Kalėdinis prekymetis vėl kvietė joniškiečius

Bal­to­jo­je si­na­go­go­je ant tra­di­ciš­kai iš­ri­kiuo­tų ke­lių ei­lių sta­lų ne­tru­kus jau bu­vo dė­lio­ja­mos pre­kės: mez­gi­niai ir nė­ri­niai, iš vil­nos vel­ti dar­be­liai, odos, ke­ra­mi­kos, me­ta­lo ir ki­to­kie pa­puo­ša­lai, ta­py­ti, siu­vi­nė­ti pa­veiks­lė­liai, at­vi­ru­kai, ka­lė­di­nės de­ko­ra­ci­jos, pin­ti krep­šai, siū­ti li­no mai­še­liai pir­ki­niams ir ar­ba­toms, ne­trū­ko ir pa­čių ar­ba­tos žo­le­lių, pri­rink­tų, pri­džio­vin­tų. O kur dar kep­ti me­duo­li­niai pe­liu­kai – atei­nan­čių me­tų, 2020-ųjų sim­bo­lis, me­duo­lių dė­žu­tės, eg­lu­tės, im­bie­ri­niai sau­sai­niai, įvai­rūs tor­tai, obuo­lių ir varš­kės sū­riai – kep­ti, rū­ky­ti, ne­tgi pe­lė­si­niai, ri­kia­vo­si stik­lai­niai me­daus, rau­gin­tų ko­pūs­tų, obuo­liai – dar iš­lai­kę ru­dens sul­tin­gu­mą ir džio­vin­ti skil­te­lė­mis.

Pre­ky­me­ty­je pa­klau­są tu­rė­jo Ri­man­to Stan­kū­no me­de­ly­no sal­die­ji ir rūgš­tie­ji džio­vin­ti kul­tū­ri­niai šer­mukš­niai be jo­kio kar­tu­mo, Ste­fos Strak­šie­nės, ser­ti­fi­kuo­tos tau­ti­nio pa­vel­do ga­mi­nių puo­se­lė­to­jos, varš­kės sū­riai su kmy­nais, ra­zi­no­mis ir ki­tais prie­dais.

Bū­ta ne­ti­kė­tų ga­mi­nių. Štai, Bro­nius Ku­kė, ūki­nin­kau­jan­tis Mer­giū­nų kai­me, at­si­ve­žė ne tik me­daus, vaš­ko žva­kių, bet iš­ke­pė pa­ra­gau­ti ir sa­vo užau­gin­tų ako­lo­giš­kų gri­kių mil­tų plokš­tai­nį su la­ši­nu­kais ir svo­gū­nais. Iš Dzū­ki­jos ki­lęs vy­ras sa­kė, kad dar reik­tų pa­gal tra­di­ci­ją įdė­ti gry­bų.

Nors ka­lė­di­nis pre­ky­me­tis Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus dar­buo­to­jų or­ga­ni­zuo­ja­mas jau daug me­tų, tarp pre­ky­bi­nin­kų pa­si­tai­kė ir nau­jo­kų. Pir­mą kar­tą iš odos su­kur­tus kak­lo pa­puo­ša­lus, pa­ka­bu­kus su ak­me­nu­kais, ke­ra­mi­ka pri­sta­tė jo­niš­kie­tė Vir­gi­ni­ja Bė­čie­nė. Ša­lia įvai­rių mu­gių sen­bu­vės ža­ga­rie­tės Re­gi­nos Lai­mos Ri­mei­kie­nės šie­met įsi­tai­sė ir­gi pir­mą kar­tą į pre­ky­me­tį at­vy­ku­si Žvel­gai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Re­gi­na Gu­žaus­kie­nė, pri­mez­gu­si ko­ji­nių. Ko­ji­nė­mis, šil­to­mis ke­pu­rė­mis ne­nu­si­lei­do Stun­gių kai­mo bend­ruo­me­nės va­do­vė Da­lia La­ba­naus­kie­nė ir ki­ti gra­žia­dar­biai.

Kai­nos bu­vo pa­čios įvai­riau­sios. Ga­lė­jai įsi­gy­ti ir su­ve­ny­rą už eu­rą, ir už ke­lias­de­šimt. Megz­tos vil­no­nės ko­ji­nės, pri­klau­so­mai nuo siū­lų ko­ky­bės, raš­tų ir pa­čių mez­gė­jų spren­di­mo, vie­nur kai­na­vo vos pen­kis, ki­tur – 12 eu­rų.

Tra­di­ciš­kai pre­ky­me­ty­je or­ga­ni­za­to­riai rin­ko ge­ru­mo krep­šį, į ku­rį pre­ky­bi­nin­kai su­dė­jo įvai­riau­sių do­va­nė­lių, sa­vo ran­kų dar­bo ga­mi­nių. Kai ku­rie au­ko­jo ne po vie­ną. Vi­sa tai ke­liaus kaip do­va­nos dar­že­lius lan­kan­tiems so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų vai­kams.

Šven­ti­nę nuo­tai­ką dar la­biau pa­kė­lė gre­ti­mo­je Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je kon­cer­ta­vę ko­lek­ty­vai: Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro dai­na­vi­mo stu­di­ja „ETC“, VšĮ Jo­niš­kio li­go­ni­nės vo­ka­li­nis an­samb­lis „Sal­via“, Jo­niš­kio KC Sat­kū­nų sky­riaus po­pgru­pė „Pet­ne­šos“. Kon­cer­to me­tu vei­kė Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los At­vi­ro jau­ni­mo cent­ro ar­ba­ti­nė.