Naujausios
Karvės ant sniego — neįprasta, ir legalu
„Atvažiuokit kuo skubiau! Vaizdas kraupus! Didelė banda galvijų ir dabar, gausiau pasnigus bei spaudžiant šalčiui, vis dar tebėra lauke. Gyvuliai kankinami.“ Tokio skambučio sulaukę žurnalistai bei veterinarijos specialistai bematant išsiruošė į galvijų gelbėjimo operaciją.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pagalbos šauksmas
„Šiaulių kraštui“ paskambinusios moters teigimu, keliasdešimties raguočių banda braido sniege. Gyvuliai sušalę, iš bado graužia medžius, o atsigerti esą eina į greta ganyklos esančią upę.
„Karvės čia ganosi nuo pat pavasario. Niekam jos nerūpi, — sakė sunerimusi pašnekovė. — Važiavau pro šalį — graudu žiūrėti: gyvuliai iš sniego nebeišbrenda.“
Patarimo, kaip galima būtų kuo skubiau padėti skriaudžiamiems galvijams, „Šiaulių kraštas“ tučtuojau kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Veterinarijos specialistai kartu su žurnalistais tą pačią dieną išvyko į nurodytą Šiaulių rajono Ruvelių kaimą.
Gelbėjimo operacija neišdegė
Senoji Ruvelių kaimo dvarvietė. Vaizdelis, kurį pamatėme iki ganyklos likus porai šimtų metrų, išties nejaukus: banda pulkan suėjusių galvijų, aplinkui storu sniego sluoksniu apnešti šiaudų ryšuliai. Nekeista, kad toks vaizdas šokiravo „Šiaulių kraštui“ paskambinusią moterį.
Priartėjus artėliau prie ganyklos vaizdas tampa aiškesnis. Keturios dešimtys uoliai tvorų ir elektrinių piemenų saugomų galvijų. Raguočiai — ramūs, nužiūrinėja mus, atvykėlius, smalsiai, be jokios agresijos. Iš greta esančių šėryklų ramiai peša silosą. Akivaizdu, kad pasisotinę. Pašaro rupšnojimas jiems — greičiausiai tik „užsiskaninimui“.
Bandą apžiūrėjęs bei jos laikymo ir poreikių tenkinimo sąlygas įvertinęs Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Virginijus Juodpusis „Šiaulių kraštui“ sakė esąs sukrėstas ne blogąja, o gerąja prasme. Taip gerai atrodančios raguočių bandos didelę patirtį turintis veterinarijos specialistas patvirtino niekada nematęs.
„Net ir be rimtesnių apžiūrų galiu pasakyti, kad šių galvijų laikymo sąlygos visiškai atitinka reikalavimus, kurie taikomi galvijus laikant šaltuoju būdu. Akivaizdu, kad yra patenkinti visi raguočių fiziologiniai poreikiai. Galvijai — puikiai įmitę“, — “Šiaulių kraštui“ sakė V. Juodpusis.
Tampa aišku, iš pirmo žvilgsnio nejaukia atrodžiusi gelbėjimo operacija tampa bereikalinga.
Ūkio šeimininkas: viskas kaip turi būti
Pustrečio hektaro plote ant sniego besiganančios 45 mėsinių ir mišrūnų galvijų bandos šeimininkas — ūkininkas Petras Barista.
Klausimas, kodėl esant minusinei temperatūrai bei gausiam sniegui, galvijai vis dar nesuvaromi į fermą, P. Baristos neišgąsdina. Vyras patvirtino negalėjęs atsipirti užsienietiškajai praktikai — gyvulius laikyti šaltojo laikymo būdu.
„Toks laikymo būdas labai populiarus Skandinavijos šalyse, — sakė P. Barista. — Ten pirmąkart tokį fenomeną ir pamačiau. Neatsispyriau norui išbandyti jį savo ūkyje. Parsivežiau mėsinių galvijų. Lauke laikomi raguočiai netrukus prisitaikė prie laikymo sąlygų — užsiaugino ne tik storesnį poodinį riebalų sluoksnį, bet ir kailį, kuris dėl to paties tankumo net susigarbanojo.“
Šiandien ūkininkas jau yra užtikrintas, kad jo eksperimentas pasitvirtino: kiaurus metus lauke laikyti mėsiniai gyvuliai kur kas sveikesni, stambesni ir jaukesni nei auginami fermoje.
Svarbiausios sąlygos, kokių privalo laikytis šaltą gyvulių laikymą praktikuojantis ūkininkas, anot P. Baristos, pastovus aprūpinimas vandeniu ir stogas be skersvėjų, po kuriuo visą dieną gryname ore išbuvę galvijai galėtų ne tik sušilti, bet ir pailsėti.
„Vandenį šildome, o pastogėje, iš visų pusių kaip koks šiltnamis aptrauktoje polietileno plėvele, pakankamai kraiko, gausu gilaus mėšlo. Jis garuoja šilumą“, — sakė ūkininkas. — Siloso, šienainio, šiaudų ir mineralinių medžiagų gyvuliai gauna visada iki soties — šėrykla niekada nebūna tuščia.“
Betgi viduržiemyje lauke vis dar ganoma banda šokiruoja gyventojus?
P. Baristos žodžiais, gryna tiesa, kad šokiruoja. Jei pats nežinotų apie tokį laikymo būdą, toks vaizdas, bandos savininko žodžiais, jį ir patį šokiruotų.
Baristos ūkis — tarp stipriausiųjų
Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Antano Bezaro žodžiais, kartu besilankiusio P. Baristos ūkyje, nerimo prieš ant sniego vaikštinėjančių galvijų „gelbėjimo operaciją“ tikrai būta.
„Pagalvojau, gal tikrai tas ūkininkas kažką ne taip daro, — “Šiaulių kraštui“ sakė A. Bezaras. — Kartais net nujausti neįmanoma, ką jis vėl sugalvojęs“.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, vienus iš didžiausių plotų valdantis P. Barista su broliais Bronislovu ir Antanu — tikri novatoriai. Žmones esą šokiruoja ne tik sniege laikomi galvijai. Prieš kelerius metus P. Barista kitus ūkininkus yra gerokai nustebinęs, kai pasėjo grūdus neartose dirvose.
Lietuvoje keistomis atrodančių novatorysčių, kurios užsienyje yra tapusios norma ir su kuriomis ūkininkas susipažistąs užsienio kelionėse, P. Baristos galvoje, Žemės ūkio skyriaus vedėjo žodžiais, knibždėte knibžda.
PLOTAS: 45 mėsinių galvijų ir mišrūnų bandai, laikomai šaltuoju būdu, skirta pustrečio hektaro užimanti ganykla.
Nuotr. Baristos karves — 05, 15, 08
KOMFORTAS: Ūkininko Petro Baristos teigimu, toje pačioje ganykloje įrengtoje polietilenu aptrauktoje pastogėje gyvuliai gali ne tik sušilti, bet ir pailsėti ant storu sluoksniu pakloto kraiko.
Nuotr. Baristos karves — 10,
PRIEŽIŪRA: Vanduo, kurį geria galvijai, esant minusiniai temperatūrai, yra šildomas, šėryklose gausu pašaro.
Nuotr. Baristos karves 29, 30, 01
JAUKUMAS: Ūkininko galvijus prižiūrinti Inga Burbienė sakė, kad lauke žiemojantys raguočiai yra labai jaukūs bei gūvūs, mėgsta būti kasomi ar glostomi.
Nuotr. Baristos karves -27
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
„Raguočiai — ramūs, nužiūrinėja mus, atvykėlius, smalsiai, be jokios agresijos. Iš greta esančių šėryklų ramiai peša silosą. Akivaizdu, kad pasisotinę. Pašaro rupšnojimas jiems — greičiausiai tik “užsiskaninimui“.
