Naujausios
Tampa nebereikalingi
Aktualių problemų, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, yra nemažai, įskaitant ir tą, kai įsigaliojus reikalavimui ženklinti naminius gyvūnus kai kurie žmonės priėmė sprendimą šio reikalavimo nevykdyti, o savo augintinius tiesiog išmesti į gatvę arba išvežti iš namų į tolimesnes vietoves ir palikti.
Specialistai gatvėse, pakelėse, pamiškėse klaidžiojančių naminių gyvūnų pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai daugiau negu visada. Kad augintinių neabejotinai buvo atsikratyta rodo tai, kad laikinai priglaustųjų niekas neieško.
Šiaulių regione esančios didžiausios gyvūnų prieglaudos VŠĮ „Šiaulių letenėlė“ vadovės Ingridos Butkutės patirtimi, kai kurie žmonės savo augintinius paleidžia klajoti tikėdamiesi, kad kažkas juos priglaus. Prieš kelerius metus priglaudžiančių svetimus augintinius atsirasdavo daugiau, dabar norinčiųjų skaičius, pastebima, labai sumažėjęs.
Pagrindinės didėjančio beglobių gyvūnų skaičiaus priežastys, I. Butkutės nuomone, gali būti kelios. Viena – drastiškai augančios kainos, dėl kurių žmonės nebepajėgia išmaitinti savo globotinių.
Kita priežastis jau paminėta – privalomas ženklinimas ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, kurio dėka pabėgusius suženklintus augintinius šeimininkams greičiau pavyksta surasti ir gyvūnai patiria mažiau streso, užtikrinama jų gerovė.
„Užuot ženklinę, dalis gyventojų savo augintinius, deja, tiesiog išmeta. Kiti kreipiasi į seniūnijas, į mus ir kitas prieglaudas. Seniūnijos skambina ir į komunalinių ūkių sanitarines tarnybas. Ten patekusių gyvūnų likimai tiesiogiai priklauso nuo gyvūnų globėjų, kurie sutinka paimti į savo globą pasmerktuosius. Jei globėjų neatsiranda, gyvūnai po 14 dienų yra sunaikinami“, – apgailestavo I. Butkutė.
Priimti visų „pamestinukų“ „Šiaulių letenėlė“ – vienintelė didesnė gyvūnų prieglauda, aptarnaujanti visą regioną, – nepajėgi, nes beglobių gyvūnų daugėja pernelyg spėriai.
„Dedame skelbimus, siūlome gyventojams gyvūnus. Dalį pavyksta padovanoti. Tačiau bešeimininkių gyvūnų yra kur kas daugiau negu naujų globėjų, todėl problemą pavyksta išspręsti tik iš dalies“, – sakė I. Butkutė.
Šiaulių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Orinta Šimkuvienė sako sunkiai suvokianti, kaip galima tiesiog imti ir atsikratyti namų draugo, su kuriuo kartais praleista daugelis metų. Siekdama paskatinti žmones pasielgti atsakingai ir neišmesti savo augintinių į gatvę, Šiaulių rajono savivaldybė yra parengusi gyvūnų gerovės užtikrinimo planą.
Dar šiemet Kuršėnų mieste planuojama atnaujinti šunų vedžiojimo aikštelę, kurioje bus atnaujinti barjerai, estakados, suoliukai ir pastatytos naujos šiukšlinės šunų ekskrementams surinkti. Gyventojai galės naudotis aikštele savo keturkojus augintinius vedžioti, dresuoti.
O. Šimkuvienė sutinka, kad gyvūnų prieglaudos problema yra opi – esą pastaraisiais mėnesiais dar labiau paaštrėjusi, atsirado prie kelerius metus, kai, įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, pradėta konfiskuoti šunis iš nelegalių veislynų.
Sterilizuoti vengiama
Kitais metais Šiaulių rajono savivaldybė numačiusi skirti pinigų benamiams ir bešeimininkiams gyvūnams sterilizuoti, kastruoti, tai, viliamasi, bent iš dalies pagelbės sprendžiant ir nekontroliuojamą gyvūnų veisimąsi.
„Šiaulių letenėlės“ vadovės Ingridos teigimu, sterilizacija – vienas iš labai efektyvių būdų sumažinti gyvūnų veisimąsi ir beglobių skaičiaus didėjimą, todėl kategoriškai ragina namų gyvūnų savininkus sterilizuoti savo augintinius.
„Pririštos kieme kalytės ir laisvai vaikščiojančios nesterilizuotos katės veda vadą po vados. Net tuo atveju, kai žmonės išdalija savo augintinių palikuonius, labai dažnai jie patenka pas tuos, kurie irgi neišgali finansiškai tinkamai jais pasirūpinti“, – sakė pašnekovė.
Veterinarijos specialistai pastebėję, kad neatsakingas gyvūnų augintinių dauginimas, vengimas sterilizuoti gyvūnus dažniau pasitaiko kaimo vietovėse.
„Žmonės paskui teisinasi, kad sterilizacijai neturi pinigų, kad gyvūnas netyčia išbėgo iš kiemo ir t. t. Pasekmės – perpildyti gyvūnų globos namai arba kas yra labai žiauru – atvesti šuniukai ar kačiukai skandinami, užkasami žeme“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento patarėja Daiva Kazlauskienė.
Augintinis – didžiulė atsakomybė
2022 metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais, kurių siekis ir tikslas – aktyviai šviesti visuomenę, kokia svarbi yra gyvūnų gerovė ir kaip svarbu sukurti jiems tinkamą aplinką.
VMVT Šiaulių departamento pareigūnai sako neretai susiduriantys su atvejais, kai gyvūnus laikantys asmenys nesupranta ar nenori suprasti, kad gyvūnas yra gyva būtybė, kad jis taip pat turi poreikių, jam irgi skauda.
VMVT kiekvienais metais gauna nemažai pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
D. Kazlauskienės teigimu, tokius pažeidimus dažniau daro kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys, kuriems lyg ir norma – augintinį pririšti prie trumpos sunkios grandinės, dažnai net nenaudojant antkaklio, visiškai natūralu atrodo negydyti gyvūno, kai jis suserga ir kartais iš skausmo negali pajudėti, natūralu uždaryti į nedidelį narvą, kur gyvūnui net apsisukti sudėtinga.
„Labai prašau, jei planuojate laikyti gyvūną, neriškite jo prie grandinės, įrenkite voljerą, kur augintinis turės ne tik judesio laisvę, bet ir nekils problemų dėl neplanuoto dauginimosi“, – sakė VMVT specialistė D. Kazlauskienė.
Elgtis atsakingai prašo ir „Šiaulių letenėlės“ vadovė Ingrida. Anot jos, tinkama gyvūno priežiūra kainuoja ne tik begalinę kantrybę ir atsakomybę – vakcinavimas, ženklinimas, sterilizacija, apsauga nuo erkių, tabletės nuo kirminų ir kokybiška mityba yra būtini. O jei augintinis sunegaluos, ar turėsite galimybę nuvežti jį į veterinarijos kliniką? Globėja prašo žmones būti atsakingus ir nepasiduoti mažo šuniuko ar kačiuko žavesiui. Kiekvienas augintinis, anot jos, tikisi visąlaik būti kartu su savo šeimininku, o išdavystę išgyvena taip pat skaudžiai kaip ir žmonės.
„Vis dėlto, jei jau nutinka taip, kad nebegalite gyvūnui užtikrinti gerovės, kreipkitės į savivaldybes, seniūnijas, prašykite pagalbos – tik neišmeskite jų tiesiog į gatvę ar mišką. Metas valstybei pradėti rūpintis ne tik švietimu šiais klausimais (to labai trūksta!), bet ir realia finansine bei fizine pagalba. Nes prieglaudos, įsikūrusios savanoriškais pagrindais ir remiamos tik pavienių žmonių bei organizacijų, tampa nebepajėgios užtikrinti atsikratomų gyvūnų gerovės“, – sakė I. Butkutė.
Statistika
VMVT pateiktais duomenimis, 2021 metais Šiaulių apskrityje išaiškinti šeši nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo ir tiek pat žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.
Skirtos baudos, atsižvelgiant į nusižengimo rimtumą, iki 1 075 eurų. Kai gyvūnui dėl netinkamo žmogaus elgesio grėsė žūtis ar jis buvo nužudytas, tokiais atvejais policija pradeda ikiteisminį tyrimą.
Iš viso 2021 metais dėl nelegalios veiklos ir žiauraus elgesio su gyvūnais buvo konfiskuoti 102 augintiniai.
Šiemet nustatytas vienas nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo atvejis ir penki žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Pagrindiniai pažeidimai – veterinarinės pagalbos nesuteikimas sergančiam ar sužalotam gyvūnui, netinkamos laikymo sąlygos.
