„Atminties keliu“ ėjo ir vietos žmonės, ir diplomatai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Pagal žydų tradiciją akmenukai dedami, kaip ženklas, jog mirusieji ir Holokausto aukos neužmirštos.
Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko „Atminties kelio“ renginiai, skirti pagerbti Holokausto aukoms ir minint 80-ąsias Holokausto pradžios metines. Naciams okupavus Lietuvą, 1941 metų liepą–rugpjūtį buvo iš esmės sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė.

Į renginius Šiauliuose atvyko Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy. Dalyvavo Šiaulių miesto vicemerė Simona Potelienė. Šiaulių rajone prie atminties kelio eisenos prisijungė ir JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas, Seimo nariai Rima Baškienė, Emanuelis Zingeris, žydų bendruomenių vadovai iš kitų miestų.

Šiauliuose žydų bendruomenė ir svečiai Holokausto aukų pagerbti susirinko Žalgirio gatvėje, prie paminklinio akmens, žyminčio senųjų Šiaulių žydų kapinių vietą. Lygiai prieš 80 metų čia buvo įsteigtas pirmasis Šiaulių žydų getas. Mitingo dalyviai dėjo akmenukus, simbolizuojančius, jog mirusieji yra lankomi, aukos nežumirštos, degė žvakeles. Vėliau veiksmas persikėlė prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens, žyminčio buvusio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis priminė, jog žydų persekiojimas Šiauliuose prasidėjo jau pirmosios karo dienomis – dar 1941 metų birželį. Bet pabrėžė, jog daliai žydų pavyko išsigelbėti tik dėka juos slėpusių lietuvių.

Minėjime kalbėjo Pasaulio teisuolių palikuonis Rytis Milkintas. Jis prisiminė, kad jo proseneliai Ona ir Pranas Meškauskai bei močiutė Stefa Meškauskaitė-Jakštienė Kelmės rajone nuo pražūties išgelbėjo jų kaimynų žydų Chalozinų šeimą.

Minėjimo dalyviai aplankė masinę žydų žūties vietą Gubernijos miške. Po to iš Šiaulių vyko į Šiaulių rajoną, į Kužius. Čia atminties keliu pajudėjo pėsčiųjų eisena – nuo Kužių iki Luponių miško. Šiame miške 1941 metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo nužudyti aštuoni tūkstančiai žydų: vyrų, vaikų, moterų, senelių. Prie eisenos, kuri tęsėsi apie porą kilometrų, prisijungė ir Kužių gimnazijos mokytojai bei mokiniai.

Skaudi sukaktis Šiaulių apskrityje jau buvo paminėta ir Pakruojo krašto Žiemgalos muziejuje Žeimelyje, buvusiose žudynių vietose Užventyje (Kelmės r.), Bubiuose, Ilgosios Lovos miške, Linkuvoje, Kuršėnuose. Planuojamos dar išvykos į Žagarę, Vilkiaušio mišką Joniškio rajone.

Projektą „Atminties kelias 1941–2021“ inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Įsijungti į projektą buvo pakviestos visos Lietuvos savivaldybės. Renginių ciklą jungia ėjimas kančių, susikaupimo keliu.

Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie 8 500 Lietuvos piliečių žydų, tuomet jie sudarė apie 25 proc. Šiaulių miesto gyventojų. Naciams okupavus Klaipėdos kraštą ir iš ten išvarius tenykščius žydų tautybės Lietuvos piliečius, nemažai jų apsigyveno Šiauliuose. 1940 metais Šiauliuose gyveno jau apie 14 000 žydų. 1941–1945 naciai ir vietiniai baltaraiščiai žiauriai nužudė beveik visus žydus, gyvenusius Šiaulių mieste ir apskrityje. Manoma, kad karo pabaigos sulaukė vos apie 500 žydų.

Šiauliuose šiuo metu gyvena apie 180 Lietuvos piliečių žydų, dauguma jų yra Holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonys.

Susijusios naujienos