Naujausios
Liudytoją — uždarė į „psichuškę“
TEISMINĖ MĖSMALĖ ŽALOJA ŽMONIŲ LIKIMUS
Šiaulietis verslininkas ir politikas Edmundas iki šiol nepamiršta Utenos psichiatrinėje išgyvento pažeminimo ir įrašo, sugadinusio tada dar teisės studento karjerą.
Apie nežabotą psichiatrijos naudojimą šiuolaikinėje teisinėje sistemoje „Šiaulių kraštas“ rašė rugpjūčio mėnesį. Redakcijoje apsilankęs žmogus paliudijo, jog sovietinė tradicija uždaryti žmones į “psichuškę“ tebegalioja ir nepriklausomos Lietuvos teisėtvarkoje.
Negali užmiršti
Iš pradžių neslėpęs savo tapatybės Edmundas (pavardė redakcijai žinoma), vėliai apsigalvojo: nenorįs skaudinti artimų žmonių.
Vyras nusprendė ateiti į redakciją, išgirdęs apie „Šiaulių krašte“ aprašytą įvykį, kai žinomas Šiaulių verslininkas be teismo sprendimo iš savo namų tikrintis psichikos buvo išvežtas su antrankiais (“Teisybė su antrankiais“, 2007 08 17).
Pasakodamas savo istoriją, įvykusią prieš septyneris metus, Edmundas akivaizdžiai jaudinosi: „Negaliu užmiršti to pažeminimo“.
Trisdešimtmetis vyras dabar turi savo verslą ir dalyvauja politikoje, yra Seimo nario visuomeninis patarėjas. Paradoksas: Edmundo svajonę tapti teisininku sudaužė nepriklausomos Lietuvos teismo mėsmalė. Užtat Edmundas ir pasuko į politiką: „Mano tikslas — pakeisti sistemą. Nes didesnio absurdo negali būti“.
Edmundo bėdos prasidėjo tada, kai jis pagal skelbimą išnuomojo nuosavo namo, kuriame gyveno su mama, patalpas verslininkams, kurie jau po kelių mėnesių įkliuvo su naminės degtinės varymo aparatu. Netrukus Edmundas gavo šaukimą į teismą liudyti. Edmundas tada buvo vienos kolegijos Verslo teisės pirmojo kurso studentas.
Dabar jis teigė supratęs, kodėl kaltinamojo advokatė teisme paklausė, ar jis yra turėjęs kokių nors traumų. Kaltinamojo ir advokatės greičiausiai norėta vilkinti bylą, kol kaltinamasis išvyks į užsienį (tą Edmundui yra teigęs ir pats kaltinamasis).
Edmundas teisme prisipažino, kad vaikystėje turėjo galvos smegenų sutrenkimą, tačiau jis ėjo ir praėjo.
Advokatė pareikalavo, kad liudytojui būtų skirta teismo psichiatro ekspertizė išsiaiškinti, ar jis apskritai gali liudyti. Teisėjas parašė vaikinui siuntimą į Šiaulių teismo psichiatrijos komisiją, byla buvo atidėta.
Sutiko trims dienoms
Edmundas pakluso teismo valiai ir nuėjo pasitikrinti. „Atėjo mano eilė, pašnekėjau su gydytoju dešimt minučių, o jis ir sako: “Nu ką aš iš pokalbio galiu pasakyti, ar gali liudyti, ar ne. Čia reikia gultis į ligoninę, ir žiūrėt“, — prisimena eksperto žodžius Edmundas.
Tačiau vaikinas pasipriešino — net nebeėmė šaukimo į teismą. Juk jis — tik liudytojas, tegul ir vienintelis, juk tai absurdas!
Tačiau po teismo posėdžio, anot Edmundo, paskambino pats teisėjas (dabar apylinkės prokuratūros prokuroras), reikalaudamas atvykti.
Teisėjas, pasakojo Edmundas, tiesiai šviesiai pareikalavo, kad vaikinas atsigultų ekspertizei, kad jam tai privalu, kad toks esą įstatymas.
„Palaukit, man prieš akis — sesija, už savaitės — egzaminas finansų maklerio licencijai“, — bandė prieštarauti. Tačiau teisėjas, anot Edmundo, laikėsi savo, susiskambino su ligoninės vedėja ir pasakė susitaręs, kad Edmundą palaikys 2-3 dienas. Edmundas pasirašė teisėjo pastumtą sutikimą. “Na, teisėjas yra teisėjas, pasitikėjau, kelioms dienos pasiėmiau maisto, pinigų ir išvažiavai į Uteną“.
Vietoj sesijos — mėnuo už durų be rankenų
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje — taip vadinasi ši tarnyba — iš Edmundo iš karto buvo paimti dokumentai, mobilusis telefonas, patikrintas maistas.
„Tu čia, žiūriu, kaip liudininkas, o čia laikomi asmenys, laukiantys teismo, bet išskirtinių sąlygų netaikysim, būsi, kaip visi“, — prisimena Edmundas ligoninės vedėjos žodžius. Sanitaras palydėjo vaikiną iki palatos, į akis krito durys be rankenų — tapo nejauku.
Po kelių dienų vedėja išėjo atostogų. O Edmundas vietoje planuotų trijų dienų ligoninėje praleido penkias savaites.
Giminės atnešė telefono kortelę, tad už atitinkamą mokestį Edmundas prašydavo sanitaro leisti paskambinti iš jo telefono. Bandė skambinti teisėjui, bet sekretorė atsakiusi, kad jo nėra.
Palatoje — su nusikaltėliais
Palatos kaimynai buvo laukiantys teismo, vienas — recidyvistas, teistas už narkotikų laikymą, kitas — bandantis išsisukti nuo bausmės už grupinį išprievartavimą, dar vienas pasakojo atėjęs pas senuką, o tas jau buvęs plaktuku užkapotas, ir panašiai.
Vieną naktį, pasakojo Edmundas, ligonis tualete persipjovė venas. Visi buvę pakelti, viskas ištikrinta, ieškota aštrių dalykų. „O senas recidyvistas, vadintas seneliu, kartais nuo čefyro “pablūsdavo“ ir imdavo po palatą vaikytis “paukščius“.
„Ten nesijauti saugus, nežinai, kas kam kada šaus į galvą“, — pasakoja mėnesį tarp nusikaltėlių ir psichinių ligonių praleidęs vyras.
„Pakaltinamas. Liudyti gali“
Edmundas lankydavosi pas psichologą, atlikdavo įvairius testus. Po pietų eidavo pasivaikščioti į uždarą kiemelį, iš kurio matydavosi truputis miesto. Kiek truks pasivaikščiojimas, priklausydavę nuo sanitaro nuotaikos.
Kartą, egzamino išvakarėse, Edmundas sakė neištvėręs, pradėjo reikalauti normalaus susisiekimo, sukonfliktavo su sanitarais. Bet tuoj gavo dozę raminamųjų ir, pasakoja, atsibudęs kitą dieną. Noras ieškoti teisybės dingo.
Po penkių savaičių Edmundas buvo išleistas su išvada: „Pakaltinamas, Liudyti gali“.
Grįžęs namo, sužinojo, kad kaltinamasis jau seniai Anglijoje. „Nusikaltėlis atsipirko bauda, o aš atsėdėjau mėnesį“, — sako Edmundas. Šaukimo į teismą Edmundas net nebeimdavo, vartus laikė užrakintus. Byla buvo išspręsta, remiantis pirminiais liudytojo parodymais.
Teisėta
„Po šių išgyvenimų, aš iš tikrųjų pradėjau lankytis pas psichiatrą, pradėjo kankinti nemiga, pradėjau bijoti žmonių, ko niekada nebuvo. Tai toks pažeminimas, iki šiol jį jaučiu“, — pasakojo vyras.
Edmundas tvirtina: ši istorija gerokai sujaukė jo gyvenimą: „Kas patikės, kad Utenos psichiatrinėj gulėjai, kaip liudininkas?“
Sužinojusi, iš kur grįžo Edmundas, pirmiausiai jį paliko mergina, antra — jis prisirinko akademinių skolų ir turėjo kitus metus iš naujo eiti į pirmą kursą bei vėl mokėti apie 3000 litų. Finansų maklerio licencijos, už kurią jau buvo sumokėjęs 600 litų, taip ir negavo.
Edmundas sako visada svajojęs apie teisininko karjerą, būtų siekęs universitetinio išsilavinimo, jį domino mokestinė teisė. Tačiau kai pabandė įsidarbini juristu viename iš bankų, jam iškart pasakė: „Tu pats supranti, kaip susigadinai karjerą?“.
Stimulo mokytis, kažko siekt Edmundui nebeliko.
Vėliau bandė ieškoti teisybės, konsultavosi su teisininkais, dar pernai rašė užklausimą į Sveikatos ministeriją. Tačiau iš visur gavo vienintelį atsakymą: viskas teisėta, jei jis sutiko darytis ekspertizę savo noru ir padėjo parašą.
Tereikėjo pasakyti „ne“?
„Šiaulių kraštas“ susisiekė su Edmundo įvardytu teisėju (kadangi Edmundas nepanoro viešinti vardo, redakcija nutarė neskelbti ir buvusio teisėjo, dabar prokuroro pavardės).
Teisėjas neprisiminė įvykio, tačiau sutiko pakomentuoti situaciją. Jis pripažino, kad vieninteliam liudytojui nesutikus, įrodymai būtų įstrigę ir byla būtų vilkinama. „Jei liudytojas — vienintelis įrodymas byloje — kaip tada elgtis? Ir jei suabejojama, ar jis gali liudyti — tai kodėl nepatikrint? Priešingu atveju, yra visas pagrindas skųsti teismo nuosprendį. O tikrint bet kokias abejones — advokato duona,“ — pasakojo teisėjas.
Vadinasi, bet kurį nekaltą žmogų — liudytoją — ar kitą teismo proceso dalyvį, galima įtarti psichine liga ir uždaryti į „psichiatrinę“ ligoninę ekspertizei?
„Jam užteko pasakyti “ne“, — sakė teisėjas. Į pastabą, kad liudininko teigimu, teisėjas darė spaudimą, jis atsakė: “Tą reikia įrodyti“.
Psichiatrijos karuselė sukasi
Šių metų rugpjūčio 16 dieną „Šiaulių krašto“ žurnalistai buvo liudytojai įvykio, kai, paklausęs advokatų patarimo, ir nepaklusęs tyrėjo reikalavimui pasitikrinti psichikos savo noru, šiaulietis verslininkas Leonas Šniras iš savo kiemo be teismo sprendimo buvo išvežtas pas psichiatrą surakintas.
Žurnalistai fiksavo įvykių eigą. „Jei ne jūs, sužinojau, kad mane rengėsi uždaryt į psichiatrinę ligoninę“, — “Šiaulių kraštui“ tada sakė verslininkas.
Verslininkas apskundė tyrėjo veiksmus teismui ir Generalinei prokuratūrai, tačiau prokuratūra pareigūnų veiksmuose pažeidimų nerado, teismas advokato skundą atmetė. Temidės tarnams pakako paaiškinimo, kad įtariamasis prievarta buvo atvesdintas pas tyrėją, o šis tuo metu buvęs pas psichiatrą. Pats generalinis prokuroras tada „Šiaulių kraštui“ tvitrino nematąs nieko blogo psichiatro konsultacijoje. Jei reiktų, ir jis pats pasitikrintų.
Advokatai — kitos nuomonės. „Psichiatrijos ekspertizė — tai žmogaus pažeminimas, traumavimas, reputacijos sumenkinimas. Tai nusikalstama. Tokiu atveju žmogus turi pilną teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo“, — tada aiškino advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas.
Jis tvirtino, kad pagal Europos žmogaus teisę, jei žmogus vesdinamas pas psichiatrą, turi būti surinkti įrodymai, kad jis draskosi, pjaustosi ir nekontroliuoja savęs, nesupranta, kur esąs ir ką darąs.
Valdas Kairys, Leono Šniro advokatas, patikino, kad teismuose sukasi karuselė, ir, cituojant generalinį prokurorą, esą niekas neturėtų įsižeisti, o netgi džiaugtis, kad juos nemokamai patikrina. „Tačiau tai priklauso nuo to, kaip kiekveinas žmogus supranta savo garbę ir orumą“,–sako V. Kairys.
Psichikos tyrimas, anot advokato, reikalingas, sprendžiant, ar žmogus yra pakaltinamas, ar ne. „Tačiau mūsų praktikoje nuo senų laikų yra nusistovėjusi tvarka: jei esi psichoneurologinio dispanserio įskaitoje — automatiškai tau skiriamas psichikos tyrimas“, — sakė advokatas.
Citata
„Cituojant generalinį prokurorą, niekas neturėtų įsižeisti, o netgi džiaugtis, kad juos nemokamai patikrina“
Prie nuotraukos apie psichiatrinę
REKOMENDACIJA
DĖMESIO! Kiekvienas Lietuvos pilietis, patekęs į teismo mėsmalę, gali būti uždarytas į psichiatrijos skyrių eskperizei.
SVARBU! Nesutikti savo noru.
ĮSPĖJIMAS: Jei nesutiksit, gali būti, kad jus išveš su antrankiais.
Šiaulietis verslininkas Leonas Šniras šių metų rugpjūtį pas psichiatrą buvo išvežtas su antrankiais, nes nesutiko vykti savo noru.
Redakcijos archyvo nuotr.
