Naujausios
Regiono žmogus – nuo opozicijos
Seimas į LRT tarybą, kurią sudaro 12 narių, skiria keturis narius.
Naujieji nariai paskirti baigiantis anksčiau paskirtųjų kadencijai. Kadenciją baigs LRT tarybos nariai Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis bei tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.
Nuo rugsėjo 1 dienos pareigas pradės eiti naujieji LRT nariai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Vilniaus universiteto mokslininkas Deimantas Jastramskis, buvusi VRK pirmininkė, advokatė Laura Matjošaitytė ir lituanistas, profesorius Juozas Pabrėža. LRT tarybos nariais jie paskirti šešeriems metams.
„Buvau pasiūlytas nuo Seimo opozicijos, nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, – pasidalijo su „Šiaulių kraštu“ paskyrimo aplinkybėmis J. Pabrėža. – Kolegos sakė, gal pavyks regiono žmogų LRT taryboje turėti. Pats nustebau, kad buvau paskirtas, nes esu vienintelis ne Vilniuje gyvenantis.“
R. Gudauską į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narius pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcija, D. Jastramskį – TS-LKD frakcija, L. Matjošaitytę – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Akcentuoja tautiškumo dalykus
J. Pabrėža pareigas LRT taryboje vertina, kaip nemažą iššūkį.
„Lietuvos radijo ir televizijos reikšmė yra milžiniška, nes tai vienintelė valstybinė, nekomercinė televizija, nekomercinis radijas, – akcentuoja J. Pabrėža. – Vienintelis kanalas, kuriame galima rodyti, transliuoti kultūrines nekomercines laidas. Matau tame didelę prasmę. Jeigu būtų ne tokia LRT politika, tai manęs ir nebūtų dominusi veikla LRT taryboje. Nesu patyręs tokioje veikloje, bet nesu kultūros dalykų nuošalyje. Matau, kad galima ir skleisti, ir gerinti kultūrines laidas, ir regionams skirti didesnį dėmesį. Todėl galvoju, kad bus prasmė prisidėti prie LRT tarybos darbo ir sprendimų.“
J. Pabrėža pasidalija, jog jam, kaip kalbininkui, LRT dėmesio trūksta esminiams tautos dalykams – kalbai, istorijai, papročiams ir tradicijoms. Įsitikinęs, jog šie akcentai turi būti nacionaliniame radijuje ir televizijoje.
„Nežiūrint į žiaurius piniginius valdymus, LRT dar turi galių atsispirti komerciniam požiūriui, nes valdo nemažą valstybės biudžeto dalį. Dėl to esu optimistas, galbūt idealistas, kad esu įsitikinęs, jog tautos savitumui svarbius dalykus nacionalinis transliuotojas gali skleisti ir išlaikyti, – sako kalbininkas. – Man nepriimtina, kai prarandami identiteto, tautiškumo dalykai ir skęstama globalistinėje jūroje. O pačiame LRT pavadinime užkoduota visa esmė – Lietuvos radijas ir televizija. Mąstau, kad LRT yra svarbi priemonė tautiškumui ir identitetui išlaikyti.“
LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis nacionalinio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.
LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų šešerių metų kadencijai. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria Prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
