Naujausios
Per dešimtmetį pasikeitė viskas.
Pasikeitė tai, ką darome internete. Pasikeitė, kiek įrenginių turime namuose. Pasikeitė, kiek valandų per dieną esame prisijungę. Ir svarbiausia – pasikeitė tai, ko tikimės iš savo ryšio.
2016-aisiais vidutinis lietuvis turėjo vieną kompiuterį ir galbūt išmanųjį telefoną. 2026-aisiais tipiniuose namuose suskaičiuosite 8-12 prie tinklo prijungtų įrenginių. Telefonai, planšetės, televizoriai, žaidimų konsolės, išmanieji laikrodžiai, namų asistentai, apsaugos kameros, net šaldytuvai.
Visi jie nori interneto. Visi vienu metu.
Ko ieško žmonės, kai renkasi internetą namams
Atlikta apklausa tarp 1200 Lietuvos gyventojų atskleidė įdomių dalykų.
Pirmoje vietoje – ne greitis. Stabilumas. 67 procentai respondentų nurodė, kad jiems svarbiau turėti nuosekliai veikiantį ryšį nei maksimalius greičius, kurie pasiekiami tik teoriškai.
Antroje vietoje – kaina. Bet ne bet kokia. Žmonės ieško ne pigiausio varianto, o geriausio kainos ir kokybės santykio. Permokėti nenori, bet ir kentėti dėl sutaupytų kelių eurų – irgi ne.
Trečioje – aptarnavimas. Tai netikėta. Prieš penkerius metus techninė pagalba buvo kažkur sąrašo apačioje. Dabar, kai internetas namams tapo būtinybe, o ne pramoga, žmonės nori žinoti, kad problemų atveju sulauks pagalbos greitai.
Trys tipai: kuriam priklausote jūs?
Stebint rinką išryškėja trys skirtingi vartotojų portretai.
Minimalistai. Jiems užtenka bazinių poreikių – naršymo, socialinių tinklų, retkarčiais filmo. Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės arba tie, kurie tiesiog neturi laiko technologijoms. Jų pasirinkimas – paprasčiausias ir pigiausias internetas namams, kuris tiesiog veikia.
Aktyvieji vartotojai. Šeimos su vaikais, nuotoliniai darbuotojai, studentai. Jiems reikia daugiau – kelių įrenginių palaikymo, vaizdo skambučių be trikdžių, greito failų siuntimo. Šiai grupei svarbu ne tik sparta, bet ir plėtimosi galimybės.
Entuziastai. Žaidėjai, kūrėjai, technologijų mėgėjai. Jie skaičiuoja milisekundes, žino skirtumus tarp protokolų, patys konfigūruoja maršrutizatorius. Jiems internetas turi būti greičiausias, stabiliausias ir be jokių kompromisų.
Įdomu tai, kad per pastaruosius metus vidurinė kategorija augo sparčiausiai.
Kas pasikeitė lietuvių lūkesčiuose
Seniau interneto tiekėją rinkdavosi pagal tai, kas aptarnauja jūsų gatvę. Pasirinkimo dažnai tiesiog nebuvo. Vienas tiekėjas – vienas variantas.
Dabar didžiuosiuose miestuose konkuruoja 5-7 skirtingos įmonės. Mažesniuose – bent 2-3. Tai pakeitė jėgų balansą. Vartotojai tapo reiklesni, nes gali sau tai leisti.
Keletas dalykų, kurie šiandien laikomi savaime suprantamais, o prieš dešimtmetį buvo retenybė:
Jokių sutarčių ilgesnių nei metai. Galimybė keisti planą be baudų. Tikslus greitis, kuris atitinka reklamuojamą. Techninė pagalba ne tik darbo valandomis.
KIS – vienas tiekėjų, kurie šias tendencijas suprato anksčiau nei kiti. Internetas namams čia teikiamas be ilgalaikių įsipareigojimų, su aiškia kainodara ir realiu aptarnavimu, kai jo prireikia.
Skaičiai, kurie nustebina
73% – tiek Lietuvos namų ūkių turi prieigą prie sparčiojo interneto. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje.
4,2 – vidutinis įrenginių, vienu metu naudojančių internetą, skaičius tipiniuose namuose. Prieš penkerius metus buvo 1,8.
23 eurai – vidutinė mėnesinė interneto namams kaina Lietuvoje. Mažiau nei daugumoje Vakarų Europos šalių, nors greičiai – panašūs arba didesni.
47 minučių – tiek vidutiniškai per dieną lietuviai žiūri vaizdo turinį srautiniu būdu. Neįskaitant įprastos televizijos.
Kur link viskas juda
Prognozuoti technologijų ateitį – nedėkingas darbas. Bet kai kurios tendencijos akivaizdžios.
Greičiai ir toliau augs. Ne todėl, kad to reikia šiandien, o todėl, kad to reikės rytoj. 8K vaizdo turinys, virtualios realybės programos, išmanių namų sistemų plėtra – visa tai reikalaus vis daugiau.
Laidinis ryšys nedings. Nors 5G reklamuojamas kaip revoliucija, internetas namams per fizinį kabelį išlieka patikimiausias variantas. Belaidės technologijos puikios mobilumui, bet stabilumui – niekas nepralenkia šviesos greičiu keliaujančių duomenų.
Kainos stabilizuosis. Konkurencija pasiekė tašką, kur drastiškai mažinti nebėra kur. Bet ir kelti – sunku, nes vartotojai jautrūs.
Dešimt metų – ir visiškai kitas pasaulis. Įdomu, ką pasakysime dar po dešimties?