Naujausios
Čia bedarbių mažėja, Europoje – ne
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygio vidurkis tiek 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek euro zonos šalyse pernai didėjo – nors keturiolikoje ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvoje, nedarbas sumažėjo, tačiau keturiolikoje jis ir padidėjo. Skaičiuojama, kad 2013 m. lapkritį visose 28 ES valstybėse narėse nedarbo lygis buvo 10,9 proc. – išliko stabilus nuo 2013 m. gegužės. Euro zonos, kuriai tuo metu priklausė 17 šalių, nedarbo vidurkis buvo 12,1 proc. ir išliko stabilus nuo 2013 m. balandžio.
 |
| Čia bedarbių mažėja, Europoje – ne "Respublika" foto |
Praėjusių metų lapkritį darbo neturėjo maždaug 26 mln. ES gyventojų, 19 mln. iš jų – euro zonos šalyse. Palyginti su spalio mėnesiu, bedarbių ES šalyse padaugėjo maždaug 19 tūkst., euro zonos šalyse – 4 tūkst.
Žemiausias nedarbo lygis užregistruotas Austrijoje (4,8 proc.), Vokietijoje (5,2 proc.) ir Liuksemburge (6,1 proc.), o aukščiausias – Graikijoje (27,4 proc. 2013 m. rugsėjį) ir Ispanijoje (26,7 proc.).
Palyginti su padėtimi prieš metus, Lietuva – viena šalių, kuriose nedarbo lygio sumažėjimas buvo didžiausias: per metus Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo nuo 13 proc. iki 11,3 proc. Labiau nedarbas per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo tik Airijoje (nuo 14,3 proc. iki 12,3 proc.) ir Latvijoje (nuo 14 proc. iki 12 proc).
2012 m. lapkritį Lietuvoje darbo neturėjo maždaug 191 tūkst. žmonių, tarp jų 14,6 proc. vyrų ir 11,4 proc. moterų, o 2013 m. lapkritį bedarbių buvo 168 tūkst., iš jų 12,9 proc. vyrų ir 9,7 proc. moterų.
„Eurostat“ skelbia, kad 2013 m. lapkritį ES šalyse darbo neturėjo maždaug 5,6 mln. jaunimo nuo 15 iki 25 metų, iš jų maždaug 3,5 mln. – euro zonos šalyse. Palyginti su 2012 m. duomenimis, jaunimo nedarbas pastaruoju metu didėjo – maždaug 46 tūkst. ES šalyse, iš jų maždaug 2 tūkst. euro zonos šalyse. Praėjusių metų lapkritį jaunimo nedarbas ES šalyse buvo 24,2 proc.
Mažiausias jaunimo nedarbas 2013 m. lapkritį užfiksuotas Vokietijoje (7,5 proc.) ir Austrijoje (8,6 proc.), didžiausias – Ispanijoje (57,7 proc.), Graikijoje (54,8 proc.) ir Kroatijoje (49,7 proc.).
Lietuvoje 2012 m. lapkritį darbo neturėjo maždaug 31 tūkst. jaunuolių (t.y. apie 24,7 proc. nuo bedarbių skaičiaus), o 2013 m. lapkritį – apie 32 tūkst. jaunuolių (22,9 proc. nuo bedarbių skaičiaus).
Darbo vietų daugėjo
Lietuvos darbo birža (LDB) pranešė, kad 2013 m. išsiskyrė išaugusia darbo jėgos paklausa ir sumažėjusia pasiūla. Pirmą kartą per visą Lietuvos darbo biržos veiklos laikotarpį įregistruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius – daugiau kaip 240 tūkst., tai yra penktadaliu daugiau negu 2012 m. Bedarbio statusas per praėjusius metus suteiktas 9,4 proc. mažiau asmenų negu 2012 m. – 299,6 tūkst.
Dažniausiai ieškoma prekybos sferos darbuotojų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, virėjų. Paklausiausi, nors jų ir parengiama daug, išlieka pardavimo vadybininkai.
2013 m. daugiau buvo ieškoma statybinių profesijų specialistų, administracijos sektoriuje taip pat buvo gana lengvai įdarbinami asmenys, kaip ir IT sektoriaus specialistai.
Darbo birža praėjusiais metais užimtumą suteikė 316 tūkst. darbo ieškančių žmonių: padėjo įsidarbinti 197,4 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė beveik 59 tūkst., savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 59,7 tūkst. bedarbių.
LDB duomenimis, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 203,5 tūkst. bedarbių. Tai yra 6,6 tūkst., arba 3,1 proc., mažiau negu praėjusių metų pradžioje. Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 11,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Vidutinis bedarbių amžius Lietuvoje šiuo metu – 40 metų. Maždaug 25 proc. bedarbių – vyresnio amžiaus asmenys, kuriems sunku grįžti į darbo rinką, jei iš jos iškrito.
Daugiausia bedarbių registruota Ignalinos – 19,8 proc., Alytaus – 19,2 proc. ir Lazdijų – 18,9 proc. rajonų savivaldybėse. Tarp didžiųjų miestų didžiausias bedarbių skaičius buvo Panevėžyje – 11,3 proc., mažiausias – Vilniuje – 7,8 proc. Mažiausiai bedarbių Neringoje – 7,0 proc., Trakuose – 7,4 proc. ir Kretingoje – 7,5 proc.
Rinkoje – savos taisyklės
Nors LDB duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų – darbo pasiūlymų sparčiai daugėja, tačiau bedarbių skaičius mąžta tik po truputį.
LDB Išteklių skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės nuomone, tuo nereikėtų stebėtis, nes pernai buvo fiksuojamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir, visų pirma, paslaugų sektoriuje. Be to, dauguma darbo pasiūlymų vietų vis dėlto fiksuojama didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.
Darbo biržoje registruoti asmenys toli gražu ne visada pasirengę užimti laisvas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai. Sunkiausia yra tiems, kurie darbo rinkoje turi nepaklausias kvalifikacijas arba išvis jų neturi. Apie 40 proc. darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų, deja, neturi jokio profesinio pasirengimo ir gali dirbti tik žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotą darbą.
Su nedarbu susiduria ir jauni asmenys, baigę profesinio parengimo mokyklas, kolegijas ir aukštąsias mokyklas, įgiję humanitarinės pakraipos išsilavinimą. Ne visada darbdavius tenkina ir profesinis rengimas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
