Naujausios
Globos fabrikai neišmokė gyventi
Prieš savo gimtadienį Šiaulių vaikų globos namų auklėtinis Andrius nebeužmiega naktimis. Vaikinas su baime laukia kovo, kai jam sukaks aštuoniolika. Tuomet reikės susirinkti mantą ir išeiti.
Neįgiję elementarių buities įgūdžių, „valdiški“ vaikai į gyvenimą sviedžiami, tarsi nemokantys plaukti į vandenyną. Arba nuskęs, arba išsikapstys.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Artėjanti pilnametystė neleidžia miegoti
Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniui Andriui — septyniolika, jis mokosi Vijolių pagrindinėje mokykloje, devintoje klasėje.
Nuo pat ankstyvos kūdikystės vaikino gyvenimas prabėgo valdiškose globos įstaigose. Tačiau įprastoje aplinkoje gyvens nebeilgai: kovo 1 dieną Andriui sueis aštuoniolika ir globos namus teks palikti.
Laikas, kurio jauni žmonės paprastai laukia su džiaugsmu, Andrių baugina ir slegia. Pilnametystė jam, kaip ir daugumai „valdiškų“ vaikų, yra didelis ir rizikingas išbandymas.
Globos namų direktoriaus kabinete smulkus, pailgo šviesaus veido vaikinukas sutiko pasidalyti savo išgyvenimais. Kalbėjomės apie tai, kur jis eis, ką veiks ir kas jo laukia?
Andrius neslepia, kad dabar jo galvoje didelė sumaištis. Pirmiausia neramu dėl mokyklos, nes kovo mėnesį teks palikti nebaigtą devintą klasę.
„Kovo 1-ąją išeinu, negalėsiu mokslų baigt. Atsibudęs vis galvoju, ką reikės daryt. Nes nėra man kur būt. Kur gyvent, — patikslina. — Pagalvoji: darysi taip, bet mintys vėl — kitaip, darysi kitaip — ir vėl viskas... kažkaip...“
Direktorius Rimantas Žąsinas jį pertaria: niekas iš karto nemeta. Jeigu vaikas nori, o įstaigos steigėjas, tai yra, Savivaldybė, leis, sulaukus pilnametystės, dar leidžiama tris mėnesius gyventi globos namuose ir būti pilnai išlaikomam.
Andrius klausosi, ką sako direktorius, ir gūžteli, tarsi neapsispręsdamas.
Tiesa, jis lyg ir nėra visiškai vienišas. Motina, kuri jį paliko kūdikių namuose, gyvena kitame mieste. Savo gimdytoją pirmą kartą pamatė prieš ketverius metus. Trys seserys su juo susipažino šiemet.
Andrius glaustųsi pas savo artimuosius, bet nėra tikras, ar jie jo laukia.
Kad vaikinas miglotai suvokia ateitį, išduoda jo dažnai kartojamas „gal“?
Gal išėjęs iš globos namų kur nors mokysis? Gal dirbs? Gal nuomosis butą? O gal išvažiuos į užsienį?
Andrius bendrauja su tais, kurie jau anksčiau paliko globos namus ir gyvena savarankiškai. Buvę globotiniai kartais ateina į globos namų valgyklą pavalgyti. Tačiau bičiuliai, su kuriais kartu augo, neišblaško Andriaus nerimo.
„Atvirkščiai, jie sako, bus blogai. Sako, nežinosi, kur pinigus išleisti, pinigai tau draskys kišenę. Vienas gavo 500 litų ir nusipirko už visus “mobiliaką“, — dalijosi draugų patirtimi.
Paklaustas, ką moka dirbti, Andrius sako galįs išsikepti bulves. Gerai, kad turėjo globėjus, pas kuriuos pramoko darbų. Dirbti jam patiko.
Nežinia už vaikų namų sienų vis tiek baugina. „Bijau, kaip reikės išeiti“, — tyliai sako.
Kabinasi už stipendijos
Šiuo metu Vaikų globos namuose yra 96 auklėtiniai, tarp kurių nėra nė vieno tikro našlaičio. Pirmąjį šių metų pusmetį į savarankišką gyvenimą išėjo trys vaikai, artimiausiais mėnesiais globos namus paliks dar du. Globa, pasak Rimanto Žąsino, Šiaulių vaikų globos namų direktoriaus, pagal Civilinį kodeksą nutrūksta, kai vaikui sukanka 18 metų.
Globos namų įstaigos vadovai domisi, kaip sekasi jų auklėtiniams. Šiemet išėjusi viena globotinė gyvena su seserimi ir mokosi. Kita įsikūrė Nakvynės namuose ir dirba, vaikinas išvyko darbuotis į užsienį, pas vyresnį brolį.
Visų keliai ir likimai, anot direktoriaus, labai skirtingi.
Vieni glaudžiasi pas tėvus, kiti — pas brolius ar seseris, močiutes, treti stengiasi gyventi savarankiškai.
Dauguma miesto globos namų auklėtinių lieka Šiauliuose, tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija važiuoti dirbti į užsienį. Vieni išvažiavę išsikviečia kitus.
Dalis kapstosi sąvartynuose, prie konteinerių.
Dar kita dalis greitai patenka už grotų.
Tie, kurie mokosi, iki 24 metų gauna 520 litų stipendiją ir bendrabutį. Tėvų globos netekusiems jaunuoliams išmokama vienkartinė 6500 litų pašalpa būstui įsigyti.
Stipendija, anot direktoriaus, yra paskatinimas, todėl nemažai auklėtinių stoja į profesines mokyklas, bet tai priklauso nuo to, kiek klasių iki pilnametystės esi baigęs. Mat globos namų auklėtinių amžius dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių dažnai neatitinka įprastų standartų. Pavyzdžiui, iš gatvės paimti vaikai būna po kelis metus nelankę mokyklos, todėl šešiolikmetis gali eiti į šeštą klasę, dvylikametė — į pirmą. O sulaukę pilnametystės, mokyklą kai kurie meta vidury mokslo metų.
„Iš kur tas maistas atsiranda?“
Pilnametystė „valdiškam“ vaikui ypač grėsminga tuo, kad ilgus metus gyvendami globos įstaigoje, pamestinukai neįgyja elementariausių buities įgūdžių. Skamba kurioziškai, tačiau globos sistema tai draudžia.
„Jų visas darbas yra susitvarkyti savo kambarį. Indų plauti ar padėti valgykloje ir virtuvėje vaikas negali, nes to neleidžia Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tokie teisės aktai — nehigieniška. Lėkštės paduodamos ir nunešamos, todėl vaikai nelabai suvokia, iš kur tas maistas atsiranda,“ — apie likimus žlugdančią sistemą pasakoja direktorius.
Tiesa, virti ir kepti vaikai pamokomi per namų ruošos pamokas. Tačiau, vadovo nuomone, kai su elementariais buities darbais vaikai nesusiduria kasdienybėje, visokie epizodiniai mokslai yra niekiniai.
Prie buities auklėtiniai neprileidžiami, nes globos namuose visus buitinius darbus nudirba etatiniai darbuotojai: kiemsargiai, valytojos, virėjos. O vaikai darbą supranta kaip bausmę.
Pavyzdžiui, anksčiau visi skalbiniai, netgi kojinės, rytais būdavo nunešami į skalbyklą, o vakare vaikai pasiimdavo švarius. Kai globos namai įsigijo skalbykles, leidžiama skalbtis patiems. Direktorius sako, jog vaikai tai daro labai noriai.
Pinigai taip pat — didžiulė problema. Globotiniai neturi teisės nusipirkti maisto produktų ir kitų prekių, nes negali turėti grynųjų pinigų. Visi pirkimai globos namuose vykdomi pagal viešųjų pirkimų programą, atsiskaitoma pavedimais per bankus. Todėl gavę pinigų vaikai visiškai pasimeta.
„Kurioziška ir tai, kad pirmą mėnesį, išėjęs iš globos įstaigos, vaikas praktiškai neturi jokių pajamų, nes pašalpos neskaičiuojamios, kol į socialinių paslaugų skyrių nepristatomi dokumentai. O juos pateikti galima tiktai tada, kai vaikas sulaukia pilnametystės. Gerai, jei darbuotojai pradžiai įbruka grynųjų ir surenka kraitelį: įdeda lėkštę, rankšluostį ar pagalvę. O toliau — sukis kaip išmanai.
Mes prie viso to pripratę, bet kai pradedi galvoti, negera pasidaro„, — sako direktorius.
FAKTAS
Socialinės ir darbo ministerijos 2006 metų duomenimis, Lietuvos vaikų globos įstaigose iš viso globojama 6100 tūkstančio vaikų.
Citata: „Indų plauti ar padėti valgykloje ir virtuvėje vaikas negali, nes to neleidžia Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tokie teisės aktai — nehigieniška. Lėkštės paduodamos ir nunešamos, todėl vaikai nelabai suvokia, iš kur tas maistas atsiranda?
STERILUMAS: Rimantas Žąsinas, Šiaulių vaikų globos namų direktorius: „Mes esame sterili įstaiga. Vaikai nieko negali daryti, nes sužinos inspektoriai — uždės baudas. Praktiškai viskas už juos yra padaryta.“
globos namai 2007-12-05 04 Ząsinas GBs
BAIMĖ: Nuo kūdikystės vaikų globos namuose užaugusiam Andriui kovo mėnesį sukaks aštuoniolika: „Bijau, kaip reikės išeiti“, — sako vaikinas.
globos namai 2007-12-05 07 GBs
FABRIKAI: Šiuolaikinės globos įstaigos — fabrikai į savarankišką gyvenimą išleidžia vaikus, kurie nežino, kas yra cukrus ir iš kur lėkštėse atsiranda maistas.
globos namai 2007-12-05 02 GBs
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
