Apie žemaičių kultūrą – lietuviškai ir žemaitiškai

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Et­no­mu­zi­ko­lo­gė, et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­ja, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė ra­gi­no ne­nar­nė­ti po no­si­mi, o gar­siai ir pla­čiai skleis­ti ži­nią apie že­mai­čius.
Va­kar Šiau­lių uni­ver­si­te­te vy­ko tarp­dis­cip­li­ni­nė moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja "Šiuo­lai­ki­nė že­mai­čių kul­tū­ros re­cep­ci­ja", skir­ta Že­mai­ti­jos me­tams. Pra­ne­ši­mai skai­ty­ti ir bend­ri­ne kal­ba, ir že­mai­tiš­kai.

Įvai­rios te­mos

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Re­gio­nų plėt­ros ins­ti­tu­to or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mus li­te­ra­tū­ros, dai­lės, is­to­ri­jos, mu­zi­kos, he­ral­di­kos te­mo­mis skai­tė aš­tuo­ni pra­ne­šė­jai.

Kon­fe­ren­ci­ją ren­gė re­gio­nų ty­ri­mų gru­pės moks­li­nin­kės Re­gi­na Kva­šy­tė ir Da­lia Ja­kai­tė.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas Juo­zas Pab­rė­ža, kny­gos "Že­mai­čių kal­ba ir ra­šy­ba" au­to­rius, kal­bė­jo že­mai­tiš­kai – apie že­mai­čių kal­bos dva­sią Ro­mual­do Gra­naus­ko kū­ry­bo­je, do­cen­tė Da­lia Ja­kai­tė nag­ri­nė­jo že­mai­čių dva­si­nę kul­tū­rą Vik­to­ri­jos Dau­jo­ty­tės poe­zi­jo­je.

Ei­lė­raš­čius ku­rian­ti Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos kul­tū­ros ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Ro­ber­ta Ston­ku­tė že­mai­čio ta­pa­ty­bės ieš­ko­jo šiuo­lai­ki­nė­je poe­zi­jo­je.

Gab­rie­lė Ja­siū­nie­nė (Lie­tu­vos ge­nea­lo­gi­jos ir he­ral­di­kos drau­gi­ja) pri­sta­tė her­bo svar­bą Že­mai­ti­jos kul­tū­ro­je.

Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė kal­bė­jo apie ren­gia­mas pa­sau­lio že­mai­čių dai­lės pa­ro­das, dai­li­nin­kas, ra­šy­to­jas Pet­ras Rakš­ti­kas – apie Kur­šė­nų gra­fi­ką ir sa­va­moks­lę gra­fi­kę Da­lią Ga­sie­nę. Gra­fi­kės pa­ro­da va­sa­rą bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je, kū­ry­ba bus pri­sta­ty­ta ir tra­di­ci­nė­je "Laip­tų" ga­le­ri­jos mi­nia­tiū­rų pa­ro­do­je.

Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus di­rek­to­rius An­ta­nas Ivins­kis pa­si­rin­ko te­mą "Skir­tin­gų ta­pa­ty­bių Že­mai­ti­ja".

"Bal­tų cent­rui" va­do­vau­jan­ti R. Kva­šy­tė pra­ne­ši­mą su­sie­jo su lat­viais – kas ra­šy­ta lat­viš­kai apie Že­mai­ti­ją ir že­mai­čius.

Vie­ni­jan­čios bend­ruo­me­nės

Et­no­mu­zi­ko­lo­gė, et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­ja, lai­dų ve­dė­ja, folk­lo­ro dai­ni­nin­kė Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio kul­tū­ros cent­ro ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tė, sa­vo pra­ne­ši­mą pra­dė­jo pa­gerb­da­ma va­kar am­ži­no­jo poil­sio at­gu­lu­sį mu­zi­ko­lo­gą, et­no­lo­gą Al­fon­są Mo­tu­zą.

L. Sun­gai­lie­nė že­mai­tiš­kai kal­bė­jo apie ne­ma­te­ria­lų kul­tū­ros pa­vel­dą – šiuo­lai­ki­nę folk­lo­ri­nę raiš­ką dou­ni­nin­kų ir dū­ni­nin­kų ap­lin­ko­je, že­mai­čių bend­ruo­me­nes, že­mai­čių dai­nų ir dai­na­vi­mo spe­ci­fi­ką, ar­cha­jiš­ku­mą. Kad bū­tų aiš­ku ir su­pran­ta­ma, už­dai­nuo­da­vo.

Pa­sak L. Sun­gai­lie­nės, že­mai­čiams sa­va že­mė yra šven­ta, jie sau­go vie­to­var­džius, folk­lo­ro an­samb­lius va­di­na že­mių, vie­tos, vie­to­var­džių, pi­lia­kal­nių var­dais, van­den­var­džiais, die­vy­bių, per­so­na­žų var­dais. Ta­pa­tu­mo po­jū­tis – že­mai­čių stip­ry­bė.

"Ar XXI am­žius – et­ni­nių bend­ruo­me­nių eg­zis­ta­vi­mo pa­bai­gos am­žius?" – šį klau­si­mą kė­lė pra­ne­šė­ja. Ji ci­ta­vo doc. dr. Re­mi­gi­jų Bliu­mą, ku­ris tei­gia, kad že­mai­čiams bū­din­gi pla­tes­ni gy­ve­ni­mo už­mo­jai, jų bend­ra­vi­mo įgū­džiai itin ge­rai iš­la­vin­ti. Tik svar­bu mo­kė­ti priei­ti, pra­kal­bin­ti.

L. Sun­gai­lie­nė au­di­to­ri­ją pra­juo­ki­no pa­sa­ko­ji­mu apie sa­vo pir­mą­ją eks­pe­di­ci­ją Že­mai­ti­jo­je, kai rė­mė­si Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je iš­mok­ta me­to­di­ka: iš pra­džių su žmo­gu­mi kal­bė­ti apie orą, ap­lin­ką. "A nuo­ri kuo?" – neiš­ken­tęs pa­klau­sė že­mai­tis. Ki­tas bu­vo dar ties­mu­kes­nis: "Ek š...!"

Te­ko kliau­tis sa­vo, že­mai­tiš­ku, su­pra­ti­mu ir pa­jau­ti­mu, kaip bend­rau­ti su že­mai­čiais, – pa­vy­ko.

Kal­bė­da­ma apie že­mai­čių bend­ruo­me­nes, L. Sun­gai­lie­nė pa­gal Že­mai­ti­jos vie­to­ves var­di­jo tra­di­ci­jas tę­sian­čius folk­lo­ro an­samb­lius, ku­rie sau­go, gar­si­na se­ną­ją kul­tū­rą, ug­do jau­ną­ją kar­tą.

L. Sun­gai­lie­nė mi­nė­jo ir Kel­mės folk­lo­ro an­samb­lius "Ta­du­ja", "Jud­lė", uni­ka­liais įvar­di­jo 32 me­tus vyks­tan­čius Že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų va­sa­ros kur­sus, Že­mai­ti­jos re­gio­no ban­do­ni­nin­kų kur­sus.

Kel­mės Že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų va­sa­ros kur­suo­se pir­muo­sius et­no­žings­nius žen­gė ir L. Sun­gai­lie­nė, tuo­met – "mer­gel­ka iš Pa­lan­gos".

Gra­žių žo­džių su­lau­kė ir ne­nut­rū­ku­si Kur­tu­vė­nų Už­ga­vė­nių tra­di­ci­ja, 2017 me­tais įtrauk­ta į Ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­ra­šą.

"Ar iš­liks bend­ruo­me­nės, pri­klau­so nuo mū­sų", – api­bend­rin­da­ma sa­kė L. Sun­gai­lie­nė.

Baig­da­ma ji pa­ci­ta­vo Re­gi­nos Dau­ge­lie­nės iš Pa­lan­gos už­ra­šy­tus žo­džius apie že­mai­tiš­ką dai­na­vi­mą: "Ve­dan­čiuo­jė kuož­nus žuo­dis kap iš­diets bo­va. Ga­lie­je pa­nar­nie­tė ba­sa­vuo­dams. Tam, kat­rus nar­nies, liūb sa­ki­tė: "Ne­nar­niek kap šou ša­ku­ma grauž­dams..."

L. Sun­gai­lie­nė ne­nar­nė­ti po no­si­mi ra­gi­no ir vi­sus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius – pla­čiai skleis­ti ži­nią apie že­mai­čius.

R. Kva­šy­tė ti­ki­si, kad kon­fe­ren­ci­jos te­ma bus tę­sia­ma ir atei­ty­je, api­mant ki­tus re­gio­nus.

Že­mai­čiams sa­va že­mė yra šven­ta, jie sau­go vie­to­var­džius, folk­lo­ro an­samb­lius va­di­na že­mių, vie­tos, vie­to­var­džių, pi­lia­kal­nių var­dais, van­den­var­džiais, die­vy­bių, per­so­na­žų var­dais. Ta­pa­tu­mo po­jū­tis – že­mai­čių stip­ry­bė.

Komentarai

Na    Tre, 2019-11-06 / 08:17
NEKIŠKIT TO ŽEMAITIŠKUMO ŠIAULIAMS. ČIA NE ŽEMAITIJA, JOS ČIA NIEKADA NEBUVO IR NEBUS ;(
Iš ties    Tre, 2019-11-06 / 14:23
Nieko prieš Loretą, tačiau Šiauliai, ir Žemaitija nieko bendro neturi, nes čia nuo seno gyveno, ir tebegyvena vakarų aukštaičiai
Universitete?    Ket, 2019-11-07 / 08:08
Jūs dar matote Šiauliuose universitetą? Senai sunaikintas

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.