Naujausios
Ministrė ramina regionus
Vyriausybė praeitą savaitę patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtą 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą. Kolegijoms pirmiausia siūloma įsivertinti savo perspektyvas ir nusimatyti veiklos stiprinimo planus. Valstybė finansuos kolegijų išteklių konsolidavimo, jungimosi projektus, tam numatoma skirti 20 mln. eurų.
„Norime sustiprinti koleginių studijų kokybę, prieinamumą kiekviename regione, – viešina nuostatas švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ministerijos interneto puslapyje. – Kad šios įstaigos būtų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir taip prisidėtų prie regionų plėtros.“
Valstybinės kolegijos, kurių yra 12-a, raginamos jungtis, nes jų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Prognozuojama, studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Pasak ministrės, negalima palikti savieigai tokios situacijos. Kolegijos galėtų jungtis viena su kita ar su universitetais. Ministerijos vadovai spaudos konferencijoje praeitą savaitę įvardijo, jog greičiausiai liktų 7 valstybinės kolegijos.
Plane keliami tikslai, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1 200 studentų, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kad kolegijose 2029 metais būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Šiaulių kolegijos situacija
„Kolegija Šiauliuose buvo, yra ir bus“, – tikina Lina Tamutienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė.
Ji vardina, jog dabar kolegija turi 1 582 studentus, dirba 100 dėstytojų, iš jų 27 turi mokslo daktaro laipsnį, vykdo 22 studijų programas. Per 2022 m. atliko 16 taikomųjų tyrimų už 65 tūkst. eurų. Absolventų įsidarbinimas (praėjus 12 mėn. po studijų baigimo) yra 75 proc.
Studijos vykdomos informatikos, inžinerijos, socialinių mokslų, sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėse.
2022 m. priėmimas į kolegiją buvo ypač sėkmingas, teikė priėmimui 19 studijų programų ir visose programose akademinės grupės buvo suformuotos.
Pernai vyko kolegijos išorinis vertinimas, tarptautinė ekspertų grupė teigiamai įvertino aukštosios mokyklos integraciją į regioninę ekosistemą. Pagal išorinio veiklos vertinimo rezultatus kolegija yra akredituota maksimaliam terminui – 7 metams.
„Mūsų kolegija yra ir tarptautinio aljanso NEOLAiA narė (šis aljansas įsteigtas pagal Europos Universitetų Iniciatyvą), – akcentuoja L. Tamutienė. – Tai suteikia galimybių stiprinti ir kolegijos žinomumą, ir studijų ir mokslo veiklos tarptautiškumą.“
Sieks likti savarankiška
Visos kolegijos pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turi teikti iki balandžio 30 dienos. Ministerija sprendimus ketina priimti iki birželio 30 dienos. Ministerijos vadovai yra garsinę, jeigu kolegijos nieko nenuspręs, tuomet nuspręs pati ministerija.
Koks Šiaulių valstybinės kolegijos veiklos formatas bus siūlomas?
„Turime teikti siūlymus, kokiomis priemonėms įgyvendinsime keliamus tikslus, – sako direktorė. – Tai arba strateginis planas savarankiškai veikiančios kolegijos ar projektas bendradarbiavimo su kitomis kolegijomis. Tada jau eitų kalba apie reogarnizavimą ir jungimus.“
Į ką orientuojamasi?
„Svarstome visus variantus, – dalijasi L. Tamutienė. – Negalime sakyti, jog atmetame vieną ir suabsoliutiname kitą. Pirmas ir svarbiausias dalykas – stiprinti kolegiją kaip savarankišką instituciją regione. Bet pasvarstome ir kitas alternatyvas,“
„Bet kokiu atveju sieksime išlaikyti poziciją regioniškumo aspektu, o ne prie kažko jungtis ir tapti riboto savarankiškumo, kažkieno padaliniu, reguliuojamu iš Vilniaus“, – teigia direktorė.
„Dedame akcentus į regioniškumą ir studijų programų daugiakryptiškumą. Toliau regione rengtume ir sveikatos, ir inžinerijos, ir socialinių mokslų, vadybos specialistus ir vykdytume tuos taikomuosius tyrimus, kurie reikalingi regiono darbdaviams“, – direktorė dalijasi argumentais už išlikimą savarankiška institucija.
„Kalbant apie jungimosi aspektą, akcentuojame bendradarbiavimo dalykus, – sako ji. – Regione kolegija niekada neveikė atskirai nuo kitų švietimo lygmenų ir institucijų. Bendradarbiaujame tiek su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, tiek su Šiaulių technologijų centru, vykdančiu profesinį mokymą. Esame jungiamoji grandis darbdaviams rengti specialistus. Bendradarbiaujame ir su kitomis kolegijomis. Turime susitarimus su Kauno technologijų universitetu dėl mūsų absolventų inžinerijos magistrantūros studijų.“
„Mes jau esame dalis konsolidavimosi projektų, – akcentuoja direktorė, – Kad reikia stiprinti veiklą, suprantame ir be ministerijos, ir be Vyriausybės nurodymų.“
Pagal dabartinį kolegijos studentų skaičių jungimas lyg ir neturėtų grėsti. Šiaulių valstybinė kolegija pagal šį rodiklį dabar yra penkta tarp 12 valstybinių kolegijų.
„Bet ministerija žiūri į 2029 metus, – sako L. Tamutienė. – Demografinė situacija prognozuojama sudėtinga, tai bus aktualu ir Šiauliuose. Mes patys prognozuojame, kad apie 1 200 studentų turėtume stabiliai išlaikyti ateityje. O kadangi labai glaudžius ryšius turime su darbdaviais ir daug dėmesio skiriame praktikoms, tai tikimės pasiekti reikalaujamą 76 proc. absolventų įsidarbinimo rodiklį. Aišku, daug kas priklausys ir nuo regiono ekonominės situacijos.“
Jungimas gali būti neišvengiamas
Raimundas Vaišvilas, Šiaulių valstybinės kolegijos tarybos pirmininkas, jis vadovauja ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Švietimo komitetui, pabrėžia Šiaulių kolegijos reikšmę regionui.
„Ji yra pagrindinė aukštojo mokslo inžinerinės pakraipos specialistų kalvė regione, – akcentuoja R. Vaišvilas. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija rengia IT specialistus ir pedagogus, o inžinierių iš viso neberuošia.“
„Kiek teko bendrauti su ministerijos atstovais, Seimo nariais, visi pabrėžia, jog kolegijos yra pagrindinės aukštojo mokslo kalvės regionuose, – dalijasi įspūdžiu iš susitikimų. – Vilniuje, Kaune ir be kolegijų inžinierius rengia, o regionuose kolegijos šiuo aspektu turi didžiulę reikšmę, tai suvokiama.“
„Bet ar kolegijos suvokia, kodėl reikia jungtis? – kelia klausimą kolegijos tarybos pirmininkas. – Mano suvokimu, kolegijų jungimas turi vykti.“
Jis atkreipia dėmesį, jog nuo 2024 metų stojantieji turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, stodami ir į valstybės nefinansuojamas vietas.
„Tai kirs visoms kolegijoms, nes dabar į valstybės nefinansuojamas vietas galėjo įstoti su dviem ar net vienu išlaikytu valstybiniu ezgaminu. Plius kolegijoms įvedama minimali studentų skaičiaus riba. Šiuo atžvilgiu Šiaulių kolegija dar yra saugioje zonoje, kaip Klaipėdos ar Panevėžio kolegijos. Atrodytų, kad jungtis lyg nereikėtų, bet jau kitais metais situacija gali radikaliai pasikeisti“, – prognozuoja R. Vaišvilas.
Kolegijos tarybos pirmininkas tik pasigenda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kriterijų, pagal kuriuos kolegijos turėtų jungtis. „Pasakė, jog jungimui duos pinigų, bet nepasakė aiškesnių kriterijų, kaip tai turėtų vykti.“
Jo žodžiais, blogiausias variantas būtų „prijungimai prie kažko“, o geriausias variantas būtų lygiaverčiai susijungimai trijų ar dviejų miestų kolegijų į naują darinį.
„Tokiu atveju nenukentėtų nė vienas miestas, kadangi nė viename mieste nedingtų kolegija, nebūtų nė vienos iš jų diskriminavimo ir situacijos, kad kažkas kažką suvalgė, – sako R. Vaišvilas. – Šiauliuose kolegija tikrai išliks, tik klausimas, koks bus pavadinimas?“
Jis dalijasi nuomone, jog Šiaulių kolegijos situacijos nelygintų su Šiaulių universiteto, kuris virto kito universiteto padaliniu, situacija.
„Šiaulių universitetas buvo nusigyvenęs dėl savo kaltės, priėjęs ribą, kai turėjo būti arba prie kažko prijungtas, arba bankrutuoti, verslo terminais kalbant, – teigia R. Vaišvilas. – Vilniaus universitetas buvo gera išeitis Šiaulių universitetui. Teko bendrauti su VU vadovais, jie mato misiją tarnauti regionui. Manau, VU Šiaulių akademijos variantas ilgalaikėje perspektyvoje išeis į naudą, nes miestas ir regionas galėjo likti visiškai be universitetinių studijų.“
„Kolegijos situacija visiškai kita, – akcentuoja jis. – Kolegija yra geriausių šalies kolegijų penketuke pagal studentų skaičių, studijų ir valdymo kokybę ir pagal dėstytojų, dirbančių visu etatu, skaičių. Jungimas vyktų dėl kolegijų stambinimo, nes joms visoms tiesiog pritrūks studentų. Aišku, niekas savanoriškai jungtis nenori, juolab kad dar jaučiasi stipriai.“
Jis svarsto, jog ministerijos ir Vyriausybės deklaracijos apie siekį stiprinti regionus ir kiekviename išlaikyti kolegijas nebus tuščios.
„Kolegijos kartu su profesinio rengimo technologijų centrais yra vienas stipriausių arkliukų regionams stiprinti“, – teigia R. Vaišvilas.
