Naujausios
Artimųjų paieškos iš Brazilijos atvedė į Lietuvą
Iš Brazilijos į Šiaulių rajoną, Romučius, atvykę lietuvių palikuonys tikėjosi surasti bent vieną giminaitį. Jų seneliai ir tėvai dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje iš šio kaimo išvyko į tolimąją šalį. Lietuviškai nebekalbantys svečiai klausinėjo vietinių, gal kas atmena jų artimuosius – Bačkauskus.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
"Šipkartė" mena kelionę
Trečiadienį mikroautobusas, pasukęs iš Kuršėnų – Mažeikių plento, sustojo Romučių kaimo viduryje. Išlipusieji iš jo ėmė smalsiai dairytis. Juk iš čia kadaise išvyko jų tėvas bei seneliai.
Viena iš atvykėlių, vilnietė gydytoja Dalia Jakaitė, iš rankinės išsitraukė pluoštą dokumentų, kurie turėjo paaiškinti, kodėl jie čia.
1927 metų liepos 13 dieną iš Kauno išvyko Romučių kaimo gyventojai Bronys (kitame dokumente nurodyta – Bronislovas) ir Zofija Bačkauskai su vaikais – aštuoniolikmečiu Jonu ir šešerių metukų Stanislava. Iš šio miesto – į Klaipėdą, iš ten laivu – į Habrė uostą Prancūzijoje. Iš Prancūzijos jūros bangos nešė į Braziliją, Santos uostą.
Apie šią jų kelionę ir dabar byloja iki šiol išsaugota laivakortė, lietuvių dažniau vadinta "šipkarte". Keturiems Bačkauskams ji iš viso tada kainavo 2102 litus.
Brazilams Bačkauskų pavardė buvo per sunki, ir kituose dokumentuose jie tapo Bakaukais. Į Romučius ieškoti savosios giminės šaknų atvyko jau amžinos atminties Jono Bačkausko vaikai – Ana ir Anelija Bakaukas ir Konstantinas su žmona.
Lietuva gyva prisiminimuose
Jono Bačkausko sūnus ir dukros pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tėvai ir seneliai su likusiais Lietuvoje ryšių nepalaikė.
Seneliai apie Lietuvą anūkams nepasakodavo, bet iš tėvelio pasakojimų dabar jau solidaus amžiaus sulaukę jo vaikai daug ką prisimena.
Jis labai daug pasakodavo apie Kuršėnus, Antaną Smetoną, Nemuną.
„Kai subatos vakarėlį, ojojojojo...“ – Ana ir Anelija šypsodamosi nutęsė prisimintos dainos posmą. Jos sako, kad lietuviškos dainos esančios liūdnos – nesinori jų dainuoti. Ir senelis dainuodavęs daug liūdnų dainų apie mamytę.
„Virė virė košelę. Tam davė, tam davė... čiurrrr“, – nuo seserų neatsilieka Konstantinas ir parodo, kaip košės būdavo ieškoma.
Tėvas pasakodavo, kaip žiemą važinėdavo ant užšalusios upės ledo, kaip leisdavosi nuo snieguoto kalniuko. Bet šis vaizdas žodžiais būdavo nutapomas neminint upės pavadinimo. Todėl jie ir nemanė, kad upė Venta visai šalia kaimo. Svečiai panoro ją pamatyti.
Jie žvelgė į upės bangas. Fotografavosi. Užkopė į šalia Ventos esantį Romučių piliakalnį.
Kalba tik portugališkai
Bakaukai bei jų palydovė D. Jakaitė bandė Bačkauskų ar jų palikuonių surasti Romučiuose.
Klausinėjo sutiktų žmonių. Bandė prisibelsti pas kaime seniai gyvenančią beveik 85-erių metų moterį, bet niekas neatidarė durų.
D. Jakaitė, dar leisdamasi į kelionę, internete atliko nemenkas paieškas. Rado dvi Bačkauskaites, gyvenančias Kuršėnuose. Skambino joms telefonu, bet niekas neatsiliepė.
Pamačiusi Konstantiną Bakauką, viena vietinė nusistebėjo, kad jis panašus į šiame kaime gyvenusį Bačkauską.
Pavyko rasti kaime netoli Kuršėnų gyvenantį vyriškį tokia pavarde. Jo seneliai gyvenę kitoje šio miesto pusėje ir emigravusieji į Braziliją jam negirdėti.
Brolis ir sesuo Bakaukai kalba tik portugališkai. Lietuviškai moka tik kai kuriuos žodžius: „ačiū“, „prašau“, „laba diena“, „labas vakaras“, „viso gero“. Iš portugalų kalbos į anglų kalbą vertė brazilas Vinicijus Korea, atvykęs mokytis Kaune surengtuose lietuvių kalbos kursuose. Pokalbiuose su romučiškiais į lietuvių kalbą vertė D. Jakaitė.
Paieškos tęsiamos
Į Lietuvą daugiau kaip prieš savaitę yra atvykusi maždaug aštuoniolikos Brazilijos lietuvių grupė ieškoti savo šaknų ir susipažinti su protėvių šalimi. Iš pradžių keliavo po Vilnių, Kauną. Kelionė jiems padarė didžiulį įspūdį. Grožėjosi Lietuvos gamta.
Visi svečiai priklauso Brazilijos lietuvių bendruomenei, pastaruoju metu labai atsinaujinusiai ir intensyviau plėtojančiai savo veiklą. Jie šventė Vasario 16-ąją, o Mindaugo karūnavimo dienos vakarą giedojo Lietuvos himną.
Jie nuolat domisi, kas vyksta Lietuvoje. Bendruomenės puslapyje internete išeivijos lietuviai keičiasi karščiausia informacija. Šis puslapis ir paspartino, palengvino artimųjų paieškas.
Iš aštuoniolikos svečių keturiems jų gimines jau pavyko surasti. D. Jakaitė, pati ilgai ieškojusi ir radusi savo giminių Brazilijoje, dabar palaikanti ryšius su jais, dar nenuleidžia rankų ir dėl Bačkauskų, kilusių iš Romučių. Gal kas nors yra girdėjęs apie juos?
Artimųjų ieško ir Feliksas Andrušaitis. Jo tėvas Juozas Andrušaitis, gimęs 1901 metų lapkričio 22 dieną Šiauliuose, buvo jauniausias iš bene aštuonių Juliaus Andrušaičio vaikų.
Ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams padedama surasti giminių Brazilijoje. Tereikia parašyti Brazilijos lietuvių bendruomenei į jos „Facebook“ puslapį „Sou brasileiro e descendente de lituanos“.
Yra buvę atvejų, kai lietuvaičiams giminę surasdavo per penkias minutes.
Autoriaus nuotr.
ATMINTIS: Svečiai iš Brazilijos atsivežė jų lietuvišką praeitį menančių dokumentų.
KELIONĖ: Lietuvių pavardės kito po skirtingų šalių raštininkų plunksnomis.
DOKUMENTAS: Šipkartė – Bačkauskų kelialapis ieškoti šviesesnio gyvenimo svetur.
POKALBIS: Romučiuose rūpėjo pakalbinti sutiktuosius – gal jie ką nors žino apie jų giminaičius? Atvykėliams padeda juos atlydėjusi vilnietė Dalia Jakaitė (dešinėje).
NOSTALGIJA: Gera pabūti prie Ventos – juk turbūt apie šią upę yra pasakojęs tėvas.
VERTĖJAS: Kelionėje vertėju pabuvo Vinicijus Korea, Kaune besimokantis lietuvių kalbos, kol kas dar verčiantis tik į anglų kalbą.
AUTOBUSIUKAS: Svečiai iš Brazilijos pabuvojo keliose Kuršėnų krašto vietovėse.
PRISIMINIMAI: Grįžus į Braziliją, Lietuvą primins nuotraukos.
