Naujausios
– Kodėl Šiauliuose įrengti pusiau požeminiai konteineriai iki šiol nenaudojami?
– Kai pradėjau dirbti, sutartis su rangovu dėl konteinerių jau buvo ne tik pasirašyta, bet ir iš dalies įgyvendinta. Mes su darbuotojais važinėdami po aikšteles pastebėjome, kad kai kurie konteineriai yra išsikraipę. Peržiūrėjome konkursinę medžiagą ir nustatėme, kad pagal konkurso sąlygas nėra iki galo išpildyta kompozitinės dalis, konteineriai ne visiškai atitinka tuos parametrus, kurie buvo surašyti konkurse, todėl daviau nurodymą sustabdyti darbus ir mokėjimus Europos Sąjungos lėšomis. Pradėjome derybas su rangovais. Rangovas pripažino, kad konteineriai yra taisytini, pasirašėme ketinimų protokolą. Dabar jie turi mums pateikti sertifikatus ir pateikti laboratorinių tyrimų rezultatus, kad konteineriai atitinka visus parametrus, išspręsti dangčių uždarymo problemas. Kai kurie dangčiai nėra sandarūs, ne visi gerai darinėjasi. Gal pakaks juos pareguliuoti, gal reikės keisti. Žiūrėjome, ar neužsistovi vanduo. Sandarumas svarbu, kad atliekos nedrėktų ir nedidintų svorio.
– Nustatyti konteinerių trūkumai daugiau estetiniai ar technologiniai?
– Sulankstymai yra dėl to, kad kompozitinės dalies nėra. Kai ji bus uždėta, konteineriai bus lygūs. Atliekas ir dabar galima į juos pilti, bet mieste svarbi yra ir estetinė pusė. Jie neturi darkyti aplinkos. Suprantu, kad jie nėra puošmena miestui, tačiau turi atrodyti solidžiai, kaip kituose miestuose. Aš arba turėjau priimti nekokybiškus darbus ir priimti visą atsakomybę, arba keisti. Aš manau, kad Šiauliai – ne tas miestas, kur būtų galima vežti bet ką. Rangovai tą supranta.
– Tai kada gyventojai jau galės atsisakyti senųjų konteinerių ir naudotis naujaisiais?
– Gauname tvarkingus dokumentus, rangovai pakeičia kompozitinę dalį, pritvirtina, kaip turi būti, ir 100 aikštelių paleidžiame. Lygiagrečiai pradedame įrenginėti dar 200 aikštelių, kad iki 2023 metų turėtume užbaigtą projektą. Jei rangovai įgyvendins duotus raštu pažadus ir ketinimus, tai mums nereikės taikyti drąstiškų priemonių – nutraukinėti sutartį ir skelbti naują konkursą, pasirinkinėti naujų rangovų, esame pajėgūs šią vasarą trečdalį konteinerių paleisti veikti.
– Ar atliekų vežėjai jau turi tinkamas transporto priemones naujiesiems konteineriams ištuštinti?
– Konkurso sąlygose vežėjams buvo keliamas reikalavimas turėti transporto priemones tokiems konteineriams ištuštinti. Vežėjai gaus mažesnes pajamas, o nuo to išloš tik Šiaulių miestas.
– Vadovauti ŠRATC'ui pradėjote, kai jam buvo „užkabintos“ milijoninės skolos – bendroje apimtyje beveik 6 milijonai eurų. Vien dėl nutraukto europinio projekto valstybė reikalauja grąžinti 4 milijonus eurų, kurie buvo pervesti į „Snoro“ banką ir jam bankrutavus pražuvo. ŠRATC'ui grėsė bankrotas. Kokia situacija yra šiandien?
– Sutarėme su mūsų teisininkais, kad bandysime kreiptis į Europos Komisiją dėl leidimo suteikti valstybės pagalbą. Tokia procedūra reikalinga, kad valstybė galėtų arba nurašyti, arba dalinai sumažinti skolą. Pirmiausiai reikia gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Dar rudenį surašėme visus argumentus ir išsiuntėme, laukiame atsakymo. Kol nėra to atsakymo, niekas iš mūsų nieko negali reikalauti.
Gali būti priimtas sprendimas, kad ŠRATC'as, nepaisant to, kad prie tų pinigų niekada nebuvo prisilietęs, dėl taip susiklosčiusių aplinkybių turės kompensuoti tuos milijonus. Kalbėjausi su Turto banku, aptarėme galimybes. Būtų variantas sudaryti su Turto banku ilgalaikio atsiskaitymo sutartį be palūkanų ir išsimokėti tą sumą per kokį 15–18 metų, neapsunkinant rinkliavos mokėtojų. Pagal turimus finansinius srautus ir tokį grafiką sugebėtume išmokėti. Tačiau kol turim vilčių, kad galim sulaukti Vyriausybės pagalbos, antru keliu neisim. Vienaip ar kitaip mes tą klausimą išspręsim.
– O priteistus 1,8 milijono eurų „Energijos parkui“ dėl negauto dujų kiekio Kairių sąvartyne jau sumokėjote?
– Tą bylą buvo galima laimėti. Čia buvo ir aplaidumo, ir nenoro, ir galimai piktybinių veiksmų. Pasirašyta sutartis ne tik negynė įstaigos interesų, bet buvo automatiškai buvo užprogramuotas nuostolis. Tiriant, kokį kiekį dujų ten buvo galima išgauti, buvo atlikti dveji tyrimai: lenkų ir vokiečių. Vokiečiai pateikė realias prognozes, o lenkai pateikė tokias, kokių realiai nebuvo galima tikėtis išgauti. Kažkodėl vadovavosi antrojo tyrimo rezultatais, kurie išpūtė lūkesčius. Matyt, ne be susitarimo su verslu tas projektas buvo padarytas. Ir dar paduota į teismą dėl nepateisintų lūkesčių.
Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad ŠRATC kaltas ir priteisė 1,8 milijono eurų. Kadangi mes matome piktybiškumą, paprašėme ikiteisminio tyrimo. Tai sena istorija, galioja senatis. Tačiau senatis skaičiuojama nuo tada, kai buvo patirta žala, o žala atsirado nuo teismo sprendimo. Iš pradžių mūsų prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė, tačiau vėliau STT pradėjo tyrimą.
Paprašėme teismo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, būtų galima atnaujinti procesą. Jei pavyks atnaujinti procesą ir įrodyti, kad tai buvo piktybiška veikla susitarus, tuomet viskas apsiverstų aukštyn kojom ir ta našta mums nukristų. Abejoju, ar pavyktų susigrąžinti 800 tūkstančių. „Energijos parke“ yra vienas darbuotojas ir jokio turto. Mums kol kas milijoną pavyko išsaugoti, nors balandžio 1 dieną jis turėjo būti nurašytas. Kadangi paprašėme bylą atnaujinti, kol nėra galutinio sprendimo, uždėtos laikinosios apsaugos priemonės.
– Turite vilčių laimėti ir neperkelti ant gyventojų pečių senų istorijų nuostolių?
– Reikia, kad teismai pažiūrėtų principingai. Mes akcentuojame, kad esame viešojo intereso pusėje, nes realiai nukentės viešasis interesas. Ar per dalininkų (apskrities savivaldybių -aut,.) biudžetus, ar per rinkliavą, tai turės padengti gyventojai, ir tai būtų žiauriai neteisinga. Tie aferų sumanytojai išeina su dideliais pelnais, o ŠRATC,as dėl senai buvusių vadovų klaidų, neapdairumo ar net galimo piktybiškumo, krenta į tokią duobę. Darome viską, kad tą milijoną išsaugotume.
