūt suklastotus dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nusikalstama grupuotė fiktyvių įmonių vardu siekė apgaule gauti daugiau nei 22,5 mln. litų ES finansinės paramos.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, papirkimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, tarpininko kyšininkavimo ir skirti jiems atitinkamas pinigines baudas nuo 50 MGL (6,5 tūkst. litų) iki 300 MGL (39 tūkst. litų) ir laisvės atėmimo bausmes, taikant jų vykdymo atidėjimą.

Spėjo užbėgti už akių

Tiesa, milijonai nebuvo paimti, nes popierinį verslą sustabdė FNTT. Pareigūnams įtarimą sukėlė tai, kad visos septynios firmos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotos beveik vienu metu. Sutapo ir bendrovių adresai. Vienos įkurtos Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, tuo pačiu adresu. O kitos – Ukmergėje, Antakalnio gatvėje, tuo pačiu adresu.

Pradėjus tyrimą išaiškėjo, kad dauguma „žuvininkų“ susiję giminystės ryšiais ir anksčiau su žuvų auginimu susidūrę nebuvo. Tarkime, broliai Egidijus ir Mindaugas Gesevičiai vertėsi importinių baldų pardavimu. Tačiau „žuvininkams“ galbūt per tarpininkus pavyko įtikinti kelis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kad išduotų atitinkamas pažymas.

Be minėtų Gesevičių ir I.Jasonienės, kaltinamieji byloje taip pat yra Vytautas Petrušonis, Inga Dagytė Riškė, Albertas Brinkys, Jonas Jacunskas ir Skirmantas Miškinis. O žymiausia pavardė – R.Visokavičiaus, praeityje dirbusio ambasadoriumi ir vadovavusio Lietuvos bankui. Prokurorai įtaria, jog jis, pasinaudodamas savo padėtimi ir pažintimis, galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad organizuota grupuotė gautų ES paramą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nuosprendžio, konstatavo, esą kaltinamųjų kaltė neįrodyta, prokurorai rėmėsi prielaidomis.

22,5 mln. litų – per mažai?

R.Visokavičius „Respublikai“ dievagojosi, kad visi bylos kaltinamieji yra nekalti, byla – politizuota. Dar keisčiau, kad jis priekaištavo, jog iš viso pradėtas tyrimas dėl „menkos“ sumos – 22,5 mln. litų.

„Kokių tik „šposų“ tie prokurorai nekrečia. Neraštingumas didžiausias, visi išsivažinėję, likę tik vargšai, „nabagai“. Visa byla kietai išnagrinėta teisme. Tegul prokurorai gilinasi toliau, tada išlįs jų klastotės: ir prokuroro išlįs klastotės, ir FNTT. Aš tai iš viso toje byloje „nė prie ko“. Tuo metu buvau tik pensininkas, tai kaip galėjau kažką paveikti? Gal ir popiežių galiu paveikti? Nebent maldomis. Kada nebėra už kokio šiaudo griebtis, tai vaikomasi žinomų pavardžių. Milijardai leidžiami. Terminalo kokia sutartis pasirašyta, žiūrėkite, kas dedasi Ignalinos atominėje elektrinėje. „Snore“ nuskendo beveik 100 mln. litų – niekam neįdomu, niekas neieško. Ūkio banke nuskendo 60 ar 80 mln. litų – jų niekas negaudo, niekam šitų pinigų nereikia. O šitą bylą tiria dėl daug mažesnių sumų, nes viską lemia vardas. Jūs tik pagalvokite: ambasadorius, Lietuvos banko pirmininkas“, – savo versiją išdėstė R.Visokavičius.

Įkalbinėjo, bet tai ne poveikis

Tiesa, jis neslėpė, kad iš tikrųjų tarpininkavo minėtai grupuotei, norėdamas padėti jai gauti ES paramą: paskambino tuometiniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadui, ragindamas nevilkinti dokumentų, kad parama būtų greičiau skirta, paskambino tuometiniam Ūkio banko vadovui Vladimirui Romanovui ir paprašė suteikti 10 mln. litų kreditą „žuvininkams“. Dėl paramos teikimo R.Visokavičius neslėpė kreipęsis ir į tuometinį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. Tačiau esą ne siekdamas naudos sau ar minėtai grupuotei, o todėl, kad „Lietuvoje be ES paramos greitai jau tik ešeriukus gaudysime, nes šamai ir sterkai jau pranykę“.

„Tačiau koks čia poveikis? Juk daug kas daug kam skambina. Juk jeigu eini gatve ir matai, kad parvirto žmogus, negi nedarysi jam dirbtinio kvėpavimo tik dėl to, kad esi pensininkas, nors esi gydytojas pagal išsilavinimą? Taip ir čia – tenorėjau padėti ir dėl to esu kaltinamas“, – dėstė R.Visokavičius.

Tirti reikia viską

Generalinės prokuratūros prokuroras D.Baraniūnas „Respublikai“ sakė negalintis komentuoti nei kaltinamųjų pareiškimų, nei bylos aplinkybių, tačiau vis tiek išreiškė nuostabą dėl priekaištų prokurorams, kad tiriamos ir bylos dėl smulkesnių sumų nei šimtai milijonų litų.

„Nekomentuosiu nei bylos medžiagos, nei kaltinamųjų kalbų, nei juo labiau teismo sprendimo. Teismas vienaip įvertino surinktą medžiagą, aš – kitaip. Teismo nuomone, pritrūko įrodymų, tačiau ar bus pateikta daugiau įrodymų – nekomentuosiu. Taktiką atskleisiu, kai bus apeliacinis nagrinėjimas. Ši byla – joks politikavimas, o eilinė finansinė byla. Nesvarbu, kokia suma figūruoja. Jei yra galimos nusikalstamos veikos, jas reikia tirti“, – konstatavo D.Baraniūnas.

Pasak D.Baraniūno, kaltinamiesiems siūloma ne reali laisvės atėmimo bausmė, o tik laisvės atėmimo bausmė ją atidedant todėl, kad nusikaltimas nebuvo įvykdytas, jam spėta užbėgti už akių, nė vienas litas nepagrobtas.

Faktai

Vadinamoji „mailiaus byla“ buvo sukėlusi ir politinį atgarsį. Praėjusios kadencijos Seimo opozicija buvo inicijavusi laikinąją komisiją, kuri turėjo tirti, ar tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius ir kiti Vyriausybės darbuotojai nepažeidė įstatymų FNTT susipažindami su byla.

Tačiau Seimo nariams taip ir nepavyko atsakyti, kokią lemtingą įtaką garsiajam „mailiaus bylos“ tyrimui galėjo turėti V.Valentinavičiaus vizitas į Generalinę prokuratūrą ir FNTT būstinę.

2010 metų kovo 24-ąją, praėjus tik šešioms dienoms, kai FNTT apklausė tuometinį žemės ūkio ministrą konservatorių Kazį Starkevičių, A.Kubilius sudarė komisiją. Jai pavesta „mailiaus byloje“ išsiaiškinti ne ministro K.Starkevičiaus, o buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Kazimiero Lukausko vaidmenį. Remdamasi šiuo pretekstu, V.Valentinavičius, Vyriausybės Teisės skyriaus patarėja Jolanta Bernotaitė ir Personalo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė gavo prokuroro D.Baraniūno leidimą susipažinti su „mailiaus bylos“ medžiaga. FNTT teliko šiam leidimui paklusti. Nors kas galėtų paneigti, kad A.Kubiliaus sudaryta komisija galėjo „mailiaus byloje“ ieškoti ne tik K.Lukausko pavardės?

Kilus triukšmui, kad premjero patarėjas, tai yra politinio pasitikėjimo figūra, domisi dar nebaigta byla ir taip galbūt kišasi į teisėsaugos darbą ir daro spaudimą, Seimas 2010 metų gegužės 13-ąją nutarė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri turėjo ištirti galbūt neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams.

Juokingiausia, kad komisijoje, kurią sudarė 12 politikų, daugumą turėjo tuometiniai valdantieji, kurių kišimasis ir turėjo būti ištirtas ir kurių atstovas buvo K.Starkevičius. Todėl nieko keisto, kad išvados taip ir nebuvo priimtos, o Seimas komisijos darbo nepratęsė. Tuometinė opozicija konstatavo: valdantieji nenori, kad būtų giliai kapstomasi.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“