Naujausios
Dolomito žvalgams ir varnalėšos – gerai
Pakruojo rajono derlingose žemėse pamatyti apleistus plotus – retenybė. Tačiau galima rasti nemažų žemės plotų, kuriuose nei sėjama, nei pjaunama. Kemsynai.
Naujieji tų sklypų naudotojai už valstybinės žemės nuomą moka nemenkus mokesčius, tačiau žemės nedirba.
„Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kodėl netoli Klovainių keli sklypai užžėlė varnalėšomis.
Janina VANSAUSKIENĖ
Ūkininkai neturi kur plėstis
Klovainių seniūnijoje ūkininkaujantis dvidešimt penkerių ūkininkas šį pavasarį parašė projektą ir, numatydamas savojo ūkio plėtrą, tikėjosi įsigyti daugiau dirbamos žemės.
Jauno vyro viltys sudužo, kai bandė toje pačioje seniūnijoje rasti laisvų valstybės plotų pasėliams.
Laisvos žemės Klovainių seniūnijoje nėra. Taip rodo žemėtvarkininkų planai. Tačiau ūkininkai mato ką kitą: nedirbamų valstybinės žemės plotų – ne vienas.
„Prieš dvejus metus čia buvo dirbama žemė, o dabar...“, – į seniai plūgą ar šienapjovę mačiusį lauką Margių kaime rodė ūkininkai.
Klovainiečiai kalbėjo apie verslininką iš Klaipėdos, kuris ne tik šioje seniūnijoje naudojasi keliomis dešimtimis hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, tačiau nei pats ją dirba, nei kitiems leidžia.
„Užgulęs laiko valstybinę žemę. Kam? Negi ta žemė – tik mokesčius surinkti? O kur dėtis mums, jauniems ūkininkams?", – piktinosi jauni Klovainių vyrai.
Rado apleistus laukus
Apie Klovainių seniūnijos ūkininkų skundus redakcija informavo Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių.
Skyriaus vedėjas Audrius Radeckis ėmėsi vartyti praėjusių metų pradžioje sudarytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartis su Antanu Jokumaičiu, verslininku ir ūkininku iš Klaipėdos.
A. Radeckis ir vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazlauskas apžiūrėjo klaipėdiečio naudojamus laukus, surašė patikrinimo aktus.
Juose konstatuojama, kad valstybinės žemės naudotojas A. Jokumaitis patikrintuose sklypuose žemės ūkio veiklos nevykdo ir žemės nenaudoja pagal paskirtį.
Sklypuose, už kuriuos valstybei klaipėdietis turės pakloti kelis tūkstančius litų nuomos mokesčio, auga daugiametės žolės, kai kur jau želia karklai.
Nustačius Žemės įstatymo pažeidimų, klaipėdiečiui gali tekti mokėti baudas ir prarasti teisę vienerius metus teikti prašymą naudoti valstybės žemei.
Rengėsi kalkinti ir miškus?
Redakcijai paskambinęs A. Jokumaitis įtikinėjo, jog žemes ne tik prie Klovainių, bet ir kitose šalies vietovėse nuomojasi tam, kad atliktų dirvų rūgštingumo tyrinėjimus.
Klaipėdietis suskaičiavo, jog Klovainių seniūnijoje nuomoja daugiau nei 20 hektarų valstybės žemės.
Ar verslininkas ruošiasi šiuose plotuose ūkininkauti? Į šį klausimą atsakydamas A. Jokumaitis tikino, kad žemė anksčiau ją dirbusių ūkininkų yra „privaryta trąšų“, didelis jos rūgštingumas.
„Ateinančiais metais tos žemės bus suartos, įterpta klintmilčių ir palikta dar metams žiūrėti kas bus“, – aiškino verslininkas.
„Svarstėme ir į mišką terpti, bet pasirodė pirmam kartui per sudėtinga“, – apie planus sumažinti miško paklotės rūgštingumą pasakojo A. Jokumaitis.
Verslininkas šių sklypų atsisakė redakcijai ėmus domėtis, kodėl nedirbama valstybės žeme negali naudotis vietos ūkininkai.
Pasirodo, šie sklypai jau yra įtraukti į vienos dolomito kasyba užsiimančios įmonės detaliuosius planus ir patenka į būsimo dolomito karjero teritoriją.
Po žeme – gelmių turtai
Klaipėdiečio pasakojimas apie valstybinės žemės nuomą dėl jos tyrinėjimų, kad ją pagerintų ir mažintų dirvų rūgštingumą, redakcijai nepasirodė realus. Juolab, kad valstybinės žemės plotų, esančių virš naudingųjų žemės turtų, negalima parduoti.
Tokia žemė ūkininkams yra suteikiama laikinam naudojimui.
Prisipažinęs, jog planų iki galo neatskleis, A. Jokumaitis prabilo ir apie kitus planus.
„Klovainiuose žemes nuomojame, nes po jomis yra dolomito. Pernai mes padarėme brėžinius. Dolomite yra magnio, jis ilgiau išsilaiko dirvoje nei klintmilčiai, todėl magnį sumaišius su dolomitu būtų galima įterpti į dirvas“,– netiesiogiai apie planuojamą dolomito kasybą užsiminė klaipėdietis.
Atvertė kortas
A. Jokumaitis, dar kartą atvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių, pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad jo vadovaujama UAB „Alfa Omega“ savo lėšomis yra atlikusi dalies Margių dolomito telkinio detalią žvalgybą dėl dolomito išteklių apskaičiavimo.
„A. Jokumaitis Pakruojo skyriui leidimų naudoti žemės gelmių išteklius nepateikė. Todėl jam suteiktuose naudoti plotuose turės būti pjaunama ir akėjama, kol nebus duoti leidimai tą žemę eksploatuoti kitaip,“ – tvirtino skyriaus vedėjas A. Radeckis.
Dolomitininkų daugėja
„Pastaruoju metu Pakruojo rajono savivaldybės Tarybai tenka dažniau spręsti dėl leidimų rengti naujus detaliuosius planus, formuoti sklypus dolomito kasybai,"– apie įmones, siekiančias rajone atidaryti dolomito karjerus, sako Pakruojo rajono vyriausias architektas Artūras Šukys.
Įmonė, gavusi tokį Tarybos pritarimą, privalėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad sklype žemės ūkio paskirties žemė būtų pakeista į kitos paskirties žemę .
Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo teigimu, klaipėdiečio įmonė, išžvalgiusi kelių Klovainių seniūnijos sklypų gelmes, kol kas tokių žingsnių nežengė.
„Galima manyti, kad klaipėdietis į dolomito kasybos rinką pasuko aplinkkeliais, nes valstybė yra numačiusi tvarką ir įstatymus, kaip valstybės žemės ūkio paskirties žemė turi atitekti gelmių turtų naudotojams“, – sakė A. Radeckis.
Anot vedėjo, dolomitininkų aktyvumas tapo labiau pastebimas, kai šalies valstybinės institucijos internetinėje erdvėje paskelbė žemėlapius su gelmių ištekliais.
Pakruojo rajone dauguma tokių sklypų – po žemės ūkio veiklai naudojamais laukais ar miškais.
Autorės nuotr.
KONTROLĖ: Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjas Audrius Radeckis (dešinėje) ir vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazlauskas nustatė klaipėdiečio apleistus valstybinės žemės plotus.
PELKĖS: Vietos ūkininkas Arūnas Visockas pastebi, kad yra siekiančių gauti valstybinės žemės, net jei ji dėl drenažo gedimų yra daugelį metų nebedirbama.
PIKTŽOLĖS: Klaipėdietis, gavęs sklypų žemės ūkio veiklai, juos apleido daugiametėmis piktžolėmis.
