Naujausios
Su draugais skausmas įveikiamas lengviau
Dailininkė ponia Virginija Kerbedienė šypsosi: skausmas atitraukia, kai mintis ir jėgas atiduoda judėjimui ir bendravimui. Pamiršta net tabletes. Osteochondrozės ir osteoporozės diagnozės prieš keliolika metų moterį suglumino — nejaugi gyvenimas baigėsi? Moteris sau įrodė, kad tokios mintys buvo neteisingos.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ligos paieškos labirintais
Susirgimų pradžios ponia Virginija negalėtų įvardinti, nes nežinojo, kokia buvo ilgą laiką kamavusių negalavimų priežastis. Moterį stemplės darbo sutrikimas vertė ilgą laiką gulėti atlenkus galvą. Vis atsirandantis neaiškios kilmės skausmas neleisdavo atsipalaiduoti. Medikai manė, kad tai širdies sutrikimas. Tyrė ir aiškinosi priežastį, vėliau išsiuntė tirti kraujagyslių būklės į Kauno gydyklas.
Gydytojų konsiliumas patikino, kad yra pakenkti keli stuburo slanksteliai, dėl ko ir atsiranda skausmas. Ši nemaloni žinia dar nebuvo paskutinė: paaiškėjo, kad moteriai prasidėjęs kaulų retėjimas, ir be to, ji yra alergiška daugeliui vaistų. Pavartojus keletą mėnesių paskirtų vaistų sveikata pablogėjo dar labiau: mažėjo kraujospūdis, širdies ritmas lėtėjo, kamavo prakaitavimas, nuovargis. Vartoti vaistų nebegalėjo.
„Kokius nori vaistus gali gerti, niekas nepadeda. Išsikankini, nerandi sau nei vietos, nei pagalbos. Pamokė mane specialios mankštos, kurios metu būdavo atlaisvinamas prispaustas nervas. Šiek tiek palengvėdavo“, — pasakojo ponia Virginija.
Išmoktos skausmo pamokos
Užsidariusi ir kamuojama nežinios dėl ateities ponia Virginija nežinojo ko tvertis, darbas buvo nebemielas, namai taip pat.
„Guli ir raitaisi iš skausmo. Jei jaučiu, kad artėja skausmas — tempiu stuburą, judu, darau pratimus tol, kol atlaisvėja ir atlėgsta skausmas.
Kai gulėjau ligoninėje, savo mamos aplankyti atėjo viena iš „Artis“ klubo narių. Išgirdusi mano istoriją, ji pasiūlė ateiti pas juos, — pasakoja moteris. apie primąją pažintį su Kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugija “Artis“. — Ten išmokau liaudiškų receptų, gelbstinčių ne tik nuo skausmo, bet ir lėtinančių kitas mano ligas. Išmokau galvoti pozityviai, išklausiau įvairių paskaitų.“
Moteris prisipažįsta, kad susirgus daugiausiai prireikė vidinės stiprybės, palaikymo, nes skausmo kamuojama nebenorėjo su niekuo bendrauti. Tik nuėjusi į draugijos susitikimus suprato, kad pabuvimas su kenčiančiais skausmą, palengvina ligos naštą.
„Svarbu judėti, bendrauti, domėtis kažkuo. Tai teigiamai veikia, tai vaistas“, — šypsojosi ponai Virginija.
Gyvendama miesto bute ribojo savo judėjimą. Išėjusi į pensiją nepabijojo išvažiuoti gyventi į užmiestį, kur darbų ir judėjimo gausa teigiamai veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Dėl įvairių užsiėmimų jau pamiršo vaistus nuo skausmo, vartoja itin retai.
Sergantys, bet nenusivylę
Šiauliuose veikiančioje Kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugijoje „Artis“ ponia Virginija lankosi keletą metų. Vieną kartą per mėnesį nekantriai ruošiasi ir puošiasi — keliaus į susitikimą draugijoje. Susitikę bičiuliai planuoja, ką galėtų nuveikti, kokius užsiėmimus pasiūlyti kitiems. Rašo projektus gauti flėšų kelionėms, paskaitoms bei konferencijoms organizavuoti, patys renka pinigų savo projektams.
„Organizuojame savo darbų parodas, turime ansamblį, su kuriuo koncertavome visą vasarą, įvyko per 20 koncertų. Draugijoje yra talentingų žmonių. Liga nėra gyvenimo pabaiga ir mes tai įrodėme“, — patikino moteris.
Pasakoja, kad kamuojami sunkių, neišgydomų ligų draugijos nariai visuomet talkininkauja rinkdami Maisto banko atsargas.
Užsiėmimai ligą nustumiama į šalį
Redakciją aplankiusios keturios „Artis“ moterys Virginija Kerbedienė, Zita Vaičiulytė, Rasma Česnauskienė bei Irena Normantienė taip patvrtino, kad žengti su savo liga už namų slenksčio buvo nelengva. Pirmiausia draugijoje nedrąsiai apsižiūrima, o pamačius, kad joje niekas nekreipia išskirtinio dėmesio į negalią, lengviau atsikvepia ir prisijungia prie kitų. Draugiją gali lankyti ne tik šiauliečiai, bet ir rajono gyventojai.
„Draugijoje kiekvienas atranda galimybę išreikšti save: tapo, fotografuoja, daro papuošalus, mezga ir neria, dainuoja, gamina maistą. Nenuobodžiaujame“, — pasakoja draugijos narės.
Zita Vaičiulytė, ilgametė šios draugijos pirmininkė, turi licenciją skaityti paskaitas sergantiems reumatiniu artritu. Pati keliolika metų sirgdama šia liga žino, koks yra skausmingas šis susirigimas.
Šiauliečių draugija bendrauja su kitų miestų bendraminčiais, neseniai ėmė draugauti su Estijos Tartu miesto tokiomis pat ligomis sergančių žmonių draugija. Bičiuliai iš Estijos jau lankėsi Šiauliuose, atvežė dovanų — specialias lazdas, palengvinančias reumatinių ligonių judėjimą. Kol kas į kvietimą apsilankyti Tartu mieste galimybės nėra — neturi autobuso nuomai reikalingų pinigų.
REZULTATAS: Šiaulietė Virginija Kerbedienė išmoko suvaldyti skausmą, patikina, kad neišgerta tabletė nuo skausmo — geras rezultatas.
BIČIULĖS: „Artis“ draugijoje bičiulėmis tapusias (iš kairės) Zitą Vaičiulytę, Ireną Normantienę, Virginiją Kerbedienę bei Rasmą Česnauskienę suvedė liga bei noras padėti sau.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.