Naujausios
Vietoj audros išverstų medžių – skulptūros
Piliuku vadinamas Burbaičių piliakalnis yra Kukečių seniūnijos Burbaičių kaime. Kiekvienais metais, per Žolinę prie piliakalnio vyksta seniūnijos šventės, anksčiau garsėjusios kaip jautuko aukojimo šventės.
Piliakalnis ne kartą tvarkytas rašant projektus ir gaunant lėšų jo tvarkybai. Įgyvendinant projektus medžiais gausiai apžėlęs piliakalnis buvo atidengtas išretinus medžius ir parodant tikrąsias piliakalnio formas ir jo grožį. Atnaujinti laiptai ir vadinamas beždžionių lieptas per piliakalnio papėdėje tekančią Kražantę.
Tačiau prieš keletą metų tiltas sugriuvo ir buvo visiškai nuimtas. Bet daugiausia žalos piliakalniui padarė praūžęs viesulas, kuris išvartė medžius ant piliakalnio ir jo prieigose.
Asociacija „Kukečių kaimo bendruomenė“ nusprendė pagyvinti šiuo metu beveik be čia ošusių ąžuolų likusį nuplikusį piliakalnį papuošiant jį iš išverstų medžių medienos sukurtomis medžio skulptūromis.
Bendruomenės pirmininkė Vaida Gecienė parengė projektą „Leader“ programai, kurios viena dalių buvo plenero „Piliakalnio aidas medienoje“ surengimas Burbaičių piliakalnio papėdėje.
„Plenero idėja gimė po kraštą nuniokojusios audros, – pasakoja V. Gecienė. – Pamanėme, jog meno kūriniai įprasmins šį įvykį ir taps piliakalnio istorijos dalimi.“
Kūrė kelių rajonų skulptoriai
Plenere dalyvavo Kelmės rajone, Lupikų kaime, gyvenantis drožėjas, tautodailininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkas, senojo drožybos amato puoselėtojas Rimantas Paunksnis, garsėjantis ir miniatiūrinėmis unikaliomis dažytomis rūpintojėlių medžio skulptūromis. Piliukui jis sukūrė vieno iš galingiausiųjų ir svarbiausiųjų lietuvių bei baltų mitologijos dievų Perkūno, valdančio griaustinį, žaibą, audrą, lietų ir ugnį, skulptūrą. Be šių savybių perkūnas dar laikomas dangaus ir žemės tvarkos sergėtoju, kovojančiu su blogiu ir neteisybe.
Iš Radviliškio puošti Piliuko atvyko kaip Užgavėnių kaukių drožėjas pagarsėjęs tautodailininkas, meno kūrėjas, dažnai dalyvaujantis įvairiuose Kelmėje organizuojamuose etnokultūros renginiuose, parodose Eugenijus Arbušauskas. Jis išdrožė kareivį – sargybinį, kuris pasak vienos iš legendų, saugojęs ant piliakalnio stovėjusią pilį.
Piliuko priegas papuošti iš Pakruojo atvyko medžio skulptūrų drožėjas ir suvenyrų iš gamtinių medžiagų kūrėjas Eugenijus Rimdžius. Jis sukūrė lietuvių miško deivės Medeinos skulptūrą.
Tauragiškis Nerijus Alšauskas išdrožė milžino skulptūrą. Pasak legendos, po pasaulį blaškęsis milžinas atbėgo į Burbaičius, prisėdo ant kelmo pailsėti ir iškratė žemes iš savo klumpės, taip palikdamas čia 24 metrų aukščio piliakalnį.
Kadangi medžio skulptoriai išvyko į kitus plenerus, skulptūros bus pastatytos kiek vėliau, o pristatomos rugpjūčio 15 -ąją, per Kukečių seniūnijos šventę.
Padėjo rėmėjai
Kaip informavo projekto autorė V. Gecienė, projekto įgyvendinimui skirtos Leader“ programos lėšos panaudotos sumokėti plenero dalyviams už darbą. Tačiau teko ieškoti ir rėmėjų, kuriems bendruomenės pirmininkė tvirtino esanti labai dėkinga.
Mat, vėliau paaiškėjo, jog ant Piliuko stovėję ir audros išversti palyginti jauni ąžuolai – šiek tiek per ploni skulptūroms. Drožėjai norėjo padaryti ką nors monumentalesnio, tvirtesnio. Todėl paprašyta Kelmės girininko, rajono Tarybos nario Egidjaus Želvio pagalbos.
Jam tarpininkaujant ąžuolo medienos paaukojo kelmiškis verslininkas Raimondas Jankauskas.
Medieną atgabenti iki piliakalnio padėjo Paverpenio kaimo ūkininkas Virginijus Giačas.
Kūrėjus ir rėmėjus per plenero atidarymą sveikino Seimo narys Kęstutis Bilius, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildelfonsas Petkevičius, savivaldybės tarybos narys ir Kelmės girininkijos girininkas Egidijus Želvys, Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė bei Kukečių seniūnijos seniūnė Kristina Turevičienė.
Organizatoriai dėkojo kūrėjams ir rėmėjams.
Bus pastatytas ir tiltas
Šią vasarą prie Burbaičių piliakalnio ketinama įgyvendinti dar vieną ES ir Kelmės rajono savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą.
Jo tikslas piliakalnį kaip kultūros paveldo objektą, prie kurio kaip rodo anksčiau atlikti tyrimai, žmonės gyveno jau pirmajame mūsų eros amžiuje, išsaugoti ir pritaikyti gyventojų poreikiams.
Pagal parengtą kultūros tvarkybos darbų projektą bus vykdomi rangos darbai ir atnaujinti laiptai į piliakalnį bei prie Kražantės upės, nutiestas tiltukas per upę ir pastatyti suolai žiūrovams.
