Naujausios
Lietuviams geriausia — lietuviška virtuvė
Janina Tutkuvienė, Vilniaus universiteto habilituota mokslo daktarė, profesorė, antropologė sako, kad lietuviai niekada netuks, kaip juodaodžiai ar azijiečiai. Mokslininkė taip pat pataria netikėti dietologais, atsargiai gerti vitaminus, nesižavėti raginimais valgyti pagal kraujo grupes.
Tęsiame straipsnių ciklą, paruoštą iš pokalbio su profesore Janina Tutkuviene („Receptorius “skanu“ užkariavo smegenis“, “Šiaulių kraštas“, gruodžio 12d.)
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Prasideda nutukimo pandemija
Pasak pasaulyje žinomos mokslininkės J. Tutkuvienės, antropologinėje literatūroje apie žmogų rašoma: maži viduriai, didelės smegenys.
„Visas žmogaus virškinamasis traktas evoliucijos metu redukavosi. Žmogus — protingas, gali pasigaminti maistą, o ne bet kuo užkišti skrandį. Žmogui nereikia vargti su savo skrandžiu, kaip kokiai karvei. Dabar žmogus pagal savo ūgį, lyginant su kitais gyvūnais, turi mažiausiai žarnų, mažiausias virškinimo liaukas“, — sako antropologė.
L. Tutkuvienės teigimu, manymas, kad žmogui per dieną reikia valgyti keturis kartus — išgalvotas. Žmogui per dieną reikėtų valgyti du kartus, kartais tarp tų valgių lengvai užkasti.
„Dabar yra nauja teorija, paneigianti ankstesnes mitybos taisykles. Jei žmogus valgo keturis ar penkis kartus per dieną, tai skrandis nepailsi. Kiekvienas organas nori šiek tiek pailsėti. Kai žmogus pradėjo gudrauti, trečią kartą išradinėti dviratį, kai pradėjo kai kurias medžiagas sintetinti, jas dėti į produktus, tuomet prasidėjo visos bėdos. Prasidėjo tukimo pandemija“, — sako mokslininkė.
Kai glutamatų ir „E“ prifarširuotą maistą pradėjo vartoti antra trečia žmonių karta, prasidėjo nevaldomas tukimas.
Geriausia — gimtojo krašto virtuvė
Dėl maisto globalizacijos dabar bet kuriuo metų laiku galima nusipirkti maisto, kuris anksčiau lentynose atsirasdavo sezoniškai.
Keletą milijonų metų žmogus valgė pagal metų laiką. Pasak mokslininkės, žmogaus organizmas turi ne tik cirkadinį ritmą, bet ir metų ritmą. Pirminiai žmogaus „failiukai“ išliko. Todėl, pasak mokslininkės, virškinimui, savijautai būtų geriau, jei sezoniškumas būtų išlaikytas.
Dar viena maisto globalizacijos negerovė — ne savo arealo maistas. „Per daugybę metų prisitaikėme, nes radome tam tikrą žemę, gyvūniją ir vandenį. Tame areale išliko tik tie žmonės, kuriems ši aplinka buvo optimaliausia“, — sako mokslininkė.
Baltijos, Skandinavijos kraštuose niekada žmonės nebadavo, gyveno neblogai, todėl šių kraštų gyventojai lengviau priima įvairiausią maistą.
Bet šalyse, kuriose neretai būdavo badas, žmonių organizmai šiuolaikinio sotaus gyvenimo „neatlaiko“.
„Europiečiai mažiau linkę tukti. Labiausia tunka juodaodžiai ir geltonodžiai. Tai patvirtina antropologines teorijas, kad mes turime nevienodą genofondą ir esame nevienodai prisitaikę aplinkoje, nevienodai reaguojame į tą patį maistą. Todėl lietuviams geriausia — lietuviška virtuvė, kuri nepelnytai peikiama“, — įsitikinusi mokslininkė.
J. Tutkuvienės teigimu, neatsitiks nieko blogo, jei lietuviai valgys itališką, kinietišką, japonišką maistą, bet jį reikia valgyti ne kiekvieną dieną. Taip pat nieko blogo neatsitiks, jei kartą per mėnesį suvalgysime mėsainį, dešrainį ar sūrainį.
Antropologė skeptiškai žiūri į įvairiausius sveikuolių klubus, kurie aiškina, kad Rytų filosofija gali išgelbėti žmogų. Mūsų arealo gyventojams ši filosofija — netinka. Mokslininkė sako, kad mažiau maistinių išteklių turėjusiems rytiečiams filosofija padėdavo išlikti.
Nusikalstama dietų sudarytojų veikla
Mokslininkė nesuvokia, kodėl niekas nekontroliuoja vadinamųjų sveikatos dietų sudarinėtojų. Antropologė kategoriška: subalansuotas dietas gali skirti tik profesionalus gydytojas.
Gydytojas kas penkeri metai turi atnaujinti savo licenciją, nes priešingu atveju nebegalės dirbi. Tuo tarpu dietų sudarytojais gali būti žmonės, neturintys jokio medicininio išsilavinimo.
J. Tutkuvienei nuostabą kelia natūralių medicinų centrų reklama, kuriuose žmonėms „valomos“ žarnos. Mokslininkė sako, kad po tokių “naudingų“ procedūrų išplaunamos reikalingiausios bakterijos, sutrinka viškinamasis traktas.
„Kam tas žarnas iš viso plauti? Ar matėte kokį žvėrelį, kuris sau statytųsi klizmas? Evoliucijos metu to nebuvo. Tokios priemonės visiškai alogiškos“, — sako mokslų daktarė.
J. Tutkuvienė kritikuoja ir knygas, kuriose parašyta, kokį maistą turi valgyti vienos ar kitos kraujo grupės žmonės. Tai moksliškai neįrodyta. Žmogus pats žino, koks maistas jam geriausiai tinka.
Sveikam nereikalingi dirbtiniai vitaminai
Populiaru gerti maisto papildus, kurie, neva, gerina medžiagų apykaitą ir daro žmogų žvalesnį.
Mokslininkė J. Tutkuvienė kategoriška: tai — nesąmonė. „Maisto papildas nieko nepagerins, jis yra nereikalingas. Bandoma teigti, kad gyvename tokiame laikmetyje, kai produktai užteršti. Dar niekas netyrinėjo ir niekas neištynė papildų poveikio. Už 10 — 15 metų paaiškės, kad kažkas vėl buvo negerai, vėl reikės keisti“, — įsitikinusi antropologė.
Pasak habilituotos mokslų daktarės, jei žmogus neserga, jam nereikia gerti ir vitaminų. Sveikas žmogus, gerdamas vitaminus, norėdamas organizmą sustiprinti, jam tik pakenkia. Vitaminus galima gerti tik gydytojui nustačius, ko organizmui trūksta.
„Yra teorijų, kad skiepai nuo gripo, kaip ir profilaktiškas vaistų gėrimas, gali išbalansuoti imuninę pusiausvyrą. Jei pradedi vartoti vitaminus, tai organizmas suvokia: kam gaminti savo vitaminą, jei be vargo jo gauna iš išorės. Organizmas nustoja gaminti savo vitaminus. Nustoja žmogus gerti dirbtinį vitaminą, labai padidėja rizika susirgti“, — sako mokslininkė.
Pasak J. Tutkuvienės, ši informacija publikuojama tik moksliniuose žurnaluose, nes farmacijos firmos nesuinteresuotos, jog apie tai žinotų kuo didesnė auditorija.
Daugiau apie konservantų poveikį, tukimą, kitus pavojus — rytojaus „Šiaulių krašte“.
MAISTAS: Lietuvių organizmas geriausia įsisavina lietuviškus patiekalus.
EGZOTIŠKA: Nieko blogo neatsitiks, jei žmonės kartais valgys įmantriai, kitų kraštų virėjų pagamintą maistą.
TRADICIJA: Lietuviai turi didžiuotis savo nacionaliniais patiekalais, juos valgyti, neieškoti stebuklų tolimųjų kraštų maiste, jis — svetimas organizmui.
Jono TAMULIO nuotr.
PERSPĖJIMAS: Profesorė Janina Tutkuvienė sako, kad žmonės turi netikėti aklai savamoksliais dietologais, „stebuklingais“ organizmo valymais, kitų šalių filosofijomis.
Gedimino ŽILINSKO (ELTA) nuotrauka
IŠNAŠA: „Klaidingai manoma, kad bet kas gali sudaryti dietas. Su neteisingomis dietomis galima taip žmogų nugydyti, kad jis neatsigaus kelerius metus.
