Naujausios
Kalniukui aukso amžius arba mirtis
Išvalius Talkšos ežerą, nutiesus pasivaikščiojimo promenadas ir dviračio takus pakrantėje bei įrengus ilgai lauktas komunikacijas, Kalniuko rajonas Šiauliuose taps aukso vertės kąsniu. Jau dabar aras čia vertinamas apie 100 000 litų, tačiau senieji gyventojai kol kas nenori nieko parduoti.
Architektai perspėja: kol miestas neturi Kalniuko vizijos, čia galima supirkti sklypus ir pristatyti daugiaaukščių. Tada bus prarastas Kalniukas — vieta, kur galbūt prasidėjo Šiauliai.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Smagus tas kalniukas mūsų
Ona Varkalevičienė gyvena ant ežero kranto namelyje, statytame maždaug prieš septyniasdešimt metų. Prieš septyneris metus žadėjo parduoti, buvo net į laikraštį skelbimą padavusi, bet vaikai liepė „neblūdyti“.
Dabar namelį apkala plastikinėmis dailylentėmis — taip paprasčiau. Ona džiaugiasi, kad valomas ežeras, ketina išsipjauti meldus pakrantėje, iš kaimyno nusipirkti valtį — ir galės vaikai žvejoti. Ponia Ona savo namo parduoti neketina ir nežino, kas čia galėtų parduoti.
Nedideliame namuke Švendrių gatvelėje, irgi prie pat ežero, randame spirgus bečirškinančią ponią Stefaniją Ambrozaitienę ir kaimyną Antaną iš gretimo namo.
Stefanija sako čia turinti tik nedidelį kambariuką, tad ne jos valioje — galvoti apie pardavimą, tačiau niekur keltis nenorėtų. „Smagus tas kalniukas mūsų“, — sako.
„Ką aš parduosiu? Čia papratęs nuo 51-ųjų metų“, — antrina ponas Antanas, save vadinantis seniausiu Kalniuko gyventoju.
„Čia mus žadėjo nugriaut, sakė, parkas bus, prie ruso jokių remontų nedavė daryt. Būdavo, lango neatsidarysi, ant kiemo nepasėdėsi, o pavasarį kokia smarvė — ir taip dvidešimt metų, o dabar nieko nejaučiam“, — pasakoja Kalniuko istoriją Antanas. Todėl tie nameliai ir esą tokie vargani, nepakitę ir išliko iš ano šimtmečio.
Kalniukas svetimų nepriima
Ponia Neringa su šeima ant paties ežero kranto naujai statytame name apsigyveno lygiai prieš metus. Pirko atidalintą sklypą ir statė naują namą. Neringa sako, kad statybos rūpesčius geriau papasakotų jos vyras, tačiau problemų iš tiesų būta. Namą reikėjo statyti arba ant polių, arba betonuoti visą pamatą (mat vanduo labai negiliai), rengti gręžinį, patiems įsivesti komunikacijas, ir tai kainavę daug.
Pasak Neringos, šeima čia nutarė apsigyventi ir rado sklypą iš dalies dėlto, kad Kalniukas jiems abiems su vyru — savas. Abu jie kilę iš šių vietų, čia gyvena vyro mama. Prieš penketą septynetą metų, pasakojo Neringa, buvo norinčių čia supirkti sklypus, tačiau vietiniai žmonės neparduoda, o su nepažįstamais esą net neina į kalbas.
Nors Kalniuką daug kas kaltina nesaugia kaimynyste, Neringa, priešingai, kaimynais džiaugiasi: čia žmonės paprasti, seniai gyvena, vienas kitą pažįsta, užtat nė svetimas šuo nepraeis nepastebėtas.
Problemų, pasak Neringos, iškyla, kai norima ką pasikviesti. Pavyzdžiui, auklė atsisakė čia dirbti, nes esą čia blogas rajonas ir nesaugu vaikščioti.
„O man centras šalia, mokykla šalia, ežeras šalia“, — vardijo Kalniuko privalumus moteris. Ji sakė girdėjusi, kad kažkas parduoda tris sklypus, tačiau kainos esą kosminės.
Kalniuko aukso amžius
Nors kalniukas — vienintelis Šiaulių miesto rajonas — dar tebelaukia komunikacijų, tačiau greit prasidės jo aukso amžius. O nekilnojamo turto kainos Kalniuke jau dabar auksinės.
Gražina Garuolienė, turto vertintoja, pripažįsta: „Taip, pasiūlos beveik nėra, neparduoda, tačiau aro kaina prie ežero jau šokteli iki 100 000 litų“. Tad už 6-7 arų sklypą Kalniuke tektų pakloti 600-700 tūkstančių litų.
Ji Kalniuką įvardija, kaip vieną geriausių miesto rajonų: gyveni centre, o jautiesi, kaip kaime, yra jaukių senamiesčio tipo gatvelių. O daugelį bauginanti kaimynystė, prognozuoja G. Garuolienė, sparčiai keisis, kai tik bus įvestos komunikacijos.
Kalniuką norėta užstatyti daugiaaukščiais
„Kalniukas — tai Šiaulių Užupis“, — tvirtino šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas, neslepiantis sentimentų šiam Šiaulių rajonui. Anot architekto, Kalniukas turi ypatingą aurą.
Šis rajonas architektui Algimantui Černiauskui iki skausmo pažįstamas. Beveik prieš trisdešimt metų jis čia išvaikščiojo ir išfotografavo kiekvieną pėdą, nes dalyvavo dar 1979 metais skelbtame Šiaulių ežero rajono (tada Kalniuko pavadinimas buvo ignoruojamas) detalaus planavimo idėjų konkurse ir tapo jo nugalėtoju.
A. Černiauskas savo archyvuose dar turi tų metų konkurso dokumentaciją. Vilniečiai architektai siūlė visus namus nugriauti ir toje vietoje statyti didžiulius namų blokus, su didelėmis mašinų stovėjimo aikštelėmis, mokykla, darželiu, stadionu (architektė L. Gedgaudienė) ar daugiaaukščių, žemėjančių į ežero pusę, kompleksus (architektas A. Lėkas).
„Mano koncepcija skyrėsi, gal dėl to ir laimėjau“, — sakė A. Černiauskas. Šiaulietis architektas atliko detalią Kalniuko analizę, įrodė, kad planuota Ežero gatvės magistralė per šį rajoną — negalima, pasiūlė išlaikyti šio kvartalo demokratinę urbanistinė struktūrą — kai visos gatvelės eina statmenai į ežerą, ir ežeras priklauso visiems.
Kalniuko kvartale jis buvo suprojektavęs trikampę aikštę, joje siūlė pastatyti varpinę, kokią nors kultūros įstaigą, jau tada buvo nubraižęs olimpinę irklavimo trasą.
Kalniukas — vieta, kur prasidėjo Šiauliai?
Architektas, pasitelkęs istorikų B. Tarvydo ir J. Baltkevičiaus veikalus, įrodinėjo, kad šiame rajone galėjęs būti įsikūręs Šiaulių kaimas, kaip kunigaikščio pilies palydovas. O pati kunigaikščio pilis galėjusi būti ten, kur dabar esančios liuteronų kapinės.
Senųjų miesto kapinių vietoje, turėjusi būti fortifikacinė apsaugos sistema. Taigi, egzistuoja reali prielaida, kad Kalniukas — tai patys seniausi Šiauliai. Ir tik XVI amžiuje, vystantis verslams ir prekybai, Šiauliai nebesutilpo minėtoje teritorijoje, imta keltis į miesto dabartinę centrinę dalį.
A. Černiauskas aiškina, kodėl ši teritorija nuo seno vadinama Kalniuku — juk ten dabar žemuma. Iš tiesų, anot A, Černiausko, ten ir buvę kalniukai, tačiau XIX amžiaus pabaigoje jie buvo nukasti ir dirbtinai supilti į dabartinę Tilžės gatvę.
Kalniuko ateitis — politikų rankose
Nors A. Černiauskas idėjų konkursą laimėjo, Kalniuke niekas taip ir nevyko kelis dešimtmečius. Kalniuką iš dalies slėgė, iš dalies gelbėjo tai, kad jam visada trūko lėšų. Ten gyveno apie 2000 žmonių. Norint nugriauti tokį būstų fondą, būtų prireikę daug lėšų. Tuo metu ten buvo privatūs namai, o žmonėms laisvai privačiai statytis tada nebuvo leidžiama.
Dabar, pasak A. Černiausko, situacija iš esmės keičiasi. Labai svarbu ežero išvalymas (tai miesto atsivėrimas į ežerą), vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo darbai, kurie kardinaliai pagerins šio rajono gerovę. „Tačiau ne mažiau svarbu — išlaikyti Kalniuko dvasią, o čia jau pagadą turi daryti politikai“, — perspėjo architektas.
Anot A. Černiausko, pirmiausiai savivaldybė turi numatyti, ko tikisi iš šios vietos. „Jei nebus idėjos, plano, Kalniuke gali atsitikti bet kas — reikia Kalniuką užfiksuoti bent jau kaip istorinę Šiaulių vertybę. Tačiau ir vėl pakimbame — nėra jokių dokumentų, kurie tai reglamentuotų“, — sakė architektas.
A. Černiausko tikinimu, savivaldybė jau dabar turi būti pasirengusi bet kokiai kapitalo invazijai. Miesto, kaip visumos, nematymas, esą daro miestą labai pažeidžiamą — kaip ir žmogų. Jei žmogus pasirengęs, jo neužklupsi iš netyčių, jam nepakenksi.
REMONTAS: Ona Varkalevičienė apkala namelį plastikinėmis dailylentėmis ir niekur iš Kalniuko keltis neketina — paliks vaikams.
ĮPROTIS: ''Ką aš parduosiu? Čia papratęs nuo 51-ųjų metų„, — sako ponas Antanas, save vadinantis seniausiu Kalniuko gyventoju.
KAIMAS: Kaimas miesto centre — unikali vieta, vadinama Šiaulių Užupiu.
KAINA: Kalniukas gali pasiūlyti vaizdą į ežerą, tad aro kaina čia jau pakilusi iki 100 000 litų už arą. Tokia ir dar didesnė kaina lengvai įkandama statybos kompanijoms, kurios norėtų čia statyti daugiabučius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MEILĖ: Architektas Algimantas Černiauskas Kalniuką įsimylėjo beveik prieš tris dešimtmečius — kai dalyvavo Ežero rajono detalaus planavimo idėjų konkurse ir jį laimėjo.
Cerniauskas Algimantas 09-36 JTs
IŠTAKOS: Istorikai spėja, kad dabartinėje Kalniuko teritorijoje galėjo būti Šiaulių kaimas, kunigaikščio pilis — tai yra Šiaulių ištakos.
Siauliai Kalniukas 05 JTs
Jono TAMULIO nuotr.
