Naujausios
Aikštės likimas: žmonėms ar ceremonijoms?
Centrinė Šiaulių miesto aikštė pagaliau sulaukė bendro miesto valdžios ir architektų dėmesio. Savivaldybėje tartasi rengti konkursą techniniam aikštės sutvarkymo projektui. Lėšų tikimasi skirti iš europinės paramos pagal „Urban“ programą.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Pradeda nuo centrinės aikštės
„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad kol kiti miestai skelbia architektūrinius konkursus ir tvarko savo viešąsias erdves, o Šiaulių miesto savivaldybė miega.
Prasidėjo naujas finansinis periodas (2014–2020 metai), per kurį didiesiems miestams numatyta skirti 500 milijonų litų. Šiauliai pretenduoja į 80–85 milijonus litų, bet valdžios galvos tiksliai dar nežino, kam tiksliai lėšas panaudos.
Šiauliai per pastaruosius metus nutriušo, todėl tvarkyti reikia ir Kaštonų alėją, ir Amfiteatrą, ir Talkšos ežero prieigas. Nesiginčijama dėl vieno – pradėti būtina nuo centrinės Prisikėlimo aikštės, kuri šito laukia daugiau nei dvidešimt metų.
Pirmąkart po ilgesnės pertraukos į pasitarimą pas miesto merą Justiną Sartauską be administracijos viršūnėlių buvo pakviesti ir aktyviausi miesto architektai.
Planas senstelėjo
Dar 1998 metais miesto Taryba patvirtino Prisikėlimo aikštės detalųjį planą, kuriame buvo daug kas hipotetiškai numatyta: statiniai prieš Šiaulių valstybinę kolegiją, požeminis garažas ir kita. Planas senstelėjo.
„Net dėl požeminio garažo tarp architektų užvirė aštrios diskusijos, – sakė Savivaldybės mero patarėjas Vaclovas Vingras. – Pagal šiuolaikines europines tendencijas siekiama, kad kuo mažiau automobilių privažiuotų į centrą, žmonės skatinami naudotis visuomeniniu transportu“.
Pašnekovo teigimu, išskiriami du centrinių aikščių tipai: „gyvos aikštės“, kuriose renkasi žmonės ir jose yra ką veikti, bei „ceremonialinės aikštės“ – oficialios, jų bruožai būdingi dabartinei aikštei.
V. Vingro nuomone, „oficialioji“ centrinė aikštė disonuoja su skvereliu prie Savivaldybės, kuriame renkasi ir jaunimas, ir brandaus amžiaus miestiečiai. „Gyvą“ norima sukurti ir Prisikėlimo aikštę.
Architektų nuomonės skyrėsi
V. Vingro teigimu, nuspręsta pirma skelbti konkursą techninei Prisikėlimo aikštės sutvarkymo užduočiai parengti.
„Šioje užduotyje ir atsispindėtų, ko norima iš aikštės“, – sakė mero patarėjas.
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas teigiamai įvertino architektų gildijos susitikimą su valdžia. „Gerai, jog meras ir kiti suprato, kad neužtenka vien išleisti pinigus, bet dar reikia pasiekti geriausią rezultatą“, – sakė Š. Sabaliauskas.
Anot jo, bene viena iš svarbiausių užduočių yra išsiaiškinti visuomenės poreikius – kokią centrinę aikštę norėtų matyti gyventojai.
Architektas Vytenis Rudokas apgailestavo, kad per valdžios ir architektų „nekalbadienius“ Šiauliai buvo nuvaryti iki apverktinos padėties.
„Pinigus reikia įsisavinti, bet tam turėjo būti rimtai pasirengta. Nesikalbant tai neįmanoma“, – sakė V. Rudokas.
„Svarbu, kad konkurso nugalėtojas būtų renkamas ne dėl pigiausios kainos, o dėl geriausio pasiūlymo“, – tokia miesto vyriausiosios architektės, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės nuomonė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GYVASTIS: Šiaulių miesto valdžia ir architektai svarstė, „kaip įpūsti gyvybės“ Šiaulių Prisikėlimo aikštei.
