Blusos puola

Blusos puola

SKAITYTOJAI KREIPĖSI

Blusos puola

„Gelbėkite, mūsų rūsiai pilni blusų“, — tokio pagalbos šauksmo “Šiaulių krašto“ redakcija sulaukė iš Šiauliuose esančio Radviliškio gatvės 100 namo gyventojų. Parazitų naikintojai per savaitę sulaukia 3— 4 skambučių padėti. Blusas daugiausia platina benamiai katinai ir žmonių netvarka.

Blusų Lietuvoje skaičiuojama net 20 rūšių. Sukandžiotas žmogus gali užsikrėsti žiurkine dėmėtąja šiltine ar kitomis pavojingomis ligomis.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Neatsigina nuo blusų

Prieš tris mėnesius į Radviliškio gatvės 100 namą atsikrausčiusi gyventi ponia Nijolė sako net neįsivaizdavusi, kad XXI amžiuje teks leistis į bevaisę kovą su blusomis.

Moteris kelioms akimirkoms nusileidžia į rūsį. Blusos kaip mat apkimba jos kojas. „Atrodau kaip su ažūrinėmis kojinėmis“, — dar bando juokauti. Bet situacija nebejuokinga.

Pakalbėjusi su namo senbuviais sužinojo, jog blusos daugiabutį vasarą kamuoja ne pirmus metus. Viena iš galimų priežasčių — šeriamos valkataujančios katės bei netvarkingi rūsiai. Moteris jau dukart akmeniu bandė užkišti skylę rūsio lange, kad pro ją nelandžiotų neprižiūrėti gyvūnai.

Neapsikentusi blusų, kreipėsi į namą administruojančią UAB „Atidumas“. Gavo pažadą, kad patalpos bus dezinfekuojamos. Tą dieną, kai rūsys buvo dezinfekuojamas, ponia Nijolė buvo darbe. Grįžusi skubėjo į rūsį pasidžiaugti rezultatu. Deja, jo nebuvo — kojas vėl aplipo galybė blusų.

Pirmame aukšte gyvenanti moteris nerimauja, kad iš rūsio blusos persimes į jos kambarius. Tuo labiau, kad ji augina naminį kačiuką, kurį jau teko maudyti antiblusiniais šampūnais. Baimindamasi leistis į rūsį, moteris kambaryje laiko konservuotų daržovių stiklainius, į svetainę parsigabeno dviratį.

Besikalbant su ponia Nijole, į namus grįžo kita namo gyventoja. „Nebeinu į rūsį“, — neslepia moteris.

Kiekvienos vasaros problema

UAB „Atidumas“ atstovas spaudai Vilius Mackonis patvirtino: patalpos buvo dezinfekuotos, dezinfekciją atliko “Šiaulių dezinfektorių brigada“. Atstovas pažadėjo, kad dezinfekcija bus atlikta dar kartą. Ir gyventojų prašė nepamiršti laikytis švaros ir nešerti valkataujančių kačių.

„Šiaulių dezinfektorių brigados“ epidemiologo padėjėja Onutė Strimienė puikiai žino Radviliškio 100-ąjį namą ir jo bėdas: benames kates, neužtaisytus rūsio langus. Šiuo adresu dezinfektoriai yra važiavę ne kartą. Bet po dezinfekcijos užtenka į rūsius grįžti katinams ir — blusos vėl karaliauja.

„Visus daugiabučius, kuriuose vasarą šeriamos katės, be išimties kankina blusos. Mieste tokių vietų yra daug — kone visuose rajonuose. Tai — kiekvienos vasaros problema. Kačių maitintojams sakyk nesakęs. O jei langai būna užtaisyti, juos po kelių dienų atplėšia“, — kalba ne vienerius metus šį darbą dirbanti O. Strimienė.

Daugėja nusiskundimų

UAB „Dezinfa“ Šiaulių padalinio vadovas Kazys Kontrimas sakė, kad nuo birželio antros pusės, kai pagerėjo oras, bendrovė vis dažniau sulaukia gyventojų skundų dėl prisiveisusių blusų, darbuotojai iškviečiami tris keturis kartus per savaitę. “Paūmėja“ ir žiemą, prasidėjus šildymo sezonui. Pagalbos ieško ir pavieniai gyventojai, ir daugiabučių namų bendrijos.

Vieną iš pagrindinių blusų veisimosi priežasčių K. Kontrimas įvardija tą pačią — beglobius gyvūnus, kurie vasarą ieško prieglobsčio rūsiuose. Iš rūsių blusos gali lengvai persimesti į butus, katininė blusa gyvena ir pas žmogų, jam kanda.

Pasak K. Kontrimo, specialistams naikinant blusas, pakanka patalpas išpurkšti ir vieną kartą. Bet ar blusos nesugrįš? „Pirmiausia reikia pašalinti priežastis. Kol bus valkataujančių gyvūnų, problema atsinaujins“.

Pernešamos ligos

Pasak Zitos Sakalauskaitės, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Sveikatos stiprinimo specialistės, Lietuvoje skaičiuojama apie 20 blusų rūšių. Labiausiai paplitusios žmonių, šunų, kačių, žiurkių ir kitų smulkiųjų graužikų blusos.

Įkąsdamos blusos gali sukelti alerginę reakciją, kai sutrinka miegas, niežti oda. Žmogus gali užsikrėsti žiurkių bei kitų graužikų, kačių ir šunų platinama žiurkine dėmėtąja šiltine bei kitomis užkrečiamosiomis ligomis.

Palankios sąlygos šiems parazitiniams gyviams daugintis yra netvarkingi butai, namai, kuriuose laikomi ir netinkamai prižiūrimi gyvūnai.

Žmogaus būste, rūsiuose blusos padeda kiaušinėlius šiukšlėse, dulkėse, esančiose grindų plyšiuose, kilimuose ir kitur. Karštą vasarą blusos gerai dauginasi ir gamtoje. Blusos amžius — nuo 3 mėnesių iki 1,5 metų.

Rekomendacijos, kaip išvengti blusų

— užsandarinti landas į privačių, daugiaaukščių, sodo namų rūsius, palėpes, garažus, kad būtų apsisaugota nuo valkataujančių gyvūnų bei graužikų;

— naminius gyvūnus (šunis, katės) plauti specialiu šampūnu ar specialiais medikamentais nuo blusų;

— naikinti graužikus;

— reguliariai išpurtyti ar išsiurbti naminių gyvūnų kilimėlius, 1— 2 kartus per savaitę karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis išskalbti gyvūno paklotėlį.

Gyvenamosiose patalpose rekomenduojama periodiškai dulkių siurbliu valyti kilimus, grindis, minkštus baldus, grindis plauti šlapia šluoste, naudojant plovimo priemones, o po to gerai nusausinti (blusų lervos, pasislėpusios grindų plyšiuose, nepakelia nei drėgmės pertekliaus, nei sausros, todėl tokiose sąlygose žūva).

Geriausia blusų naikinimo priemonė yra insekticidai — cheminės medžiagos, naikinančios ne tik blusas, bet ir kitus kenkėjus.

Jeigu blusų užsiveisė daugiabučių namų rūsiuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvenamosiose patalpose, geriausia šį darbą patikėti dezinsekcijos specialistams, kurie, atsižvelgdami į patalpų pobūdį, kenkėjų gausumą, parinks tinkamiausias dezinsekcijos priemones.

PERNEŠĖJAI: Viena iš pagrindinių blusų karaliavimo rūsiuose priežasčių specialistai įvardija benames kates.

Gedimino ŽILINSKO (ELTA) nuotr.

 

PAVOJUS: Blusos įkandimas gali sukelti alerginę reakciją, šie parazitai platina ir užkrečiamas ligas.

PUOLIMAS: Tik nusileidus į bendras rūsio patalpas, kaip mat puola blusų desantas. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.