Naujausios
Bankrotas: nelieka televizorių gamyklos
Viena didžiausių televizorių gamybos bendrovių Baltijos šalyse UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ sustabdė gamybą. Įmonės patalpos su visa gamybine įranga užrakintos, turto priežiūrą perėmė UAB „Šiaulių banko lizingas“.
Bendrovės likimą dabar sprendžia bankroto administratorius. 110 bendrovės darbuotojų jau bemaž pusmetį gyvena be algų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Algos nemokamos jau pusmetį
Vasario 17 diena buvo paskutinė, kai finansinius sunkumus išgyvenančios bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ darbuotojams leista ne daugiau nei dviem valandoms užeiti į dešimtmečius sėkmingai gyvavusios įmonės patalpas ir susirinkti asmeninius daiktus.
Po dviejų valandų, 10 ryto, gamyklos patalpos, „Šiaulių banko lizingo“ iniciatyva, buvo užrakintos ilgesniam laikui.
Užvakar „Šiaulių tauro televizorių“ darbuotojai, neturėdami jokios informacijos apie numatomus įmonės planus, kreipėsi į „Šiaulių kraštą“.
Žmonės sakė atsidūrę ne tik visiškoje nežinioje.
2014 metų rugsėjo mėnesį paskutinį kartą jiems buvo sumokėta dalis atlyginimų.
Dirbo be atlyginimo, tačiau su viltimi, kad finansiniai sunkumai pasibaigs ir visus nesumokėtus pinigus pavyks atgauti. Sausį darbo jau nebebuvo.
Viltis sugrįžti į darbą užgeso, kai vasario 12 dieną į gamyklą atvyko banko atstovas su apsaugos pareigūnais ir pranešė apie likusio bendrovės turto perėmimą.
Nei informacijos, nei pažymų
Dabar žmonės likę visiškoje nežinomybėje – tuščios patalpos ne tik užrakintos, bet pakeisti ir durų užrakinimo mechanizmai.
Žmonės negali gauti pažymų dėl patalpų šildymo kompensavimo, nemokamo vaikų maitinimo mokyklose ir kitoms socialinėms išmokoms.
„Ką mums daryti? – su ašaromis akyse klausė ne vieną dešimtmetį gamykloje „Šiaulių tauro televizoriai“ išdirbęs pašnekovas. – Be atlyginimų ir be pažymų už viską turime mokėti. Iš ko?“
Vyras įsitikinęs, kad jeigu būtų pagreitintos gamyklos bankroto procedūros ir su darbuotojais surastas finansinis susitarimas, taip pat sutvarkyti atleidimo iš darbo reikalai, būtų galima savarankiškai pradėti naujo darbo paieškas arba registruotis Darbo biržoje.
Bendrovę persekiojo nesėkmės
UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ profesinės sąjungos pirmininkė Cecilija Plaščiauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad sunkumai įmonę persekiojo ne vienerius metus.
2013 metais Šiaulių apygardos teismo patvirtintas penkerių metų trukmės bendrovės restruktūrizavimo planas, anot 47 metų „Šiaulių tauro televizorių“ gamykloje dirbusios C. Plaščiauskienės, patyrė fiasko.
Dėl stumdymosi iš teismo į teismą, vis apskundžiant ankstesniojo sprendimus, esą nepavykę ištesėti net elementariausių pažadų kreditoriams.
Administratorius: „Bankrotas nebeišvengiamas“
Bankroto administratoriaus Kęstučio Butkaus žodžiais, „Šiaulių tauro televizorių“ agonija nebegalėjo tęstis. „Atėjo laikas bambagyslę nukirpti. Vilties, kad pavyks kažką atgauti, atnaujinti ar restruktūrizuoti, nebebuvo. Bankrotas.“
K. Butkaus teigimu, bendrovė savo nekilnojamojo turto neturi jau keleri metai. „Šiaulių banko lizingas“ lizingavo pagrindinius gamybos įrenginius, įkeistos buvo atsargos. Įmonės įsiskolinimai kreditoriams šiuo metu siekė keliasdešimt milijonų eurų.
Bene lemiama vinis bendrovei buvęs dar 2013 metų lapkričio mėnesį turėjęs prasidėti, bet dėl kelerius metus užtrukusio teisinio bylinėjimosi taip ir neįsibėgėjęs restruktūrizacijos procesas.
Šiaulių apygardos teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą, Sodra pateikė skundą Apeliaciniam teismui. Vėliau kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Tik 2015 metų sausio 9 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, palikta Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria restruktūrizavimo planas paliktas galioti.
„Taigi, kas buvo 2013 metų pabaigoje, pasiekta nebuvo, ir tie investuotojai, kurie planavo ateiti iš Korėjos, nesulaukė tokioje neapibrėžtoje situacijoje sprendimo ir atsisakė investuoti“, – sakė bankroto administratorius.
K. Butkus inicijavo, kad administracija sušauktų akcininkų susirinkimą ir apsispręstų, ką toliau darys.
Tačiau akcininkai pasakė, kad daugiau į įmonę neinvestuos ir pasiūlė nutraukti restruktūrizavimo procesą.
Šį pirmadienį Šiaulių apygardos teismui bankroto administratorius pateikė prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Kai minėta byla bus nutraukta, bendrovei bus iškelta bankroto byla.
Pažymas turėtų gauti šiandien
Šiuo metu, anot K. Butkaus, visi gamyklos darbuotojai yra formaliai dirbantys. Ir kol teismas nenutraukė restruktūrizavimo bylos, žmonėms, anot pašnekovo, skaičiuojami atlyginimai, prastovos.
„Iškėlus bankroto bylą, darbuotojams per Garantinį fondą bus kompensuoti jų praradimai. Iš kitos pusės bedarbių gretose atsiras dar 110 žmonių...“ – sakė K. Butkus.
Jis informavo, kad šiandien įmonės kadrų skyriaus darbuotojai bus įleisti į patalpas ir visos darbuotojams reikalingos pažymos bus išduotos.
„Bus patenkinti prašymai ir tų, kurie pageidaus išsidarbinti neišmokant išeitinių, – sakė bankroto administratorius. – Žmonės tokią teisę turi.“
Kai įmonei bus iškelta bankroto byla, darbuotojams priklausys: vieno mėnesio kompensacija už prastovas, dviejų mėnesių neišmokėti atlyginimai, dviejų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinės išmokos, taip pat kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Vadovas nenuleidžia rankų
„Pagrindinis turtas – ne patalpos ir ne įrengimai. Didžiausia vertybė – organizacinė struktūra, patirtis ir darbuotojai, – sakė bankroto administratorius. – Juk šitas turtas niekur nedingo. Ir jei kartais atsirastų investuotojas, kuris sakytų: aš noriu gaminti ir man reikia infrastruktūros, jis ją gautų maždaug per mėnesį.“
Esą norinčiajam liktų tik susitarti su banku dėl patalpų ir įrenginių nuomos.
Ant bankroto slenksčio stovinčios bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko žodžiais, gyvenimas niekada nesustoja, kas benutiktų.
„Idėjų yra. Šioje situacijoje dabar viskas priklauso nuo pasiryžimo, nuo aplinkybių, nuo planų ir kaip juos galima realizuoti“, – sakė R. Žukauskas.
Jis patikino, kad bus įtemptai diskutuojama, tariamasi su partneriais, ką vystyti, kaip, kuria kryptimi – kas žino, gal iš to kas nors ir išeis.
R. Žukausko teigimu, šiandieninė situacija nėra palanki televizorių gamybos verslui – itin sudėtingos sistemos, kai kurių žaliavų nėra Europoje, jas tenka pirkti Korėjoje ar Taivanyje, Kinijoje. Daugeliu atvejų rinkoje sukuriamas dirbtinis deficitas, daromi kiti konkurenciniai trukdžiai.
Jono TAMULIO nuotr.
VERSLAS: Bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko teigimu, šiuo metu nestovima vietoje, kalbamasi su galimais partneriais ir ieškoma verslo išeičių.
SKELBIMAS: Ilgus metus veikusi bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ šiandien užrakinta. Netrukus turėtų būti paskelbtas įmonės bankrotas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GALIMYBĖ: Bankroto administratorius Kęstutis Butkus įsitikinęs, kad atsiradus norinčiam investuoti į gamybą, tokia galimybė būtų suteikta.
