Galiu padėti tapti ūkininku, bet nepažadu, kad išgyvensite

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
"Metų ūkis 2019" Šiaulių rajone nominacijos laimėtojas ūkininkas ir visuomenininkas R. Juknevičius sakė, jog buvo verta su traktoriais išvažiuoti į miestų gatves, kad prasidėtų visuomenėje diskusijos.
Šiau­lių ra­jo­no "Me­tų ūkis 2019" pir­mo­ji no­mi­na­ci­ja šie­met ati­te­ko koo­pe­ra­ty­vo "Šiau­lių aruo­das" di­rek­to­riui, ūki­nin­kui, Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kui Rai­mun­dui Juk­ne­vi­čiui. Po­kal­biui apie šios die­nos ūki­nin­ką, koo­pe­ra­ci­ją ir mė­gi­ni­mus ap­gin­ti kai­mą su­si­ti­ko­me prie de­šimt­me­čio in­ves­ti­ci­jos – nau­jos ga­my­bi­nės ba­zės Ber­žy­nės kai­me.

Mi­li­jo­ni­nis ob­jek­tas – 10 me­tų in­ves­ti­ci­ja

R. Juk­ne­vi­čius va­di­na sa­ve pa­vė­la­vu­siu ūki­nin­ku – as­me­ni­nį ūkį įre­gist­ra­vo 2002 me­tais. Šiuo me­tu dir­ba 150 hek­ta­rų že­mės, ku­rios di­džio­ji da­lis nuo­mo­ja­ma. Ta­čiau ūki­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad "Me­tų ūkio" kon­kur­są lai­mė­jo ne dėl sa­vo as­me­ni­nio ūkio, o dėl ak­ty­vios ki­tos veik­los – jau de­šimt­me­tį va­do­vau­ja Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gai ir tiek pat me­tų di­rek­to­riau­ja koo­pe­ra­ty­vui "Šiau­lių aruo­das".

Prieš pat Nau­juo­sius me­tus su­kaks ly­giai de­šimt­me­tis, kai R. Junk­ne­vi­čus kar­tu su ki­tais bend­ra­min­čiais ini­ci­ja­vo ir su­kū­rė ūki­nin­kų koo­pe­ra­ty­vą. Šian­dien jis vie­ni­ja 34 Šiau­lių ir Ak­me­nės ra­jo­nų ūki­nin­kus. Skai­čiuo­jant grū­di­nių, ankš­ti­nių kul­tū­rų, rap­sų au­gi­ni­mo api­mi­tis, tai koo­pe­ra­ty­vas vie­ni­ja apie 8 tūks­tan­čius hek­ta­rų dir­ba­mos že­mės.

Di­rek­to­rius mus pa­si­ti­ko prie šį­met pa­sta­ty­to grū­dų ele­va­to­riaus. Jis pa­sa­ko­jo, kad bend­ros ga­my­bi­nės ba­zės idė­ja ūki­nin­kams ki­lo dar 2011 me­tais, o po po­ros me­tų at­si­ra­do ga­li­my­bė nu­pirk­ti ir su­jung­ti du skly­pus ne­to­li Ku­žių ša­lia ge­le­žin­ke­lio. Di­de­lės ver­tės ob­jek­to sta­ty­bai koo­pe­ra­ty­vas ti­kė­jo­si Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos. 2015 me­tų va­sa­rą pa­tei­kė pa­raiš­ką fi­nan­sa­vi­mui gau­ti, ta­čiau pro­jek­to ver­ti­ni­mas už­tru­ko be­veik pu­sant­rų me­tų. Tik 2017 me­tų va­sa­rį bu­vo pa­si­ra­šy­ta pa­ra­mos tei­ki­mo su­tar­tis.

"Kol ne­tu­rė­jo­me fi­nan­sa­vi­mo su­tar­ties, ne­drą­su bu­vo im­tis veiks­mų, nes fi­nan­si­nė naš­ta yra ne ta pa­ti. Pa­ve­dė pro­jek­tuo­to­jai, ti­kė­jo­mės anks­čiau pra­dė­ti sta­ty­bas. Bet šį­met jau ši­tas il­gas ke­lias ei­na į pa­bai­gą ir ob­jek­tas jau pra­dės veik­ti vi­su pa­jė­gu­mu", – džiau­gė­si koo­pe­ra­ty­vo va­do­vas, pa­brėž­da­mas, kad nau­ja­sis ob­jek­tas – vi­so koo­pe­ra­ty­vo veik­los de­šimt­me­čio vai­sius.

Be­je, šis "vai­sius" pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis bu­vo įkeis­tas ban­kui, kad ga­lė­tų at­si­skai­ty­ti su sta­ty­bi­nin­kais. Da­bar koo­pe­ra­ty­vas teiks pra­šy­mą mo­kė­ji­mo agen­tū­rai, nes pir­ma tu­rė­jo už­baig­ti sta­ty­bas, o tik ta­da pra­šy­ti ES fi­nan­sa­vi­mo. ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma ele­va­to­riaus ir sėk­lų fab­ri­ko sta­ty­bos pro­jek­tui su­da­rys per 2,4 mi­li­ji­no, o vi­sa pro­jek­to ver­tė – apie 8 mi­li­jo­nus eu­rų.

Ap­ro­dy­da­mas dar nau­ju­mu bliz­gan­čius ele­va­to­riaus bokš­tus, R. Juk­ne­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad ja­me tel­pa 20 tūks­tan­čių to­nų grū­dų, o ša­lia – sėk­lų fab­ri­kas, ku­rio na­šu­mas – 10 to­nų grū­di­nių kul­tū­rų sėk­los per va­lan­dą. Ga­my­bi­nės ba­zės te­ri­to­ri­ja ne­ma­ža, to­dėl ga­li­ma tar­pi­nin­kau­ti ap­rū­pi­nant koo­pe­ra­ty­vo na­rius jiems rei­ka­lin­go­mis au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nė­mis, trą­šo­mis – yra kur jas lai­ky­ti.

"Tai tar­si bend­ras ūki­nis koo­pe­ra­ty­vo na­rių kie­mas. Ju­ri­diš­kai ob­jek­tas yra koo­pe­ra­ty­vo, o fak­tiš­kai – įkeis­tas ban­kui. Dar li­ko neužs­ta­ty­tos že­mės, yra min­čių, ką ga­li­ma bū­tų da­ry­ti bend­rai koo­pe­ra­ty­vui, kad dau­ge­ly­je sri­čių grū­di­nės pro­duk­ci­jos au­gi­ni­mo sa­vi­kai­na bū­tų su­ma­žin­ta", – ko­men­ta­vo R. Juk­ne­vi­čius.

Api­bend­ri­ni­mas, kad ūki­nin­kai gy­ve­na ge­rai, at­si­ra­do, kai vie­nas pa­grin­di­nis ūki­nin­kas ta­po ma­to­mas Sei­me, ir pa­gal jo kur­pa­lių vis­kas ma­tuo­ja­ma. Tai yra grau­du.

Ga­li sėk­min­giau de­rė­tis dėl pa­lan­kes­nių kai­nų

Nau­ja­sis grū­dų ele­va­to­rius ir sėk­lų fab­ri­kas įkur­ti bu­vu­sia­me miš­kų urė­di­jos san­dė­ly­je. Di­rek­to­rius pa­sa­ko­ja, kad at­ro­dė, jog sta­ty­ba bus pa­pras­tes­nė ant esa­mų pa­sta­tų, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad da­lį jų rei­kė­jo griau­ti, nes nau­ja­sis pa­sta­tas tu­rė­jo bū­ti ne ma­žes­nis nei 14 met­rų.

R. Juk­ne­vi­čius aiš­ki­no, kad pa­grin­di­nis šio pro­jek­to tiks­las įkur­ti fab­ri­ką, ku­ria­me iš grū­dų bū­tų pa­da­ry­ti ko­ky­biš­ka sėk­la.

Grū­dų ele­va­to­riu­je grū­dai prii­ma­mi ne sau­go­ti, o pa­ge­rin­ti jų ko­ky­bę, pa­ruoš­ti rea­li­zuo­ti.

"Mes ži­no­me, ko­kios ko­ky­bės pro­duk­ci­ją ga­li­me par­duo­ti, to­dėl ga­li­me pa­si­ra­šy­ti di­de­lių apim­čių su­tar­tis. Tai yra pri­de­da­mo­ji ver­tė ir pra­smė vi­siems ūki­nin­kams tai da­ry­ti bend­rai vie­na­me ga­my­bi­nia­me ob­jek­te. Par­duo­dant di­des­nį kie­kį pro­duk­ci­jos, mū­sų de­ry­bi­nės ga­lios išau­ga, ga­li­me ti­kė­tis pa­lan­kes­nių kai­nų", – koo­pe­ra­ci­jos es­mę aiš­ki­no di­rek­to­rius.

Ak­cen­tuo­da­mi ne kie­ky­bę, o ko­ky­bę, ti­ki­si pa­slau­gas teik­ti ne tik koo­pe­ra­ty­vo na­riams.

Šią va­sa­rą ga­my­bi­nius pa­jė­gu­mus koo­pe­ra­ty­vas jau iš­ban­dė ir da­bar ruo­šia­si pa­va­sa­rio sė­jai. At­lik­ti ga­my­bi­niai ban­dy­mai, iš­ban­dy­tas na­šu­mas ir įran­gos ko­ky­bė. Koo­pe­ra­ty­ve dir­ba 17 žmo­nių. Vie­no­je pa­mai­no­je sėk­lų fab­ri­ke dir­ba 3 žmo­nės. Ka­dan­gi vi­sa sis­te­ma yra kom­piu­te­ri­zuo­ta, ope­ra­to­riams rei­kia iš­ma­ny­ti ir IT tech­no­lo­gi­jas. Dau­gu­ma dar­buo­to­jų at­vyks­ta iš Šiau­lių mies­to.

R. Juk­ne­vi­čius ne­nei­gia, kad žie­mą dar­bas yra stab­te­lė­jęs, ta­čiau ga­my­bi­nia­me pro­ce­se dar yra vie­tų, ku­rias sten­gia­ma­si pa­to­bu­lin­ti.

"Ku­ria­me pa­tys sau ko­ky­bės val­dy­mo sis­te­mą – kaip su­re­gu­liuo­ti grės­mes, pa­reng­ti inst­ruk­ci­jas dar­buo­to­jams. Se­kan­čio se­zo­no sėk­mė pri­klau­sys nuo to, kiek bū­si­me iš­va­dų pa­da­rę ir su­pra­tę, ku­rio­je vie­to­je bly­nai ga­li svil­ti", – sa­ko di­rek­to­rius.

In­ves­ti­ci­jos – ūki­nin­kų pen­si­jų fon­das

R. Juk­ne­vi­čius ak­cen­tuo­ja, kad ge­ras ūki­nin­kas tu­rė­tų bū­ti ma­žiau­siai 10 sri­čių spe­cia­lis­tas, kas var­giai yra įma­no­ma – neuž­tek­tų pa­ro­je 24 va­lan­dų. Gal jis ge­ras ag­ro­no­mas, bet ne­bus ge­ras in­ži­nie­rius ar me­cha­ni­za­to­rius, ir pa­na­šiai.

Koo­pe­ra­ty­vas tu­ri ag­ro­no­mą kon­sul­tan­tą, ku­ris ap­va­žiuo­ja ūki­nin­kų lau­kus, bend­rai ta­ria­si, ko­kios nau­din­gos au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos, ko­kie pro­duk­tai pa­ren­ka­mi au­gi­ni­mui.

Ki­tas da­ly­kas, ūki­nin­kams šian­dien rei­kia daug ži­nių. Or­ga­ni­zuo­ja­ma daug mo­ky­mų už ES lė­šas, ta­čiau kol to­kie mo­ky­mai gau­na fi­nan­sa­vi­mą, jie jau ne­bei­na ko­ja ko­jon su nū­die­na. Šian­dien la­bai grei­tai kei­čia­si tech­no­lo­gi­jos, ag­ro­no­mi­niai da­ly­kai. "Mes kvie­čia­mės lek­to­rius, ku­rie ati­tin­ka šios die­nos lū­kes­čius, kad pa­jus­tu­me, ku­ria link­me tu­ri­me ju­dė­ti, jei ne šian­dien, tai ry­toj. Rei­kia da­ry­ti, kiek įma­no­ma ma­žiau klai­dų".

Į koo­pe­ra­ty­vą su­si­vie­ni­ję ūki­nin­kai per­ka pa­slau­gas iš sa­vo koo­pe­ra­ty­vo, kaip ir iš bet ku­rios ki­tos įmo­nės. Tik jei ki­to­se įmo­nė­se pel­no da­lis lik­tų jų ak­ci­nin­kams, tai čia jis lie­ka koo­pe­ra­ty­vui, ir me­tų pa­bai­go­je jo na­riai spren­džia, kur tą pel­ną pa­nau­do­ti. Per de­šimt me­tų jis ne­bu­vo skirs­to­mas, o nau­do­ja­mas tam, kad stip­rė­tų ga­my­bi­nė ba­zė.

"Ši 10 me­tų in­ves­ti­ci­ja – mū­sų pen­si­jų fon­das. Ak­ty­viai ūki­nin­kau­jant la­bai nau­din­ga bū­ti koo­pe­ra­ty­ve, ta­čiau nu­spren­dus pa­si­trauk­ti yra ga­li­my­bė at­siim­ti sa­vo da­lį su­kaup­to tur­to. Čia nie­kas ne­pra­puo­la", – pa­sa­ko­jo R. Juk­ne­vi­čius.

Ūki­nin­kas – sa­vo vers­lo fa­nas

Kas šian­dien yra ūki­nin­kas? Pir­miau­sia, vers­li­nin­kas – sa­vo vers­lo fa­nas. Gal jam ir že­mė kve­pia, gal gy­vu­lius pri­žiū­ri ir nak­ties ne­tu­rė­da­mas. Gal ir iš mei­lės. Bet ūki­nin­kas tu­ri pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi, sa­vo šei­ma, dar­buo­to­jais ir tai yra ne­ma­ži iš­šū­kiai.

Šian­dien svar­biau­siu rei­ka­lu ta­po pel­nin­gai par­duo­ti sa­vo pro­duk­ci­ją ir, ži­no­ma, ją užau­gin­ti kuo ma­žes­nė­mis są­nau­do­mis.

"Gai­la, kad vi­suo­me­nė­je tvy­ro nuo­mo­nė, jog ūki­nin­kai tu­ri daug leng­va­tų, ko­kie jie "varg­šai", ko­kia bran­gi jų tech­ni­ka, dži­pai. Jei ne­bū­tų tų ke­lių leng­va­tų, tie ūkiai var­giai iš­lik­tų. Aš kiek­vie­nam as­me­niš­kai ga­liu pa­dė­ti tap­ti ūki­nin­ku, tik ne­ga­liu pa­ža­dė­ti, kad pa­dė­siu iš­gy­ven­ti".

Anot R. Juk­ne­vi­čiaus, net ir tie ūki­nin­kai, ku­rie žmo­nėms at­ro­do vis­kuo ap­te­kę, su­si­du­ria su to­mis pa­čio­mis iš­gy­ve­ni­mo pro­ble­mo­mis. Di­džio­ji da­lis tos bran­gios tech­ni­kos įsi­gy­ta sko­lin­tais pi­ni­gais – kas­kart rei­kia su­kti gal­vą, kaip su­rink­ti pi­ni­gus, kad su­mo­kė­tum ban­kui ei­li­nę įmo­ką. Sa­vų pi­ni­gų ir nuo­sa­vy­bės ten yra dar ne­di­de­lė da­lis. Ūki­nin­kai vyk­do in­di­vi­dua­lią veik­lą. Neiš­mo­kė­ję ban­kui kre­di­to už trak­to­rių, ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti sa­vo na­mus, ki­tą tur­tą.

Jei tu ne­pirk­si bran­giai kai­nuo­jan­čios na­šios tech­ni­kos, nein­ves­tuo­si, tai at­si­lik­si nuo pa­sau­lio ūki­nin­kų ga­li­my­bių, nes na­ši tech­ni­ka duo­da dar­bo efek­ty­vu­mą. Šian­dien tai yra bū­ti­ny­bė, kaip efek­ty­vin­ti dar­bą, kad par­da­vus pro­duk­ci­ją ma­žo­mis kai­no­mis, tau dar lik­tų ir pel­no da­lis.

Ket­vir­ti me­tai iš ei­lės der­lius yra su­ma­žė­jęs dėl pra­stų oro są­ly­gų – sken­di­mo ar­ba saus­ros. Ta­čiau to nie­kaip neats­pin­dė­jo su­pir­ki­mo kai­nos, nes jos yra pa­sau­li­nės ir šiuo me­tu, lyg ty­čia, yra že­mu­mo­se.

"Dve­jus me­tus iš ei­lės pa­va­sa­rį tu­rė­jo­me ge­rą po­ten­cia­lą, ta­čiau kait­ra su­nai­ki­no 30–40 pro­cen­tų der­liaus po­ten­cia­lo. Prieš tai dėl lie­taus li­ko ne­nuim­tas der­lius. O nuim­tą te­ko džio­vin­ti, sa­vi­kai­na ga­vo­si ne­rea­li".

Šį­met star­ta­vo pi­lo­ti­nis pa­sė­lių drau­di­mas nuo saus­ros, ta­čiau jo kaš­tai kol kas žem­dir­biams yra ne­rea­lūs.

Ūki­nin­kų at­sto­vas ma­no, kad yra ne­tei­sin­ga iš žem­dir­bių rei­ka­lau­ti mo­kė­ti to­kį pat ak­ci­zą di­ze­li­nui kaip ir ki­tam au­tot­rans­por­tui. Ak­ci­zas di­ze­li­nui nau­do­ja­mas ke­lių inf­rast­ruk­tū­rai tvar­ky­ti. Paš­ne­ko­vas tvir­ti­no, kad avia­ci­niam ku­rui ak­ci­zo nė­ra, nes lėk­tu­vai ne­va­ži­nė­ja ke­liais, o skrai­do. Tad ko­dėl ak­ci­zas žem­dir­biams tu­ri bū­ti toks pat, kaip kro­vi­ni­nio trans­por­to ar leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, jei ke­liais že­mės ūkio tech­ni­ka va­ži­nė­ja ma­žai, dir­ba lau­kuo­se?

Ūki­nin­kai ma­tuo­ja­mi pa­gal pa­grin­di­nį ūki­nin­ką Sei­me

"Api­bend­ri­ni­mas, kad ūki­nin­kai gy­ve­na ge­rai, at­si­ra­do, kai vie­nas pa­grin­di­nis ūki­nin­kas ta­po ma­to­mas Sei­me, ir pa­gal jo kur­pa­lių vis­kas ma­tuo­ja­ma. Tai yra grau­du. Ūkis ūkiui ne­ly­gus. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je bu­vo ža­da­ma su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas smul­kiam ir vi­du­ti­niam vers­lui, dar­bai ro­do ką ki­tą. Kuo dau­giau už­du­sin­si ma­žą ir silp­nes­nį, tuo dau­giau erd­vės at­si­ras plės­tis di­džia­jam. Kas neap­si­gins, tam ir už­kraus tą mo­kes­ti­nę naš­tą", – pik­ti­no­si ūki­nin­kas.

Jis pri­mi­nė, kad per 2008 me­tų kri­zę pra­si­dė­jo mo­kes­čių di­di­ni­mas že­mės ūkiui. "Mes sa­kė­me: vis­kas tvar­ko­je, mes tik­rai ne­gy­ve­no­me taip blo­gai, kad ne­ga­lė­tu­me pa­dė­ti Lie­tu­vai, ku­ri at­si­dū­rė sun­kio­je pa­dė­ty­je ir tu­rė­jo ma­žin­ti pen­si­jas. Vis­kas bu­vo ge­rai. Bet da­bar, eko­no­mi­ka au­ga, o že­mės ūky­je pa­ja­mos ma­žė­ja. Kai kal­ba­ma apie tuos ke­lis mo­kes­čius, ku­rių pa­grin­du di­dins pen­si­jas, ma­to­me, kad mes tu­ri­me tą ge­ro­vės vals­ty­bę pa­sta­ty­ti. Ar tik­rai?"

Vai­kams to­kio var­go ne­lin­kė­tų

Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja že­mės ūky­je ne­ska­ti­na ūki­nin­kau­ti jau­nų žmo­nių. Ūki­nin­kau­jan­tis R. Juk­ne­vi­čius, kaip ir dau­gu­ma ša­lies ūki­nin­kų, nė­ra tik­ras, kad tu­rės atei­ty­je, kam per­duo­ti sa­vo puo­se­lė­ja­mą ūkį. Užau­gi­nęs duk­rą ir du sū­nus tar­si ir tu­rė­tų sa­vo veik­los tę­sė­jų, ta­čiau jei to­kia si­tua­ci­ja že­mės ūky­je iš­liks, jis ne­no­rė­tų sa­vo vai­kams to­kio var­go.

"Ma­no su­pra­ti­mu, vai­kams bū­ti­na su­teik­ti ga­li­my­bes rink­tis. Vai­kai ban­do su­si­ras­ti sa­ve, ties­ti spar­nus. Esu su­kū­ręs ūkį, ir jis yra ta vie­ta, kur jie ga­lės su­grįž­ti, jei tuos spar­nus nu­svils. Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad vai­kus ruo­šiu tap­ti ūki­nin­kais. Ta­čiau jie dir­bo ūky­je, ir tą ama­tą pri­rei­kus ži­nos", – sa­ko ūki­nin­kas.

Jo duk­ra pa­si­rin­ko IT spe­cia­lis­to duo­ną ir ga­vo kvie­ti­mą dirb­ti Či­ka­go­je. Ti­kė­tis, kad jai ap­si­mo­kės grįž­ti, tė­vui sun­ku.

"Ma­no ūkio fi­nan­si­nė­je ata­skai­to­je – nuo­sto­lis. Jį su­ba­lan­suo­ti lei­džia tik tie­sio­gi­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­mo­kos. Jei ne šios iš­mo­kos, bū­čiau bank­ru­ta­vęs".

Vie­nas sū­nus stu­di­juo­ja or­to­pe­di­ją Glaz­go (Ško­ti­ja) uni­ver­si­te­te, ki­tas – KTU "ker­ta" me­chat­ro­ni­ką.

Ir jums ga­li pa­sa­ky­ti "ne", nes jū­sų ba­tai pur­vi­ni

Va­do­vau­da­mas Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gai R. Juk­ne­vi­čius or­ga­ni­za­vo pro­tes­to ak­ci­jas. Jį ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no mies­to val­džios ban­dy­mai su­prie­šin­ti mies­tą ir kai­mą, neiš­duo­dant lei­di­mo žem­dir­biams pro­tes­to ak­ci­jai Šiau­liuo­se.

"Dėl to ir va­žia­vo­me, kad dis­ku­si­ja vi­suo­me­nė­je vyk­tų. Kai­mas – mais­to au­gin­to­jas ir tei­kė­jas, mies­tui ak­tua­lu, ko­kia bus mais­to pro­duk­tų ko­ky­bė ir kai­na".

Vi­suo­me­ni­nin­kas re­mia­si sta­tis­ti­ka, kad vie­na dar­bo vie­ta kai­me ap­rū­pi­na dar­bu dar ke­tu­ris žmo­nes – kaž­kas ku­rą tie­kia, kaž­kas per­dir­ba pro­duk­ci­ją, kaž­kas trak­to­rius par­da­vi­nė­ja. Tie žmo­nės taip pat nu­ken­čia dėl blo­gos si­tua­ci­jos že­mė ūky­je.

"Jei to­kie pre­ce­den­tai (lei­di­mo pro­tes­tui neiš­da­vi­mas – aut.) at­si­ti­ko su žem­dir­biais, ga­li at­si­tik­ti su bet ku­ria bend­ruo­me­nės da­li­mi. Jums ir­gi ga­li pa­sa­ky­ti – ne, jūs ne­ga­lit, nes jū­sų ba­tai pur­vi­ni. Kaip da­bar pa­si­gir­do, kad iš tvar­tų at­va­žiuos trak­to­riai ir su­ga­dins as­fal­tą. Na, tai jau yra že­ma."

Komentarai

kike    Ant, 2019-12-03 / 20:13
... galiu padėti... Ką tu čia bepadėsi, kai ūkininkai jau susigreibę didžiulius gabalus žemės, su įvairiom paramom įsigiję techniką ir turi nuglaistytus ryšius realizuoti produkciją. Atsirado geradėjas.
Milijinassssss    Tre, 2019-12-04 / 05:15
o lendzgrybienai giliai dziiiinnnn-neliks savu ukinyku-viska pirks pas lenkus arba gudus,kur ir taip jau puse lietuviu ten apsiperka.....
Zosia is Aukstelkes    Tre, 2019-12-04 / 09:01
juokingi tie ukininku verkimaj. As galiu taip pasakyti : galiu jums padeti tapti verslininku, mokytoju,kelininku, baldininku, odininku,vaistinyku (kitas profesijas patys isirasykit......), bet nepazadu, kad isgyvensit
ūkininkai įprato verkšlenti ir skųstis    Tre, 2019-12-04 / 10:45
kiek paramų gavo mokytojai, medicinos seselės, bibliotekininkės, kultūros darbuotojai, vaikų darželių auklėtojos? Nulį. Ar jie turi šimtus ha žemės, ar gauna iš Europos Sąjungos išmokų? Ne, Ūkininkai įprato verkti.Ūkininkams vis blogai ir blogai.Gėda turėtų būti. Nustokite skųstis
Nuomone    Tre, 2019-12-04 / 12:12
Dar vienas verksnys, kaip ir kolchozo valdzia. Paverk, ilgiau galesi pabuti nemy.es. Tikrai ukininkai nera nuskriaustieji. Mokescius privalo moketi, o del ismoku tai kai savo "vergams" prades moketi vakarietiskas algas tai ir ismoku gales tiketis vakarietisku. Ir dar, o tai bibliotekininkai, daktarai, mokytojai, policininkai, gaisrininkai vakarietiskus atlyginimus gauna? Mokesciu nemoka, bet vaikus moko, gydosi ir visu kitu naudojasi kaip ir visi mokantys. Kaip jie trucus naudoja, pila be jokiu normu ir terminu. Zaliu dizeliu ne tik i traktorius pila, bet ir pas meiluzes, vestuves vaziuoja, bet ir kaimynams lieka. Ka ne taip?
>>pritariu nuomonei 100 proc    Tre, 2019-12-04 / 12:18
Ūkininkai vaidina labai nuskriaustus.Visur tik aimanuoja ka jiems sunku.O kaip gyvena jų vaikus mokantys mokytojai, slaugytojos, ikimokyklinukų auklėtojos, įv. būrelių vadovės? Centus tenka skaičiuoti, jokių išmokų negauna. Laisvoje Lietuvoje visiems turėtų būti vienodai gerai gyventi.Bet yra kitaip
Ūkininkas    Tre, 2019-12-04 / 13:43

In reply to by >>pritariu nuomonei 100 proc

Laisvoj Lietuvoj neturetu buti visiems vienodai kaip prie sovietu valdžios kas dirba daugiau tas ir uždirba daugiau slaugytoja, auklėtoja, ugniagesys ir t.t. dirba valstybės nustatytas valandas per menesi 150-170 valandu tai skaitosi etatas, ūkininkas valandu savo neskaičiuoja dirba ir 300 ir 350 valandu per menesi o metu gale matai kad uzdirbai mažiau nei kiemsargis tai ir norisi verkti kažkodėl visi mato keleta stambiu zemvaldziu ir galvoja kad visi ūkininkai važinėja su hiluxais
Nuomonė    Tre, 2019-12-04 / 15:06
Ne ūkininkai gauna paramą, nepainiokit. Visi valgantys gauna paramą, visame pasaulyje. Tik per ūkininkus ji paskirstoma. Nebūtų paramos, už duonos kepalėlį ne 1 eurą mokėtunmėt, o 5. O kad kažkam patogu varyti ant ūkininkų ir kiršinti Lietuvą, tai faktas.
tai kas gauna paramą? ???????    Tre, 2019-12-04 / 19:27
Į kieno kišenes ,,sukrenta" milijonai įvairių paramų? A?Važiuokit ir toliau brangiais traktoriais į protesto akcijas
Ūkininkė    Tre, 2019-12-04 / 20:05
Ko če autorius dejuoja,įdomu po kiek mokės uūž pas jį parduotus grūdus.vargiai 100 kad daugiau šaukia,tas geriau gyvena ir mažiau dirba

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.