Gerumas plinta greičiau už virusą

Asmeninė nuotr.
Kasdien Regina Šutaitė prikabina pačios siūtų daugkartinio naudojimo kaukių ant savo kiemo tvoros.
Kelmiškė Regina Šutaitė nusprendė padėti sunkiau besiverčiantiems kelmiškiams siūdama daugkartinio naudojimo kaukes. Jas pakabina ant tvoros, prie savo namų Kalno gatvėje – ir kaukių greitai nelieka. Sveikatos problemų turinti moteris džiaugiasi galėdama padėti kitiems: „Su kiekviena pasiūta ir padovanota kauke vis labiau sveikstu“. Jos iniciatyvą palaiko ir daugiau kelmiškių.
Asmeninė nuotr.
Kelmiškė Regina Šutaitė prieš koronavirusą kovoja padėdama kitiems.

Vietoj verslo labdaringas darbas

Koronavirusas apvertė visų gyvenimą aukštyn kojom. Žlunga visi planai. Regina Šutaitė taip pat turėjo sustabdyti savo verslą. Ji prekiavo dėvėtais drabužiais Kelmės turgelyje. Tačiau paskelbus karantiną, prekyba pasibaigė.

Su dukra ir kitais artimaisiais tenka riboti bendravimą. Todėl savo laisvą laiką ponia Regina nusprendė paskirti labdaringiems darbams. Kadangi vienkartinių kaukių vaistinėse nėra, ji nusprendė siūti daugkartinio naudojimo kaukes ir taip prisidėti prie sunkios situacijos, kilusios dėl koronaviruso, praskaidrinimo.

„Nesu siuvėja, – sako Regina. – Senokai nusipirkau siuvimo mašiną. Tačiau turėjau darbą. Be to, prekiaudavau turgelyje. Nelikdavo laiko prisėsti prie siuvinių.

Tik žiemą pradėjau siūti daugkartinius maišelius. Juos dovanodavau žmonėms, kurie pirkdavo mano prekes. Pirkėjai džiaugdavosi.

Todėl ir dabar sugalvojau, jog galiu pradžiuginti kelmiškius šiuo metu labai reikalingomis apsauginėmis veido kaukėmis. Audinių turiu. Juk mus vadina skudurininkėmis, turgininkėmis.

Atrodo, joks darbas neturėtų žeminti. Bet mes, kelios prekiautojos dėvėtais drabužiais, po to, kai ilgą laiką kovojome, kad paliktų prekyvietę, kurioje dirbome, nenusikratome tokio epiteto kupros.

Ką gi sunkioje situacijoje savo kuprą nusprendėme paversti gėriu. Į bendrą darbą įsitraukė ir mano kolegė, su kuria kartu prekiavome dėvėtais drabužiais, Genutė Jasulaitienė.“

Kaukės ant tvoros

Regina save laiko siuvėja savamoksle. Ir pirmosios jos pasiūtos kaukės, pačios teigimu, buvusios neypatingos. Paskui išmiklino ranką. Siuva dviejų sluoksnių kaukes iš medvilnės, kad būtų lengviau kvėpuoti. Viduje dar prisiuva kišenėlę, kad prireikus ją nešiojantis žmogus galėtų įsidėti dar vieną sluoksnį.

Pasiūtas kaukes pakabina ant tvoros, prie savo namų Kalno gatvėje. Eidami pro šalį žmonės, kuriems reikia, pasiima. O kol paima, jas pašildo saulutė.

Jau pirmą dieną pakabintų apsaugos priemonių nebeliko. Kasdien pakabina vis naujų.

Kai apie tai paskelbė „feisbuke“, žmonės pradėjo skambinti ir užsisakyti kaukių. Kai kurie siūlo atnešti savo audinio.

Kartais kiaurą dieną moteris prasėdi prie siuvimo mašinos, įnešdama savo indėlį į šalį užklupusią nelaimę ir praskaidrindama gyvenimą tų, kuriems labiausiai reikia pagalbos. „Juk ir karo metais geradadariai iš parašiutų siuvo drabužius“, – sako Regina.

Ne viena Kelmės siuvėja kaukes pardavinėja už pinigus. Pirkėjų netrūksta. Tačiau ponia Regina sako iš principo nusprendusi neimti pinigų.

R. Šutaitė taip pat nėra turtuolė. Iš dėvėtų drabužių prekybos milijonų nesusikrausi.

Praėjusi žiema buvo labai nepalanki atviroje vietoje prekiaujančioms dėvėtų drabužių pardavėjoms. Dažnai lijo. Nuo gruodžio sparčiai pradėjo mažėti pirkėjų. Paskelbus karantiną, dėvėtų drabužių verslas visai sustojo.

Atrodo, ir ji galėtų pasinaudoti situacija, kad bent kiek amortizuotų praradimus.

„Kaip galėčiau naudotis, kai visiems toks sunkmetis?, – stebisi geradarė. – Turime suremti pečius, kad su kuo mažesniais praradimais išgyventume šią krizę. Suprantu, jog pensininkui ar daugiavaikei šeimai, galiausiai ir bedarbiui mokėti penkis, kad ir tris eurus už kaukę – brangu. O kaukių reikia ne vienos, bent po dvi, kad kol viena džiūva išskalbta, galėtum nešioti kitą. Jeigu šeima didelė, kaukėms reikia išleisti kelias dešimtis eurų. Tai labai atsilieptų žmonių, kurie priversti skaičiuoti kiekvieną eurą, biudžetui. O aš aukoju tik savo laiką. Pasėdžiu prie siuvimo mašinos pusvalandį – ir atsiranda dar viena kaukė.“

Gerumas dauginasi

R. Šutaitė užaugo vaikų namuose. Vaikystėje ir jaunystėje matė daug vargo. Todėl atjaučia ir kitus stokojančius, neturinčius, vargstančius. Tuos, kuriems likimas ne visuomet šypsosi, kaip nesišypsojo ir jai.

Reginos iniciatyvą palaiko ir daugiau geradarių. Kaukes pradėjo siūti ir Genutė Jasulaitienė. Prisijungė ir Lina Petrošiūtė. Nors ši moteris pati socialiai remtina, siuva kaukes nemokamai. Jai padeda ir daugiau socialinio būsto gyventojų. Netgi viena gimnazistė.

Reginos draugė Diana Gaidjurgienė sutiko prie kaukių prisiūti gumutes, kad darbas sparčiau eitų.

Suaugusiųjų mokymo centre dirbanti Asta Trijonienė paaukojo geradarei šiek tiek lėšų. Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje dirbanti Jurgita Remeikienė atnešė ryškesnių audinių. Sako pavasaris. Tegu kaukės bus žaismingesnės.

Kai pritrūko gumučių, jų į paštomatą atsiuntė šiaulietė Sigita Varačinskienė. Keletas vyresnio amžiaus žmonių už kaukes atsidėkojo medumi.

Gerumas dauginasi. Jis užkrečiamas. Gal užkrečiamas net labiau už virusą.

Mąstydama apie tai ponia Regina sako: „Su kiekviena pasiūta kauke aš vis labiau sveikstu.“

Prieš keletą metų ji susirgo onkologine liga. Šiuo metu padėtis stabilizavosi. Tačiau koronavirusas gali būti pavojingas ir jai pačiai. Juolab, kad šį sezoną jau net porą kartų sirgo gripu.

Moteris įsitikinusi, jog pagalba kitiems padeda atgauti jėgas ir pačiai. Nuo kartais užplūstančios panikos Regina gelbstisi ne tik siūdama kaukes. Ji myli žirgus. Mėgsta jodinėti. Lupikuose, pas draugę, laiko savo žirgą Altajų. Juo jodinėti prieš karantiną neatlygintinai mokydavo bendruomenės šeimynos „Šypsena“ globotinius. Šiems vaikams, pati vaikų namuose augusi moteris jaučia ypatingą norą praskaidrinti kasdienybę.

Kukečių seniūnijoje ji šeimininkui padeda prižiūrėti kumelę Smilgą. Išveda gyvūną į lauką. Pavedžioja. Išrenka erkes. Iššukuoja. Su Smilga praleistas valandas prisimena ne tik kaip pagalbą gyvūnui, bet ir kaip pagalbą sau. Pabūna gamtoje. Pajodinėja. Jaučia malonumą būdama šalia protingo gyvūno.

Asmeninė nuotr.
Regina Šutaitė myli ne tik žmones, gyvenimą, bet ir gyvūnus. Akimirkos su senute kumele Smilga.