Naujausios
Istorija prasidėjo dar 2021-ųjų pavasarį, kai Šiaulių miesto savivaldybė, atlikusi apklausą, pareiškė, kad „rajono gyventojai nori į miestą“. Situaciją įkaitino tai, kad kaimo gyventojams nuo liepos 1 dienos kelią į namus užtvėrė UAB „Grandbera“, statanti privatų gyvenamąjį kvartalą „Malūno parkas“ sklype, kuris ribojasi su kaimu. Sklypą investuotojas įsigijo, kai Turto bankas pardavė Šiaulių ligoninės senuosius gimdymo namus su visu sklypu, per kurį buvo pravažiavimas į Žaliūkių kaimą. Tas pravažiavimas dabar yra privati Aitvarų gatvė.
Pernai Vidaus reikalų ministerija apklausė vietos gyventojus: apklausoje dalyvavo daugiau nei pusė iš kiek daugiau nei 200 kaimo gyventojų ir 77,9 proc. pasisakė už tai, kad Žaliūkių kaimas priklausytų Šiaulių miesto savivaldybei. Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės tokį siūlymą taip pat palaikė.
Dalia Kazakevičė, Žaliūkių kaimo gyventojų iniciatyvinės grupės narė, prieš beveik metus „Šiaulių kraštui“ pasakojo, jog seniai buvo galvojama apie prisijungimą prie miesto. Daug kaimo gyventojų dirba mieste. Kaime nėra nei darželio, nei mokyklos, arčiausios švietimo įstaigos – mieste. Iš 23 kaimo vaikų tik vienas eina į mokyklą rajone, kiti lanko miesto mokyklas.
Tačiau pagrindinė problema yra kaimo susisiekimas su viešaisiais keliais. Kai 2008 metais buvo patvirtintas kaimo detalusis planas, jame aiškiai buvo nustatyta, jog kaimas su viešaisiais keliais susisiekia Nemuno gatve, kuri dabar tapo privataus kvartalo „Malūno parkas“ Aitvarų gatve.
Kai Turto bankas pardavinėjo ligoninės pastatus ir sklypą, Žaliūkių kaimo gyventojai kreipėsi į Turto banką, atkreipdami dėmesį, jog parduodamas ir vienintelis kelias, kuriuo jie patenka į namus.
„Turto bankas teikė užklausimą Nacionalinei žemės tarnybai dėl situacijos, o Nacionalinė žemės tarnyba atsakė, jog jokių pastabų neturi“, – piktinasi D. Kazakevičė.
Šiaulių rajono savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė, jos žodžiais, galėjo susitarti ir nustatyti kelio servitutą Žaliūkių kaimo gyventojams, kai buvo tvirtinamas „Malūno parko“ kvartalo detalusis planas. Bet to nepadarė.
O verslininkas už pravažiavimą pareikalavęs nuo kiekvieno sklypo mokėti vienkartinę įmoką po 1 500 eurų, plius mėnesinį mokestį po 20 eurų už kiekvieną automobilį. Kas to mėnesinio abonemento neperka, turi valandą nemokamo įvažiavimo laiko. Jeigu užtrunka ilgiau, turi susimokėti vieną eurą.
„Gal ir būtume pasirašę sutartį dėl atlygintino servituto, bet jis norėjo ne tik vienkartinės įmokos, bet ir neapibrėžto mėnesinio mokesčio. Užsinorės – paprašys ir 200 eurų. Nemokame ir nemokėsime. Juolab kad ne dėl mūsų kaltės tokia situacija susidarė. Tai abiejų Savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos darbo vaisius. Verslininko poreikiai buvo tenkinami, o dėl kaimo žmonių nieko nepadarė,“ – teigė D. Kazakevičė.
