Naujausios
Nužudytieji Vilkiaušyje ir Žagarėje
1897 metų gyventojų surašymo duomenimis Joniškyje gyveno 2277 žydai (51 procentai miesto gyventojų), Žagarėje – 2527 žydai (net 64 procentai). Jau nuo pirmųjų karo dienų prasidėjo žydų persekiojimas. Joniškio žydai buvo nužudyti rugsėjo pradžioje Vilkaušio miške. Iš viso čia atgulė apie 500 Joniškio žydų.
Dar apie 150 žydų iš Joniškio, kaip ir kitų Šiaulių apskrities vietų, 1941 metų rugpjūčio pabaigoje buvo perkelti į Žagarės getą, kuris likviduotas spalio 2 dieną. Pagal K. Jegerio raportą, likviduojant Žagarės getą nužudyti 2236 žydai. Tačiau išties būta dar daugiau, nes sovietai 1944 metų rugsėjo 20–24 dienomis atkasė 2402 aukas: 530 vyrus, 1233 moteris, 625 vaikus ir 24 kūdikius.
Išlieka neišspręsti klausimai
Pasak Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininko Dariaus Vičo, kai Žagarėje į turgaus aikštę iš geto suvarytiems žydams buvo pareikšta, kad juos veš į darbus, žmonės nepatikėjo. Kilo triukšmas, sujudimas, bene pirmas sukilimas, kai žydai bandė išsiveržti ir buvo vietoje dalis sušaudyti. Kiti sugaudyti, sugrūsti į sunkvežimius ir išvežti į dvaro parką, ten pasitikti mirties.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis papasakojo tų įvykių liudininkų atmenamą epizodą iš Žagarės geto: kai žydai buvo į jį varomi, susirgo vieno baltaraiščio žagariečio vaikas. Tad jis iš varomos kolonos pakvietė gydytoją į savo namus. Kai šis suteikė pagalbą, baltaraištis jį išsivedė už tvarto ir sušaudė. Sunaikinti medikai, rabinai, mokslininkai, kiti žmonės. Žagarės žydų bendruomenė buvo labai išsilavinusi. Anuomet čia veikė netgi žydų mokslininkų draugija.
Pasak S. Kerbelio, buvo šaudžiusių ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, kita dalis žmonių grobstė sunaikintųjų turtą, dar kiti abejingai stebėjo aplinką. O šiuo metu kai kuriems asmenims, davusiems įsakymus šaudyti ar kitaip prisidėjusiems, Lietuvoje dar kabo lentos, stovi paminklai. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko teigimu, tarsi karštą bulvę vieni nuo kitų valdininkai mėto šiuos neišspręstus klausimus, priešinančius visuomenę, o reiktų aukščiausios šalies valdžios valios priimti sprendimus, kad nebūtų garbinami nei nacių, nei sovietų nusikaltimų bendrininkai. Jis taip pat pabrėžė, kad negalima pamiršti ir kitos pusės, lietuvių, kurie gelbėjo žydus, tokių, kaip Žagarėje gyvenę Teresė ir Edvardas Levinskai, kunigas Kazys Kavaliauskas ir kiti.
„Jie yra paskelbti Pasaulio teisuoliais. Ir jie yra tikri Lietuvos didvyriai“, – sakė S. Kerbelis.
Ne mažesnė tragedija
Renginyje dalyvavusi Joy Hall, kuri prieš daugelį metų atvykusi į Žagarę ieškojo savo artimųjų kapų, sakė, kad šiame mieste gimė jos senelė. Apie Žagarę, kaip apie nuostabią vietą, jai pačiai labai daug pasakodavo mama. Ir būdama vaikas Joy niekaip nesuprato, kodėl iš tokios pasakiškos vietos reikėjo išvykti. Tik vėliau viskas paaiškėjo. Laimei, J. Hall šeima išgyveno.
„Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ 2015 metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas verslininkas, iš Žagarės kilęs Valdas Balčiūnas pastebėjo, kad žagariečiai turėtų per įvairias šventes, per tas pačias Vėlines, kai lankomi artimųjų kapai, atminti, kad Žagarėje yra ir žydų kapinės, genocido vieta. Nuo to nepabėgsi nei feisbuke, nei sėdėdamas už lango, tad verta įsisąmoninti ir suprasti.
„Visi kalba apie teroristų lėktuvais taranuotą Pasaulio prekybos centrą Niujorke prieš dvidešimt metų, kokia įvyko tragedija. O Žagarėje prieš 80 metų juk buvo ne mažesnė, gal net didesnė tragedija“, – teigė V. Balčiūnas.
Jau įvyko 25 eisenos
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkstančių iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos, skirtos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja, Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė minėjo, kad šiemet jau įvyko 25 „Atminties kelio“ eisenos skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dar iki metų pabaigos bus organizuota apie 20 eisenų. Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23-iąją, tačiau, pasak viešnios, norima prisiminti ne šią apibendrinančią datą, bet konkrečias, susijusias su kiekviena vietove. Galbūt tada dalyviams, vietos gyventojams labiau įstrigs į atmintį.
Genocido vietose Joniškio rajone taip pat kalbėjo Seimo narys Liudas Jonaitis, rajono meras Vitalijus Gailius, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Bieliauskas, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė ir kt. O žagarietis Vidmanatas Mendelsonas perskaitė savo artimųjų, kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į žuvusiųjų sąrašus, bet jam kreipusis raštu įrašytos į Yad Vashem oficialų Izraelio memorialą holokausto aukoms atminti, vardus ir pavardes. Tai – Dina Mendelsonienė, Nachama Mendelsonaitė ir Liuba Mendelsonaitė.
Vakare Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus filiale Žagarėje skambėjo žydiškų dainų ir muzikos programa „Kadišas žuvusiems“, kurią atliko operos solistas Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas.
„Atminties kelio“ minėjimą ir kitus renginius Joniškio rajone organizavo Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Tarptautinė istorinio teisingumo komisija, skirta nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.
