Naujausios
Saugoti širdį reikia ne kalbomis
Į Šiaulių apskrities ligoninę kartą per mėnesį pacientų konsultuoti atvyksta garsiausias šalyje kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius Vytautas Jonas Sirvydis. Interviu „Šiaulių kraštui“ gydytojas ragino rūpintis sava širdimi, nors ją jau gali pakeisti ir dirbtinė.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ligonių daugėja
— Ar daug pacientų šiauliečių Jums tenka gydyti ir operuoti?
— Vilniuje operuojama daug šiauliečių, nors jų netrūksta ir Kaune, ir Klaipėdoje. Kartais grįžta jau operuotas ir pasako, kad pasitiki mumis. Šiauliuose kardiologija yra aukšto lygio, turimos visos reikalingos išsamiam ištyrimui priemonės. Gaila, kad kol kas Šiaulių ligoninėje nėra kardiochirurgijos. Lietuvoje šiuo metu yra keturi kardiochirurgijos centrai, tačiau jų reikia dar daugiau.
— Ar daugėja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių?
— Daugėja sergančiųjų. Dar nepasiektas Lietuvoje tas lygis, kai visiems pacientams būtų suteikta tokia pagalba, kokios reikia. Daugelis pacientų bijo, nusistatę prieš operacijas, nespėjama padėti dėl progresuojančios ligos. Širdies ligos — klastingos. Staigių mirčių dėl širdies ligų yra labai daug.
Šalyse, kur kardiochirurgija gerai išplėtota, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Vokietijoje, širdies operacijų padaroma tūkstantis — vienam milijonui gyventojų per metus. Lietuvoje atliekama vidutiniškai apie 700 operacijų milijonui gyventojų per metus.
— Ar širdies ligos jaunėja?
— Negalėčiau pasakyti, kad jaunėja, nes širdies ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės: naujagimiai, kūdikiai, darbingo amžiaus žmonės bei labai daug pagyvenusių, senų žmonių. Kuo senesnis žmogus, tuo dažniau pasitaiko aterosklerozės atvejų.
Jauni žmonės serga infarktais, pasitaiko širdies vožtuvų ydų, nemažai vaikų gimsta su širdies ydomis. Vilnius — vienintelė vieta Lietuvoje, kur operuojami naujagimiai su įgimtomis širdies ydomis, yra specializuotas skyrius (V. J. Sirvydis — vienas pirmųjų Lietuvoje taikė naujagimių ir kūdikių širdies chirurgiją). Per metus padaroma apie 200 operacijų naujagimiams ir vaikams. Šiais metais būsime padarę įvairių 1300 širdies operacijų. Kitais metais ketiname padaryti dar daugiau, nes yra papildomos intensyvios slaugos-reanimacijos lovos.
Transplantacija arba dirbtinė širdis
— Daugiau nei keturis dešimtmečius operuojate širdis, kiek svarbi širdies transplantacija?
— Vilniuje širdies persodinimai pradėti prieš dvidešimt metų, iki šiol padaryta apie 60 tokių operacijų. Pernai buvo vieni sėkmingiausių metų, kai padarėme 11 širdies transplantacijų. Persodinimo operacijų reikėtų žymiai daugiau, nes pacientų, kurie laukia tokios operacijos, yra labai daug. Jiems gresia mirtis.
Sergant širdies nepakankamumu kitos išeities nėra — tik transplantacija. Kartais persodinimo reikia, kai pacientą kamuoja labai sudėtingos širdies ydos. Visa tai priklauso tik nuo širdies donorų skaičiaus, jų nėra daug, o jei ir sutinka, ne visada donoro širdis tinka persodinimui.
Jei donoro artimieji delsia, ar donoras ilgiau paguli reanimacijoje ir gauna daug adrenalino, kitų vaistų — širdis nusilpsta ir persodinti nebegalima. Donoro širdis po to, kai donoro smegenys yra mirusios, turi gerai plakti. Širdies donorų yra mažiau, negu, tarkim, inkstų ar kitų organų.
— Organų donorystė jau nebėra tabu visuomenėje?
— Daugiau nei dešimtmetis veikia Nacionalinis transplantacijos biuras, kuris labai aktyviai dirba, labai daug prie organų donorystės populiarinimo prisideda ir žiniasklaida, bažnyčia. Palengva keičiasi visuomenės nuomonė.
— Ar širdies transplantacijai yra alternatyvų?
— Realiausia alternatyva, kuri pastaruoju metu vis plačiau taikoma — dirbtinių širdžių panaudojimas. Prie paciento širdies prijungiamas aparatas, kuris pumpuoja kraują. Kartais tenka pašalinti visą širdį ir žmogus gali gyventi tik su dirbtine širdimi. Tokios širdys jau yra pritaikytos apie penkiasdešimčiai ligonių. Jos yra labai brangios, už jas moka valstybė.
Jei žmogui yra reali grėsmė nuo širdies ligos numirti, išeitis — dirbtinė širdis. Su ja pacientas gali gyventi trejus ir daugiau metų, kartais visą gyvenimą. Žinoma, nemažai daliai žmonių dirbtinė širdis padeda sulaukti donoro.
— Ar visiems širdies ligomis sergantiems pacientams galima pritaikyti dirbtinę širdį ar padaryti širdies transplantacijos operaciją?
— Ne visiems. Dažniausiai dėl gretutinių ligų, kartais būna nesuderinamumas, organizmas įjautrintas imunologiškai, kartais dėl širdies nepakankamumo nukenčia plaučiai, juose būna per silpnas spaudimas ir tada reikėtų persodinti ne tik širdį, bet ir plaučius. Tokį donorą dar sunkiau rasti.
Ne kalbėti, o daryti
— Ar saugote savo širdį?
— Gyvenu nieko labai bloga nedarydamas. Apsaugotųjų nuo širdies ligų nėra.
— O kaip pasaugoti save?
— Širdį, kaip ir kitus organus, gadina gyvenimas, tačiau nuo gyvenimo nepabėgsi — visi turime gyventi.
Kaip širdį saugoti visi puikiai žino: nerūkyti, sportuoti, riebiai nevalgyti, vengti išgyvenimų. Bet viena — pasakyti, o kita — tai įgyvendinti. Žmonės galėtų nerūkyti, paskirti savo laiką judėjimui, sportui, tačiau išvengti stresų sunkiau, nes reikia dirbti, bendrauti su žmonėmis — iš to susideda gyvenimas. Statistika rodo, kad Lietuvoje dažniau žmonės serga širdies ligomis negu kitur Europoje, o tai reiškia, kad reikia daugiau širdies chirurgijos.
Citata:
„Lietuvoje atliekama vidutiniškai apie 700 kardiochirurgijos operacijų milijonui gyventojų per metus.
ŠIRDIS: „Savo širdį saugau nieko labai bloga nedarydamas“, — šypsojosi garsiausias šalyje kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vedėjas Vytautas Jonas Sirvydis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.