Kodėl žlugo kalėdinis miestelis Šiauliuose?

Kodėl žlugo kalėdinis miestelis Šiauliuose?

Kodėl žlugo kalėdinis miestelis Šiauliuose?

Tris dienas Šiaulių miesto širdyje turėjęs veikti kalėdinis miestelis merdėjo pustuštis. Šiemet sugalvota Saldaturgio idėja taip pat nesugundė nei prekybininkų, nei miestiečių. Mugės vyko prekybos centrų koridoriuose.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Nuvirto Kalėdų Senis

Nors vienuolika prekybininkų namelių į Povilo Višinskio aikštę atvežti dar gruodžio viduryje, kalėdinis miestelis ėmė veikti tik paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas.

Saldaturgio dieną saldainiais prekiavo vienintelis pardavėjas iš Latvijos, dalis namelių stovėjo užsklęstomis langinėmis.

„Vienišas prie eglės šokinėjo Kalėdų Senelis, o pripučiamas dekoratyvinis senis paskutinę dieną nuvirto“, – pasakojo priešais aikštę įsikūrusios grožio studijos darbuotojos. Jų nuomone, miestelis veikė per trumpai, nors pasitaikė palankūs orai.

„Miestelis galėtų veikti kasmet – įprastų šiauliečiai, žiūrėtų į viską optimistiškiau, patys prisijungtų“, – svarstė moterys. Jos gyrė nupieštą stendą, prie kurio, įkišę galvas, noriai fotografavosi vaikai. Kiti miestiečiai čia neturėję ką veikti – pasigedo pramogų.

Organizatorių nesiūlo „nušauti“

Kalėdinį miestelį organizavo Šiaulių turizmo informacijos centras (TIC). Aplinkui P. Višinskio paminklą buvo nupintas rekordinis kalėdinis vainikas. Jo kuratorius, TIC projektų vadybininkas, mano, kad kalėdinis miestelis – ne klaida, o naujovė, iš kurios reikia pasimokyti.

„Kai pieši eskizą, jis niekada nebūna tobulas. Vėliau – antras, trečias... Taip atsiranda kūrinys. Jei po trečio karto nepavyksta, tada galima organizatorius nušauti. Dabar jiems reikia tik padėti“, – pabrėžė V. Puronas.

Žmones sunkiau nustebinti

Miesto meras Justinas Sartauskas įsitikinęs, jog nusipirkti saldainių žmonės eina į prekybos centrą, o pasižiūrėti prakartėlės – į bažnyčią.

„Turi būti ne vien kioskeliai, bet ir programa, iliuminacijos, muzika, – apie kalėdinio miestelio turinį sakė J. Sartauskas. – Žmonės tampa reiklesni, juos sunkiau nustebinti“.

Pasak mero, vien entuziazmo, idėjų nepakanka, reikia ir pinigų. „Paskirdami minimalias lėšas norime maksimalaus rezultato“, – tvirtino miesto vadovas.

Kalėdiniame miestelyje prekybininkams leidimas prekybai nekainavo, bet 70 litų kasdien reikėjo mokėti už namelio nuomą, elektrą. Viena firma prekiavo karštu vynu, ji išsipirko vienkartinę licenciją. Iš viso išduota apie 25 leidimus prekiauti.

Prekybos centrai nesutalpino norinčiųjų

Tradicinės šventinės mugės vyko didžiuosiuose prekybos centruose. Šiaulių „Akropolyje“ mugės rengiamos nuo pat atidarymo 2009 metais. Šiemet pirmą kartą mugės dalyviai organizatoriams mokėjo simbolinį mokestį.

Pasak „Akropolio“ valdytojos Sonatos Jocienės, svarbūs šios mugės pliusai yra tradicija, galimybė nepriklausyti nuo oro, didelis lankytojų skaičius. Mugė vyko keturias dienas, joje dalyvavo daugiau nei 30 amatininkų.

Dėl vietos stokos prekybos centras „Saulės miestas“ negalėjo sutalpinti visų norinčių prekiauti. „Visada darome pageidaujančių atranką, tad šiemet kiek pakėlėme nuomos kainą“, – sakė prekybos centro rinkodaros vadovė Irmantė Sviensienė.

Pasak jos, ankstesniais metais nuomos mokestis kalėdinių mugių metu buvo simbolinis. Mugėje dalyvavo 30 tautodailininkų.

„Mugės sėkmę lemia daug faktorių: stogas virš galvos, galima prekiauti bet kokiu oru, garantuota vieta, centro srautai, reklama“, – komentavo prekybos centro „Bruklinas“ administratorė Neilita Venckė. Prekybos centre rengiama mugė trunka 2-3 savaites.

Pasak N. Venckės, žmones traukia ir prekybos centre organizuojamos nemokamos pramogos vaikams.

Jono TAMULIO nuotr.

PRAMOGOS: Pagrindiniai pramoginiai renginiai kalėdiniame miestelyje vyko pirmąją dieną.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

VIENAS: Nors Šiauliai turi du saldainių fabrikus, Saldaturgyje saldainiais prekiavo tik vienas prekeivis iš Latvijos.