Naujausios
Imperatorienės meilužis iš Zubovų giminės
Sankt Peterburgo meno istorijos instituto mokslinė bendradarbė Tamara Ismagulova atskleidė meilės vingius imperatoriškoje biografijoje: nors nėra išlikę Platono Zubovo, kuris valdė Šiaulių ekonomiją, ir Jekaterinos II laiškų, jie buvę meilužiai. Istorikė atskleidė dar vieną mažai faktą: pasirodo, P. Zubovas parašė pirmąją Rusijos konstituciją.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Miegamieji buvo šalia
T. Ismagulova visą gyvenimą paskyrusi Zubovų giminės istorijai tirti įsitikinusi, kad P. Zubovas buvo net tik Jekaterinos II favoritas, bet ir meilužis.
Peterburgo mokslininkė nesutinka su kai kurių mokslininkų nuomone, kad Platonas ir Jekaterina nebuvo meilužiais, nes archyvuose nėra jų meilės laiškų. Mokslinė bendradarbė skeptikams turi atsakymą: „Kam jiems rašyti viens kitam laiškus, jei visada jų apartamentai būdavo šalia“.
Pasak istorikės, Jekaterina II niekada neleisdavo P. Zubovui būti toli nuo jos. Platonas turėjo vadinamą Zubovo flygelį Ermitaže, bei Zubovo korpusas Carskoje Selo.
Istorikė, remdamasi moksliniais tyrimais, teigia, kad P. Zubovas ir Jekaterina buvo laimingi meilužiai. Imperatorienė iki mirties Platonui buvo vienintelė mylima moteris.
Pasak istorikės, tarp P. Zubovo ir Jekaterinos II meilė tęsėsi net septynerius metus. Su kitais meilužiais viena galingiausia to laikmečio moteris tiek ilgai nebūdavo. Jekaterina yra sakiusi, kad be aistros ir tikros meilės ji negalėtų gyventi.
Ieškojo naujo meilužio
P. Zubovas imperatorienės meilužiu ir favoritu tapo gana netikėtai. Po meilužio Grigorijaus Potiomkino mirties, Jekaterina II buvo išduota dar vieno meilužio, kuris įsimylėjo kitą moterį. Imperatorienė jį paleido ir leido tuoktis su mylima moterimi. Tuomet Rusijos valdovė pasijuto labai sena, turėdavo tik trumpus meilės romanus, pirkdavo jaunus vyrus.
Tuomet jos draugė Ana Naryškina atvedė jauną karininką Platoną Zubovą. Taip ir prasidėjo jų meilės romanas.
Kai mirė Jaketarina II, P. Zubovas, pasak istorikės, P. Zubovas itin išgyveno, apie tai rašo visi amžininkai. Platonas keletą mėnesių visiškai nesirodė viešumoje, buvo kalbama, kad jis mirė ar nusižudė. Jis tūnojo pas savo seserį.
Istorikė atmeta samprotavimus, kad P. Zubovas gailėjosi, jog nebeturės didelės įtakos, nes nebeliko jo globėjos.
Caras nenorėjo reformos
Pasak istorikės, nedaug kas žino, kad vienas didžiausių P. Zubovų nuopelnų — Rusijos konstitucija, kuri, deja, liko nepriimta.
„P. Zubovas kartu su poetu Gavrilu Romanovičiumi Deržavinu parašė Rusijos konstituciją. Kai buvo nuverstas imperatorius Pavelas I ir naujuoju Rusijos valdovu tapo Aleksandras I, P. Zubovas siūlė konstitucines pertvarkas, bet Aleksandras neklausė. Dabar Rusijos istorikai tikina, kad jei valdovas būtų paklausęs P. Zubovo, tai Rusija, butų tapusi klestinčia valstybe pasaulyje“, — sako istorikė.
Pasak T. Ismagulovos, jos kolega Michailas Safonovas visiškai neseniai archyvuose surado P. Zubovo parašytą Rusijos konstitucijos projektą.
Paskutinis Jekaterinos II meilužis
Platonas Aleksandrovičius Zubovas (1767— 1822) — Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas. Tapęs favoritu greitai kilo karjeros laiptais.
1791 metais paskirtas generolu feldcechmeisteriu, (aukščiausias to meto Rusijos generolo laipsnis), Novorosijsko gubernatoriumi, Jekaterinoslavo, Voskresensko ir Tauridos generalgubematoriumi, Juodosios jūros laivyno vadu, Karinės kolegijos nariu. 1793 metais gavo grafo titulą. Iki 1796 metų vadovavo Rusijos imperijos vidaus ir užsienio politikai.
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo iš Jekaterinos II P. Zubovas gavo daug dvarų Latvijoje ir Lietuvoje.
1796 metais mirus Jekaterinai II ir Rusijos imperatoriumi tapus Pavelui I, 1797 metais buvo atleistas iš tarnybos, iš jo atimta Šiaulių ekonomija, jis ištremtas į Vokietiją.
1801 metais kartu su broliais Valerijonu ir Nikolajumi nužudė Pavelą I. Naujasis caras Aleksandras I paskyrė jį valstybės tarybos nariu, grąžino turėtus turtus.
Turėjo nesantuokinių vaikų, kuriems suteikė Nevedomskio arba Platonovo pavardę. 1821 metais vedė lietuvę Teklę Valentinavičiūtę ir po metų susilaukė dukters Aleksandros.
P. Zubovui mirus, dėl turto pasidalinimo kilo nesutarimų. Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė brolis Valerijonas, jo vaikai Aleksandras ir Platonas, bet jie Šiauliuose negyveno.
P. Zubovo brolis Dimitrijus laikomas Lietuvos Zubovų šakos pradininku. Jo palikuonys įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.
citata: Tarp P. Zubovo ir Jekaterinos II meilė tęsėsi net septynerius metus. Su kitais meilužiais viena galingiausių to laikmečio moteris tiek ilgai nebūdavo.
ISTORIKĖ: Rusijos mokslininkė Tamara Ismagulova, tyrinėjanti Zubovų giminę, rado įrodymų, jog Platonas Zubovas ir Jekaterina II buvo meilužiais.
(zubovu zinove 06)
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
GLOBĖJA: Rusijos imperatorienė Jaketerina II patikėjo Platonui Zubovui valdyti Šiaulių ekonomija.
Iliustracija iš leidinio Senosios Lietuvos istorija 1009— 1795„
FAVORITAS: Platonas Zubovas — esą paskutinis Jekaterinos II meilužis, valdęs Šiaulių ekonomiją ir turėjęs didžiulės įtakos Lietuvos istorijai.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.
