Naujausios
Kas antra Šiaulių regiono įmonė planuoja investuoti
Vakar SEB bankas Šiaulių arenos konferencijų salėje regiono verslininkams pristatė mažų ir vidutinių įmonių apklausos „Verslo barometras“ rezultatus bei šalies ekonomikos augimo prognozę. Šiaulių apskritis pagal ekonominius rodiklius smarkiai atsilieka nuo Vilniaus, bet tarp kitų šalies regionų yra stipri vidutiniokė.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Regiono įmonių nuotaika gerėja
Kaip 2014 metus planuoja mažos ir vidutinės šalies ir Šiaulių apskrities įmonės, susirinkusiesiems pristatė SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika. Jis apžvelgė įmonių apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 1500 respondentų, rezultatus.
Jo teigimu, pokriziniu laikotarpiu stambiųjų įmonių skaičius smuktelėjo, o mažų ir vidutinių išliko stabilus. Pastarosiose dirbo net trys ketvirtadaliai darbuotojų, o stambiose – tik vienas ketvirtadalis.
V. Doveika pabrėžė, kad Šiaulių apskrities įmonių nuotaika pamažu gerėja: beveik dešimtadaliu sumažėjo verslininkų, manančių, kad jų įmonių apyvarta trauksis, lygiai tiek pat padaugėjo tikinčių nuosaikiu savo įmonių apyvartos augimu, o prognozuojančių disenį augimą išliko tiek pat – 16 procentų. Optimistų daugiausiai statybų, pesimistų – transporto sektoriuje.
Šiaulių verslas nesiūlo naujovių
Apklausos duomenimis, kas šešta Šiaulių apskrities įmonė planuoja kurti naujų darbo vietų. Vis dėlto lyginant su kitomis šalies apskritimis Šiaulių regione yra daugiau įmonių, kurios planuoja mažinti darbuotojų etatų. To imsis 5 procentai apskrities įmonių.
Beveik pusė apskrities įmonių šiais metais planuoja investuoti. Tai – geriausias rodiklis šalyje. V. Doveikos žodžiais, šiemet didžiausią investicijų šuolį prognozuoja transporto įmonės, kurioms kyla poreikis atnaujinti nusidėvėjusį transporto parką. Šis sektorius per krizę ir iš karto po jos beveik neinvestavo.
Augančias pramonės sektoriaus investicijas lemia atsigaunantis vidaus vartojimas bei išnaudoti gamybos pajėgumai. Žemės ūkio investicijų augimą lemia nauja europinė parama ir spartėjanti žemių konsolidacija.
Vis dėlto Lietuvos verslas neskuba kurti didesnės pridėtinės vertės produktų. Naujovių rinkoje šiemet bus mažiau, jas siūlys tik ketvirtadalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.
Šiemet tik kas penkta Šiaulių regiono įmonė rinkai planuoja pasiūlyti paslaugų ar produktų naujovių. Tai mažiau už šalies vidurkį. Lietuvoje naujovių planuoja kas ketvirta įmonė. „Šiaulių apskrityje yra didžiausia transporto ir logistikos įmonių koncentracija, o šios veiklos sritys nėra imlios paslaugų ir produktų naujovėms“, – sakė V. Doveika.
Orientuotis regiono įmonės žada ne į eksporto rinkas, bet į vidaus vartojimą.
Šiauliečiai – treti nuo galo pagal darbo užmokestį
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, pagal vidutinį darbo užmokesčio lygį Šiaulių apskritis lenkia tik Marijampolę ir Tauragę, nes žmonės dirba mažą pridėtinę vertę kuriančiame versle.
„Kai produktas surenkamas vietoje iš jau pagamintų detalių, toks darbas nėra gerai apmokamas, – sakė G. Nausėda. – Nereiktų džiaugtis, kad jis atliekamas čia, o ne kur nors Kinijoje. Lietuviai galėtų panaudoti savo kūrybiškumą ir rinkai pasiūlyti naujų, didelės pridėtinės vertės produktų, kuriems sukurti reikėtų aukšto intelekto darbuotojų, dizainerių ir kitų gerai apmokamų specialistų paslaugų.“
Pagal nedarbo lygį Šiaulių apskritis yra penkta nuo galo tarp kitų apskričių. Bet nedarbo lygis regione išlieka pakenčiamas ne dėl naujų darbo vietų kūrimo, o dėl aktyvesnės emigracijos. Statistikos duomenimis, pernai daugiausiai žmonių emigravo iš Šiaulių apskrities ir Klaipėdos rajono.
Šiaulių apskrityje bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui sukuriama kone perpus mažiau nei Vilniaus apskrityje. Lyginant su kitomis apskritimis pagal vienam gyventojui sukuriamą bendrąjį vidaus produktą, Šiaulių regionas yra penktas. Labiausiai atsilieka Tauragės, Alytaus ir Utenos apskritys.
„Maždaug tiek pat skiriasi ir materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų yra užprogramuotas ir ateityje“, – konstatavo G. Nausėda.
Perkamoji galia – mažesnė už kitų europiečių
Aukso kalnų G. Nausėda nežadėjo ir kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką.
Nors pagal bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui augimą Lietuva prisivijo Europos senbuves, tokias šalis kaip Graikija ir Portugalija, tačiau perkamoji lietuvių galia ir toliau lieka ketvirta nuo galo Europoje. Dar mažiau už mus įperka tik latviai, bulgarai ir rumunai.
SEB bankas prognozuoja, kad mažėjantis Lietuvos eksportas neigiamai paveiks metinį šalies bendrojo vidaus produkto augimą, todėl gali būti pakoreguotas ir gana optimistiškai suplanuotas šalies biudžetas.
G. Nausėdos teigimu, pernai vidutinis darbo užmokesčio augimas buvo spartesnis nei 2012 metais ir siekė 6 procentus. Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai vidutiniškai augs 5,5 procento, o 2015 metais, kai bus įvestas euras ir kils minimali mėnesinė alga, – 7 procentais.
Jono TAMULIO nuotr.
DISKUSIJA: Vakar SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika (kairėje) bei SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (dešinėje) pristatė savo įžvalgas, bet ir atsakinėjo į Šiaulių regiono verslininkų klausimus.
