Geros mintys pagerina savijautą

Geros mintys pagerina savijautą

Geros mintys pagerina savijautą

Psichologė Jolanta Tuminskienė sako, kad 50 procentų savijautos lemia mintys. Ji rekomenduoja nusiteikti pozityviai, prieš miegą prisiminti gerus dienos momentus, o ryte nubudus sau pasakyti, kad laukia gera diena — „nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Nemylimi ir nelaimingi

Psichologė J. Tuminskienė pataria jokiu būdu neslopinti pykčio ar blogų emocijų, apie tai pasakyti pyktį sukėlusiam žmogui. Jei nėra tokios galimybės, būnant vienam išsirėkti, surašyti mintis į popierių, o vėliau suplėšius išmesti, pakumščiuoti pagalvę.

„Blogos mintys, jų gausa turi poveikį sveikatai. Jei blogas emocijas žmogus užgniauš savyje, jos atras kelių apie save priminti sveikatos sutrikimais. Reikia išmokti valdyti emocijas, nes jos skatina ne tik kurti, bet ir griauti“, — sakė psichologė.

Jei žmogus save įsivaizduoja ligotą, nelaimingą, nemylimą, užmirštą, nesugebantį kažką padaryti — tokiu ir taps, nes tai savęs užprogramavimas nesėkmei. Sako, negalima tikėtis, kad visas gyvenimas bus vien sėkmės ruožas, bet nepataria įsitverti negatyvių įvykių, pojūčių, išgyvenimų.

„Dažnai girdime, kad manęs nemyli, nes esu tokia ar anokia, nelaiminga, kad gyvenu tokioje ar kitokioje šalyje, turiu ar neturiu draugų, vaikų, tai akivaizdus priklausomybės įrodymas. Savęs nuvertinimas ir graužimas, tokie žmonės patys save sąmoningai verčia būti nelaimingais“, — sakė psichologė.

Gerosios ir blogosios emocijos

Pasak psichologės, visos žmogaus jausmų būsenos grupuojamos į pozityvias ir negatyvias. Troškimai, tikėjimas, entuziazmas, romantika, viltis — varomoji, žmogų stumianti į priekį energija. Negatyvi emocinė srovė: baimė, pavydas, pyktis, neapykanta, kerštas, godumas, prietaringumas — stabdanti ir gniaužianti.

„Kiekvienas turi išmokti atsiriboti nuo neigiamų išgyvenimų. Matyti teigiamas puses. Išvengti neigiamų emocijų neįmanoma, jos kartais yra ir naudingos. Liūdesys — lyg tiltas tarp dviejų gyvenimo etapų, kuriuos žmogus turi išgyventi, apmąstyti, susikaupti“, — sakė J. Tuminskienė.

Psichologė pataria išmokti džiaugtis smulkmenomis. Kiekvieną vakarą prieš miegą atsigulus prisiminti per dieną nutikusius bent tris malonius nutikimus. Pavargusiems nuo streso ir blogų minčių, reikėtų patogiai atsisėdus ar atsigulus atsipalaiduoti ir giliai, ramiai kvėpuojant sau teigti, kad dabar jau nurimstama, o iškvėpiant išeina visos blogos emocijos.

„Reikia išmokti sau pasakyti stop. Kaip išjungiame nepatinkantį kanalą, taip ir negerą mintį reikia išjungti. Užmiegant ir atsibudus sau pakartoti, koks esi laimingas, stiprus ir gražus, kokia graži diena laukia. Nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“, — sakė psichologė.

Psichologai teigia, kad sveikatos sutrikimus prišaukia emocijos:

Augliai ir cistos — žmogus kamuojamas nuoskaudų.

Astma — slegia per didelė kontrolė.

Širdies permušimai — baimė, nuolatinis skubėjimas.

Cholesterolio didėjimas — džiaugsmo trūkumas.

Kraujospūdis — įtampa, baimė, nepasitikėjimas.

Nugaros skausmai — paramos netekimas, sunkumų baimė.

Kojų skausmai — kamuoja ateities baimė.

Alergija — emocinės savikontrolės nebuvimas.

Pūliniai — valdo pyktis.

Plikimas — didelė vidinė įtampa.

Citata:

„Užmiegant ir atsibudus sau pakartoti, koks esi laimingas, stiprus ir gražus.“

EMOCIJOS: Psichologė Jolanta Tuminskienė pataria išmokti valdyti emocijas, nes jos skatina žmogų ne tik kurti, bet ir griauti.

 

Jono TAMULIO nuotr.