Laiku diagnozuotas insultas suteikė antrąjį gyvenimą

Zitos KATKIENĖS nuotr.
Anai Monkevičienei ir Janinai Baranauskienei likimas ir gydytojai dovanojo visavertį gyvenimą.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje "Auksinės minutės – laikas veikti", pristatytos dvi sėkmės istorijos – puikus įrodymas, kad laiku atpažinus insultą ir laiku atvykus į ligoninę, medikai gali suteikti inovatyvią ir ypač veiksmingą medicinos pagalbą. 

Žodžiai ėmė skambėti keistai

Anna Monkevičienė iš Linkuvos miestelio (Pakruojo raj.) neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo gydytojams už tai, kad šiandien gali ne tik kalbėti, bet ir suprasti, kur ir su kuo kalbanti. Humoro jausmo nestokojanti moteris papasakojo, kaip pajuto ligos požymius.

Ryte susiplanavusi visus dienos darbus nusprendė užsikaisti kavos. "Užvirus arbatinukui reikėjo jį nunešti ant stalo. Iš karto pajutau, kad ranka neklauso", – netikėtai užklupusius ligos požymius prisimena moteris.

Pamačiusi pro langą kaimyną, nusprendė kreiptis į jį pagalbos. Nepavyko kairiąja ranka ir durų atrakinti, tada kita ranka pasukusi raktą ir duris atrakino. Deja, pasakyti kaimynui, kas jai nutiko, nepavyko, nes žodžiai pradėjo skambėti keistai.
"Aš supanikavau", – pasakojo Anna. Paaiškinti kaimynui, kas jai nutiko, taip ir nepavyko. Bet pavyko telefono adresų knygutėje surasti giminaitės gydytojos telefono numerį. Pakako kelių žodžių telefonu ir giminaitė suprato, kas įvyko. Gydytoja patarė kaimynui kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą ir vežti į ligoninę.

Atvykus į ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių, kieme jau laukė visa medikų komanda.
"Aš pasijutau ramiau, nes supratau, kad esu medikų rankose ir jie man padės", – kalbėjo moteris.
Atlikę reikiamus tyrimus gydytojai skyrė trombolizę, kurios dėka šiandien moteris nejaučia jokių ligos požymių.

Pirmiausia pasirenkamas metodas

Insultas – viena dažniausių mirties priežasčių ir pirmaujanti tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos gydytojos neurologės Siglos Ščeponavičiūtės neįgalumą susirgus išeminiu insultu gali padėti mažinti modernus gydymo metodas – intraveninė trombolizė, kurios tikslas – ištirpinti trombą arba embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir tokiu būdu atkurti kraujotaką bei sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje.

2002 metais trombolizė tapo pirmiausia pasirenkamu gydymo metodu Europoje. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ši procedūra taikoma nuo 2008 metų. Pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, amžiaus vidurkis apie 60 metų. Procedūros dažniau atliktos vyrams.

Pasak gydytojos neurologės S. Ščeponavičiūtės, labai svarbu, kokios būklės pacientas, ištiktas insulto, atvyksta į gydymo įstaigą. Pacientams, susirgusiems išeminiu insultu, pradinis neurologinis deficitas (sukeltas išeminio insulto) vertinamas vadovaujantis Nacionalinio sveikatos instituto insulto skale. Pagal surinktų balų skaičių dauguma pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, buvo vidutinio sunkumo.

Intraveninė trombolizė galima kaip pagrindinis ūminio išeminio insulto gydymo metodas, kai nuo simptomų pradžios praėjusios ne daugiau kaip 4.30 val.

Pagal pasaulines neurologų rekomendacijas siekiama, kad intraveninė trombolizė būtų atlikta kuo greičiau, t.y. per valandą nuo simptomų pradžios. Medikai šį laiką vadina "auksinės valandos" terminu, nes "laikas - smegenys".

Neišvengiama sunkumų

Anot Neurologijos skyriaus vedėjos Siglos Ščeponavičiūtės, pagrindinis sunkumas – greitas insulto požymių atpažinimas, kuris priklauso nuo paciento ir jo artimųjų. 
Antra problema – operatyvus paciento pristatymas į Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių. Sėkmę lemia ir darnus greitosios medicinos pagalbos bei ligoninės personalo darbas: kaip skubiai atliekami būtini tyrimai, operatyviai vertinama būklė.

Taigi pacientai, kuriems įtariamas ūmus išeminis insultas, turi kuo skubiau pasiekti Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių skyrių, kur jo laukia medikų komanda: skubios pagalbos gydytojas, neurologas...

Pacientą apžiūri terapeutas, kuris įvertina būklę, skubiai atlieka būtinuosius tyrimus: kraujo tyrimą, biocheminius tyrimus, kraujo krešėjimo rodiklius, atliekama galvos angiografija, kurią įvertina radiologas. Todėl labai svarbu, kad visą parą dirbtų gydytojų komanda: terapeutas, neurologas, radiologas ir reanimatologas, kurie nedelsdami imsis veiksmų. Sprendimą taikyti intraveninę trombolizę priima gydytojas neurologas.

Pacientai, susirgę išeminiu insultu bei laiku atskubėję į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, turi žinoti, kokiomis ligomis sirgę. Pasak Neurologijos skyriaus vedėjos S. Ščeponavičiūtės, labai gerai, kai ligonį lydi šeimos narys, galintis papasakoti apie buvusias sveikatos problemas. Mat ligonis turi atitikti patvirtintas indikacijas, kad intraveninė trombolizė būtų ne tik atliekama, bet ir po jos nekiltų komplikacijų, apie kurias prieš procedūrą informuojamas kiekvienas pacientas.

Tinkami pacientai stacionarizuojami į Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur ir atliekama intraveninė trombolizė. Specialistai stebi paciento būklę procedūros metu ir po jos. Kai būklė stabili, pacientas perkeliamas į Neurologijos skyrių, kur tęsiamas gydymas.
Kaip ir kiekviena intervencija, intraveninė trombolizė, taikoma gydant dėl išeminio insulto, gali sukelti komplikacijų, su kuriomis supažindinamas pacientas ir jo artimieji.

Medikai pastebi, jog dėl streso, netinkamo gyvenimo būdo, jaunėja daugelis ligų, kuriomis įprastai serga vyresnio amžiaus žmonėms. Vis jaunesniems ištinka ir išeminis insultas. 

Pagalbą prisikviesti padėjo sūnus

Iš Kelmės rajono į ligoninę atvykusiai Janinai Baranauskienei pagalbą prisikviesti padėjo sūnus.
"Supratusi, kad kažkas negerai, pati įtariau, kad gali būti insultas. Pati išsitraukiau pagalvę ir atsiguliau ant grindų", – pasakojo Janina ir sako, kad iš kažkur žinojo, kad tokiu atveju reikia gulėti ramiai.

Sūnaus iškviesta greitoji medicinos pagalba atvyko skubiai. Medikams moteris sugebėjo paaiškinti, kad jai gali būti insultas. Janina pamena, kaip buvo atvežta į ligoninę, kaip ją pasitiko visa medikų komanda.
"Mažai prisimenu, kaip nuvežė į operacinę. Tik pajutau, kaip gydytojas paprašė pakelti koją, ranką. Tai koją sau virš galvos iškėliau", – nuotaikingai pasakoja savo sėkmės istoriją ir nuoširdžiai dėkoja visai gydytojų komandai Janina.

Pasak gydytojos S. Ščeponavičiutės, šiai pacientei atlikus reikiamus tyrimus nutarta taikyti intervencinį gydymo metodą – trombektomiją, kurios padėta išvengti sunkių insulto liekamųjų reiškinių ar net išgelbėta gyvybė.
Tačiau ši operacija – ne tik sudėtinga, bet ir labai rizikinga. Pasaulio statistikos duomenimis net 95 procentai pacientų, kuriuos insultas ištinka užsikimšus pamatinei kraujagyslei, neišgyvena.

Procedūra – ne kiekvienam

Naujasis metodas gali būti taikomas ligoniams tik tada, kai nuo pirmųjų insulto simptomų: kalbos sutrikimo, paralyžiaus, koordinacijos sutrikimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 6 valandos. Ilgiausiai – 12 valandų. Anot gydytojos, svarbu ne tik laikas.

Kompiuteriu turi būti patvirtinta, kad nėra kraujavimo į smegenis, nėra netikėtos patologijos, smegenų pokyčių. Per šešias valandas galima atstatyti kraujotaką ir, sėkmės atveju, žmogus vėl valdo galūnes, atsistato kalba. Deja, labai dažnai pacientai neatvyksta – labai dažnai namuose laukia, kol praeis. Antroji priežastis – dažnai vyresnio amžiaus žmonės gyvena vieni ir juos randa artimieji, kai nežinoma požymių pradžia ir taikyti šios procedūros medikai negali, nes pakenktų. Todėl labai svarbu žinoti, kada atsirado pirmieji ligos simptomai, paralyžius.

Šiai procedūrai atlikti ypač svarbu yra organizuotumas pačioje gydymo įstaigoje bei sklandus komandinis darbas. Ligoninėje įkurtas Intervencinės kardiologijos postas, visą parą dirba intervencinis kardiologas bei visa komanda.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje įkurtas Insultų gydymo centras. Jų dėka apie 40 procentų sumažėjo hospitalinis mirtingumas dėl insultų.
Vienkartinės priemonės trombektomijai kainuoja nuo 4-5 tūkstančiai eurų. Sąnaudos yra didžiulės ir sąlyginai toks gydymas kainuoja labai daug, tačiau ši pagalba užtikrinama kiekvienam pacientui.

 

Zitos KATKIENĖS nuotr.
Medikų komandoje, pasitinkančioje insulto ištiktą žmogų, tenka dirbti ir teikti būtinąją pagalbą gydytojams neurologei Siglai Ščeponavičiūtei (iš kairės), skubios medicinos gydytojui Mariui Ellikui, anesteziologui reanimatologui Andriui Bubliauskui, kineziterapeutei Elvyrai Šidlauskienei, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiai gydytojai Eugenijai Kukaitienei, skubios medicinos gydytojui Martynui Gedminui.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.