Kalėdinis prekymetis vėl kvietė joniškiečius

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Ke­ra­mi­kos dar­bais pre­kia­vo tau­to­dai­li­nin­kas Vir­gi­ni­jus Pad­gurs­kis su žmo­na Ri­ta.
Šeš­ta­die­nį į Jo­niš­kio Bal­tą­ją si­na­go­gą vėl kvie­tė spal­vin­gas ir tur­tin­gas ka­lė­di­nis pre­ky­me­tis: sal­da­tur­gis, šeš­ka­tur­gis ir skais­ta­tur­gis. Pa­gal se­ną­sias kraš­to tra­di­ci­jas or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys su­lau­kė ne tik gau­saus bū­rio pre­kiau­to­jų, bet ne­nut­rūks­ta­mu srau­tu te­kė­jo pir­kė­jai ar šiaip smal­sau­to­jai, už­su­kę pa­si­dai­ry­ti, pa­si­gė­rė­ti įvvai­rio­mis gro­žy­bė­mis, o gal­būt su­si­gun­dę ir nu­si­pirk­ti.

Bal­to­jo­je si­na­go­go­je ant tra­di­ciš­kai iš­ri­kiuo­tų ke­lių ei­lių sta­lų ne­tru­kus jau bu­vo dė­lio­ja­mos pre­kės: mez­gi­niai ir nė­ri­niai, iš vil­nos vel­ti dar­be­liai, odos, ke­ra­mi­kos, me­ta­lo ir ki­to­kie pa­puo­ša­lai, ta­py­ti, siu­vi­nė­ti pa­veiks­lė­liai, at­vi­ru­kai, ka­lė­di­nės de­ko­ra­ci­jos, pin­ti krep­šai, siū­ti li­no mai­še­liai pir­ki­niams ir ar­ba­toms, ne­trū­ko ir pa­čių ar­ba­tos žo­le­lių, pri­rink­tų, pri­džio­vin­tų. O kur dar kep­ti me­duo­li­niai pe­liu­kai – atei­nan­čių me­tų, 2020-ųjų sim­bo­lis, me­duo­lių dė­žu­tės, eg­lu­tės, im­bie­ri­niai sau­sai­niai, įvai­rūs tor­tai, obuo­lių ir varš­kės sū­riai – kep­ti, rū­ky­ti, ne­tgi pe­lė­si­niai, ri­kia­vo­si stik­lai­niai me­daus, rau­gin­tų ko­pūs­tų, obuo­liai – dar iš­lai­kę ru­dens sul­tin­gu­mą ir džio­vin­ti skil­te­lė­mis.

Pre­ky­me­ty­je pa­klau­są tu­rė­jo Ri­man­to Stan­kū­no me­de­ly­no sal­die­ji ir rūgš­tie­ji džio­vin­ti kul­tū­ri­niai šer­mukš­niai be jo­kio kar­tu­mo, Ste­fos Strak­šie­nės, ser­ti­fi­kuo­tos tau­ti­nio pa­vel­do ga­mi­nių puo­se­lė­to­jos, varš­kės sū­riai su kmy­nais, ra­zi­no­mis ir ki­tais prie­dais.

Bū­ta ne­ti­kė­tų ga­mi­nių. Štai, Bro­nius Ku­kė, ūki­nin­kau­jan­tis Mer­giū­nų kai­me, at­si­ve­žė ne tik me­daus, vaš­ko žva­kių, bet iš­ke­pė pa­ra­gau­ti ir sa­vo užau­gin­tų ako­lo­giš­kų gri­kių mil­tų plokš­tai­nį su la­ši­nu­kais ir svo­gū­nais. Iš Dzū­ki­jos ki­lęs vy­ras sa­kė, kad dar reik­tų pa­gal tra­di­ci­ją įdė­ti gry­bų.

Nors ka­lė­di­nis pre­ky­me­tis Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus dar­buo­to­jų or­ga­ni­zuo­ja­mas jau daug me­tų, tarp pre­ky­bi­nin­kų pa­si­tai­kė ir nau­jo­kų. Pir­mą kar­tą iš odos su­kur­tus kak­lo pa­puo­ša­lus, pa­ka­bu­kus su ak­me­nu­kais, ke­ra­mi­ka pri­sta­tė jo­niš­kie­tė Vir­gi­ni­ja Bė­čie­nė. Ša­lia įvai­rių mu­gių sen­bu­vės ža­ga­rie­tės Re­gi­nos Lai­mos Ri­mei­kie­nės šie­met įsi­tai­sė ir­gi pir­mą kar­tą į pre­ky­me­tį at­vy­ku­si Žvel­gai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Re­gi­na Gu­žaus­kie­nė, pri­mez­gu­si ko­ji­nių. Ko­ji­nė­mis, šil­to­mis ke­pu­rė­mis ne­nu­si­lei­do Stun­gių kai­mo bend­ruo­me­nės va­do­vė Da­lia La­ba­naus­kie­nė ir ki­ti gra­žia­dar­biai.

Kai­nos bu­vo pa­čios įvai­riau­sios. Ga­lė­jai įsi­gy­ti ir su­ve­ny­rą už eu­rą, ir už ke­lias­de­šimt. Megz­tos vil­no­nės ko­ji­nės, pri­klau­so­mai nuo siū­lų ko­ky­bės, raš­tų ir pa­čių mez­gė­jų spren­di­mo, vie­nur kai­na­vo vos pen­kis, ki­tur – 12 eu­rų.

Tra­di­ciš­kai pre­ky­me­ty­je or­ga­ni­za­to­riai rin­ko ge­ru­mo krep­šį, į ku­rį pre­ky­bi­nin­kai su­dė­jo įvai­riau­sių do­va­nė­lių, sa­vo ran­kų dar­bo ga­mi­nių. Kai ku­rie au­ko­jo ne po vie­ną. Vi­sa tai ke­liaus kaip do­va­nos dar­že­lius lan­kan­tiems so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų vai­kams.

Šven­ti­nę nuo­tai­ką dar la­biau pa­kė­lė gre­ti­mo­je Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je kon­cer­ta­vę ko­lek­ty­vai: Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro dai­na­vi­mo stu­di­ja „ETC“, VšĮ Jo­niš­kio li­go­ni­nės vo­ka­li­nis an­samb­lis „Sal­via“, Jo­niš­kio KC Sat­kū­nų sky­riaus po­pgru­pė „Pet­ne­šos“. Kon­cer­to me­tu vei­kė Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los At­vi­ro jau­ni­mo cent­ro ar­ba­ti­nė.

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Vir­gi­ni­ja Bė­čie­nė pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ka­lė­di­nia­me pre­ky­me­ty­je, į ku­rį at­si­ne­šė sa­vo kur­tų pa­puo­ša­lų ir ki­tų gro­žy­bių.

Komentarai

Laisvamanis    Tre, 2019-12-18 / 17:26
Džiugu,kad taip sumaniai dirba šiuolaikiniai ateistai.Pavyzdžiui kalėdos bei kitos religinės šventės paverčiamos apsiprekinimo mugėmis.Apie jas visais kanalais pradedama skalambinti jau prieš 2-3 mėnesius,o tai žmonėms,net religingiems įgrįsta ir jie tokių tariamų švenčių išvis nebenori,į bažnyčias nebeina.Visuomenėje per amžius vyrauja nuostata,kad per daug reklamuojama,prievarta brukama prekė yra prasta,bevertė ir josoto reikia atsisakyti.Tad tariamų kalėdų proga norėtųsi palinkėti naujiesiems ateistams energijos,dirbti dar aktyviau,kad dar daugiau žmonių išvaduoti nuo psichikai žalingos,senovės filosofų prigalvotos religijos.Normalus žmogus turi būti psichiškai ir dvasiškai laisvas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.