Naujausios
Anomalijos jaukia ir Lietuvą, ir pasaulį
Kol vieni džiaugiasi mažomis sąskaitomis už šildymą ir pliusine oro temperatūra už lango, meteorologai su nerimu žvelgia į gamtos išdaigas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir bando nuspėti, kokią įtaką tai turės ateičiai. Jungtinėse Amerikos Valstijose sniegas 53 cm aukščiu padengė kai kurias šalies teritorijas, o pastarosiomis dienomis dėl audros žuvo 16 žmonių.
 |
| Jungtinėse Amerikos Valstijose kelius padengė 53 cm storio sniego danga "Respublika" nuotr. |
Klimato anomalijos dažnėja
Nors Lietuvoje klimato atšilimas vyksta ne pirmą kartą, meteorologus labiausiai gąsdina atšilimo greitis. Pasak meteorologo Donato Valiuko, Lietuvoje pastaraisiais metais vidutinė oro temperatūra smarkiai šoktelėjo į viršų. Pavyzdžiui, šį gruodį vidutinė oro temperatūra buvo 4-5 laipsniais aukštesnė nei standartinė klimato norma.
Jis įsitikinęs, kad labiausiai visuotinį klimato atšilimą lemia žmogaus veiksniai. „Visai neseniai Varšuvoje vyko konferencija, kur ir buvo kalbėta apie tai, kaip galima būtų sumažinti oro taršą. Dalyvavusios šalys sutiko priimti įsipareigojimus, kad mažintų CO2 išmetimą. Lietuva taip pat ten dalyvavo“, – pasakojo meteorologas. Anot jo, kalbėti apie tai reikėtų daugiau, kad kiekvienas žinotų, kaip bent minimaliai prisidėti prie klimato atšilimo sustabdymo. „Visi žmonės turėtų prie to prisidėti. Pavyzdžiui, mažiau naudotis automobiliu, išjungti elektrą, kai jos nenaudoja. Nors tai atrodo ir nedideli veiksniai, jei taip darys milijardai gyventojų, įtaka bus didelė“, – sakė D.Valiukas.
O kas bus, jei klimatas ir toliau šils tokiu greičiu? „Sunku pasakyti, ar tokios tendencijos išliks. Lietuvos orus lemia globalūs pokyčiai. Jei keisis klimatas visame pasaulyje, keisis ir Lietuvoje“, – sakė meteorologas. Anot jo, temperatūros kilimas – ne vienintelis klimato pokyčio rodiklis. „Pasaulyje, be atšilimo, vyksta ir kitos gamtos išdaigos, lemiamos oro sąlygų. Tai reiškia, kad klimatas ekstremalėja. Vis dažniau siaučia liūtys, sausros, uraganai, viesulai“, – sakė D.Valiukas.
Vis dėlto tokios lietuviškos žiemos jis anomalija nevadina. „Tokios žiemos kartais pasitaiko. Pastaruosius keliasdešimt metų jų buvo keletas. Paskutinė buvo 2006 metais. Taip pat ir 2008 m. buvo šilta. O ši žiema dar tik prasideda, sunku pasakyti, kokia ji bus toliau“, – pasakojo meteorologas.
Ar Velykas sutiksime su sniegu, D.Valiukas prognozuoti nedrįso. „Dar rudenį buvo sakyta, kad Europą užklups labai šalta žiema, bet matome, kad taip neatsitiko. Todėl sunku pasakyti, ar pavasaris bus vėlyvas, ar vasara bus šalta. Nors klimatas šyla, tai labiau juntama žiemą. Būtent šis laikotarpis trumpėja ir šiltėja“, – sakė meteorologas. Paklaustas, ar pasitiki senolių orų spėjimo metodais, pašnekovas nusišypsojo. „Senolių išmintimi galime naudotis tik nusakydami trumpalaikius oro veiksnius – jei kregždės skraido žemai, lauk lietaus. Ilgalaikių prognozių niekas negali duoti“, – teigė pašnekovas.
Šilta žiema – atokvėpis gydytojams?
Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje vyraujantis oras kiek palengvina gydytojų darbą. „Kol nėra didelių šalčių, plikledžio, nėra ir nušalimų bei traumų. Kai staigiai nukrenta temperatūra, mes iškart pajuntame dėl padidėjusio darbo krūvio“, – teigė gydytoja. Nors tokia temperatūra itin palanki plisti įvairiausioms infekcijoms, šiuo metu neužfiksuota nei gripo, nei kitų peršalimo ligų epidemijų. Anot V.Pumputienės, palankiausias oras žmogaus organizmui žiemą yra tada, kai termometro stulpelis nenukrenta žemiau -10 laipsnių.
„Nepastebėjau, kad šiuo metu vyraujantis oras kaip nors veiktų mūsų organizmą. Daug labiau jį veikia šventės ir alkoholis“, – teigė V.Pumputienė. Nepaisant to, moteris priminė, kad savo imunitetą stiprinti reikia nuolatos. Didžiausius jo priešus gydytoja įvardijo stresą, nuovargį, nepakankamą judėjimą ir netinkamą mitybą.
Pražūtis gyvūnams
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad tokią žiemą reikia stebėti, bet ne stebėtis. „Matome, kad kai kuriuos pasaulio regionus užklupo labai žvarbi žiema. Reikia žinoti, kad bet kada gali taip nutikti ir Lietuvoje“, – sakė gamtininkas. Anot jo, kai kuriems gyvūnams tokie orai nėra patys palankiausi.
„Pavyzdžiui, šiuo metu miškuose vyksta šernų ruja. Baisu, jei žiema prasidės stipriai vėluodama, šerniukai kovo mėnesį gims dar sniege, kaip kad buvo praėjusiais metais. Tokiais atvejais nemažai jauniklių žūva. Panašiai būna ir su kiškiais“, – pasakojo S.Paltanavičius.
Gamtininkai jau atkreipė dėmesį, kad pamary ir prie Nemuno dar neišskrido žąsys, buvo pastebėta net pilkoji krosnilanda. „Šie paukščiukai sveria vos kelis gramus. Netikėtai užklupus žiemai, jiems išsigelbėti neįmanoma. Bet gamtoje taip yra. Jei iš viename lizde esančių penkių kiaušinių išlieka vienas ar du, jau daug. Tokia yra natūralioji atranka“, – sakė S.Paltanavičius.
Kiek lengviau tokius oro pokyčius pergyvena augalai. „Galiu nuraminti, kad laukiniai augalai tikrai nenukentės. Pasirūpinti reikėtų mūsų daržuose augančiomis gėrybėmis. Jei išlindo snieguolės, nereikėtų skubėti jų pridengti, nes augalas sušus. Tačiau reikia pasiruošti ir laukti, kol prasidės žiema. O ji tikrai prasidės“, – patvirtino gamtininkas.
Pasak jo, gyvūnų įpročiai ir elgsena formavosi tūkstančius metų, todėl vieni ar penkeri šiltesni metai neturi jiems jokio ilgalaikio poveikio. „Jei turėtų, nė viena rūšis iki šiol nebūtų išgyvenusi. Gamtoje nuolat vyksta cikliškumas – kas keletą metų atšyla, atšąla. Gyvūnai nepuola paskui pokyčius. Pavyzdžiui, baltųjų kiškių kailiukas vėlyvą rudenį tampa baltas ir jie patys to niekaip nepakeis“, – pasakojo S.Paltanavičius.
Žiema į Lietuvą ateis šį savaitgalį
Sinoptikė Izolda Marcinonienė tokia šilta žiema nesistebi. „Tokių žiemų buvo ir iki šiol. 2007-2008 metais žiemos temperatūra buvo 5 laipsniais aukštesnė už vidutinę. O, pavyzdžiui, 2009-2010 metais – šaltesnė už normą“, – sakė moteris. Šiemet prognozuojama, kad žiema bus 2 laipsniais šiltesnė už vidutinę. Sulauksime daugiau kritulių. „Ilgalaikės prognozės nėra tikslios. Pavyzdžiui, amerikiečių ir japonų centrai sakė, kad gruodis Europoje bus šaltas, bet Skandinavijoje ir europinėje Rusijos dalyje tai nepasitvirtino“, – pasakojo I.Marcinonienė.
Visus, laukiančius žiemos, moteris nuramino – ji ateis. „Penktadienį Lietuvą jau turėtų pasiekti šaltesni orai. Šeštadienį galime sulaukti šlabdribos, o sekmadienį – ir sniego“, – sakė sinoptikė.
Pasaulį krečia sniego ir lietaus audros
Dėl sniego audrų šiomis dienomis JAV buvo atšaukta keli tūkstančiai skrydžių, Niujorko, Masačusetso ir Konektikuto valstijose žmonėms patartina likti namuose, uždaromos mokyklos. Bostone užregistruota beveik 45 cm storio sniego danga. Anot Nacionalinės orų tarnybos, toks oras kai kurias JAV valstijas pasiekė pirmą kartą per 20 metų. „Paskutinė arktinio šalčio banga buvo užregistruota 1994-aisiais, – „Reuters“ žinių agentūrai sakė Nacionalinio orų prognozės centro darbuotojas Bobas Oravekas (Bob Oravec). – Šitokie šalčiai tikrai kasdien nepasitaiko“. Kanadoje, Toronte, temperatūra nukrito iki 29 laipsnių, Kvebeke – iki 38 laipsnių šalčio.
Rekordiniai šalčiai prognozuojami dėl žvarbų orą nešančio poliarinio sūkurio – šalto ir tankaus oro srauto. Meteorologai teigia, kad Jungtinių Valstijų šiaurėje ir centrinėje dalyje gali būti juntamas 51 laipsnio pagal Celsijų šaltis, o savaitės pabaigoje šalčio banga gali pasklisti ir po visą šalį.
JAV – ne vienintelė valstybė, šią žiemą kenčianti nuo gamtos išdaigų. Prieš šventes Didžiąją Britaniją užklupo smarkios liūtys, jos sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą – daugelis žmonių Anglijos pietvakariuose liko be elektros. Vėjo greitis kai kur siekė 144 km/h. Londono Hitrou oro uoste buvo atšaukta maždaug 30 skrydžių, daugiausia – į Europą.
Sniegas gruodį nustebino ir Egipto gyventojus. Čia jo nebuvo jau 100 metų. Be to, po 122 metų užfiksuotas naujas šalčio rekordas – 7 laipsniai aukščiau nulio.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
