Rinkėjų kriterijai: G. Nausėda – ekonomistas, I. Šimonytė – sumani ir protinga, plius – moteris

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" balandžio 12–26 atliktų apklausų duomenimis, ketinę balsuoti už Gitaną Nausėdą svarbiausiais tokio sprendimo kriterijais laikė tai, kad jis yra ekonomistas – tą nurodė 22 procentai už jį ketinusių balsuoti respondentų.
Tai, kad G. Nausėdą renkasi dėl to, jog jis protingas, sumanus ir mąstantis, deklaravo 20 procentų rinkėjų. 14 procentų tvirtino, kad G. Nausėda apskritai yra geriausias pasirinkimas iš visų esamų kandidatų. 13 procentų savo pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą grindė tuo, kad jis išsilavinęs, plataus akiračio ir intelektualus.
Tokie išrinktojo prezidento bruožai kaip išvaizda (6 proc.), solidi ir ori laikysena (6 proc.), gebėjimas bendrauti (7 proc.), diplomatiškumas (9 proc.), profesionalumas (8 proc.) ar įsitikinimas, kad jis tesės pažadus (9 proc.) taip pat buvo minimi, argumentuojant pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą.
Tuo tarpu I. Šimonytės išskirtų bruožų paveikslas paįvairintas argumentu, kad ji yra moteris. Tai, kad lytis yra svarbi renkantis ją kaip prezidentę nurodė 15 procentų apklaustųjų. Kitos labiausiai pabrėžtos asmens savybės sutapo su G. Nausėdos įvardintomis – tai, kad I. Šimonytę renkamasi dėl to, kad ji sumani ir protinga nurodė 18 procentų, dėl to, kad ji ekonomistė – 15 procentų.
Visgi lyginant balsuoti ketinusių už I. Šimonytę argumentus su G. Nausėda esama ir daugiau skirtumų. 9 procentai nurodė, kad prezidento rinkimuose pasirinkti I. Šimonytę ketina dėl to, kad tai, priešingai nei G. Nausėda, yra patyrusi politikė, 8 procentai – dėl to, kad ji yra tvirta ir griežta , o 7 procentai – už jos konkretumą ir aiškiai bei realistiškai suartikuliuotą programą. 6 procentai išskyrė I. Šimonytės darbštumą ir energingumą.
Aiškindami, kodėl balsą rinkimuose ketino atiduoti už premjerą Saulių Skvernelį rinkėjai įvardino dalį tų pačių savybių, kuriomis grindė pasirinkimą balsuoti ir už G. Nausėsą, ir už I. Šimonytę.
S. Skvernelio kompetencijas ir profesionalumą nurodė 17 procentų piliečių, o patikimumą, atsakingumą ir duotų pažadų vykdymą 16 procentų. Tačiau, priešingai nei I. Šimonytės ir G. Nausėdos atveju, S. Skvernelį prezidento poste sėdintį norėję matyti rinkėjai akcentavo tvirtumą, ryžtą ir griežtumą – tai deklaravo 18 procentų. Išrinktojo prezidento G. Nausėdos atveju, tokia savybė nebuvo apskritai išskirta kaip argumentas, o I. Šimonytės atveju kandidatės griežtumą ir ryžtingumą akcentavo 8 procentai apklaustųjų.
Galiausiai tarp daugiausiai gyventojų paramos pirmajame rinkimų ture surinkusių kandidatų trauktis, jei nelaimės prezidento rinkimų žadėjęs S. Skvernelis, išsiskyrė tuo, kad žmonės, argumentuodami pasirinkimą balsuoti už jį, pabrėžė kovą su korupcija (7 proc.), premjero sąžiningumą (5 proc.) bei drąsą ir nebijojimą rizikuoti (5 proc.).
Ketvirtoje prezidentinių lenktynių vietoje likusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį trečdalis (34 proc.) sakiusių, kad balsuos už jį, nurodė politinę patirtį, 21 procentas socialdemokrato patikimumą ir tikėjimą, kad bus vykdomi duodami pažadai. Taip pat kaip argumentai buvo paminėti V. P. Andriukaičio užsienio politikos išmanymas (16 proc.), sąžiningumas (15 proc.) ir įsivaizdavimas, kad tapęs prezidentu jis dirbs pprastų žmonių labui.
Pasirinkimas balsuoti už filosofą Arvydą Juozaitį buvo grindžiamas tuo, kad šis kandidatas yra protingas (26 proc.), dirbs paprastų žmonių labui (22 proc.). Taip pat akcentuotas tarp kitų kandidatų nefigūravęs argumentas – tai, kad A. Juozaitis yra patriotas ir tautinės politikos atstovas. Tai nurodė 18 procentų už jį balsuoti ketinusių respondentų. Tai, kad, jų manymu, A. Juozaitis sąžiningas deklaravo 15 procentų jo rinkėjų, o kad patikimas ir neįsivėlęs į skandalus – po 8 procentai už jį balsuoti ketinusių.
Didžioji dalis balsą atiduoti ketinusių už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nurodė, kad jis atstovauja jų pažiūroms. Taip manančių buvo net 70 procentai. Tai, kad jų manymu V. Tomaševskis yra patikimas, nurodė 25 procentai. Kaip argumentas balsuoti už europarlamentarą buvo nurodytas ir faktas, kad jis turi šeimą (17 proc.), 6 proc., kad jis tikintis ir geras katalikas. 12 procentų neturėjo konkretaus paaiškinimo, kodėl renkasi V. Tomaševskį ir nurodė, kad šis politikas tiesiog patinka.
Pusė (48 proc.) balsą ketinusių atiduoti už Mindaugą Puidoką teigė, kad pagrindinė tokio sprendimo priežastis yra tai, kad šis politikas yra jaunas ir 13 procentų įžvelgė M. Puidoko perspektyvas ateičiai. 18 procentų buvo įsitikinę, kad M. Puidokas dirbs paprastų žmonių labui, 14 procentų pabrėžė politiko darbštumą, o 8 procentai iš "valstiečių" partijos išmesto politiko nepriklausimą partijoms.
Balsuoti ketinę už iš prezidentinių varžybų anksčiau laiko pasitraukusį Seimo narį Naglį Puteikį dažniausiai nurodydavo įsitikinimą, kad politikas dirbs dėl paprastų žmonių (22 proc.), bus vienodai teisingas visiems (14 proc.), vykdys pažadus (11 proc.), yra protingas (10 proc.) ir kovos su korupcija (10 proc.). 11 proc. N. Puteikiui simpatizuojančių rinkėjų kaip pagrindinį argumentą ir nurodė jam jaučiamą simpatiją.
Ketinę balsuoti už nė pusės procento pirmajame rinkimų ture nesurinkusį europarlamentarą Valentiną Mazuronį nurodė politiko patirtį (46 proc.), 33 procentai buvo įsitikinę, kad V. Mazuronis patikimas ir atsakingas, o 24 procentai, kad jo geras įvaizdis ir yra populiarus. 20 procentų pažymėjo, kad V. Mazuronis yra protingas, 15 procentų – ramus, nepasiduodantis emocijoms.
Rinkėjai paminėjo 70 skirtingų savybių, kodėl rinks vieną ar kitą prezidentą.