Naujausios
Streso rūšys
Yra dvi streso rūšys:
1. Emocinis stresas – tai stresas, kurį patiriame dėl asmeninių problemų, santykių šeimoje, spaudimo darbe, dėl finansinių rūpesčių, patiriamos diskriminacijos ir pan.
2. Fizinis stresas – tai stresas, kurį jaučiame patirianti fizinį skausmą: sergant, blogai miegant, atsigaunant po fizinės traumos, kovojant su alkoholio ar narkotikų vartojimu.
Lėtinio streso poveikis
Jei nuolat patiriame stresą, mūsų organizmas ilgainiui pradeda blogiau funkcionuoti. Daugelyje tyrimų lėtinis stresas siejamas su didesne širdies ligų, insulto, depresijos, svorio padidėjimo, atminties praradimo ir net ankstyvos mirties rizika, todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius signalus.
Lėtinį stresą galime atpažinti pastebėję šiuos simptomus:
• Nekokybiškas miegas.
• Reguliarūs, stiprūs galvos skausmai.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas arba didėjimas.
• Uždarumo ar bevertiškumo jausmas.
• Nuolatinis pyktis ir dirglumas.
• Susidomėjimo veikla praradimas.
• Nuolatinis nerimas ar įkyrus mąstymas.
• Besaikis alkoholio ar narkotikų vartojimas.
• Nesugebėjimas susikaupti.
9 būdai, kaip susidoroti su lėtiniu stresu
Labai svarbu atpažinti stresą keliančias situacijas, nes tai leidžia sutelkti dėmesį į tai, kaip mes į jas reaguojame. Visi turime žinoti, kada, jaučiant kylančią įtampą, reikia užmerkti akis ir giliai įkvėpti.
Pasinaudokite šiais patarimais, kad išvengtumėte lėtinio streso arba jį sumažintumėte.
1. Raskite darbo ir namų balansą
Jei per daug laiko praleidžiate darbe ir nebeskiriate pakankamai laiko pabūti namų aplinkoje užsiimant mėgstama veikla, pasistenkite aiškiai kalendoriuje pasižymeti kada ir kiek laiko skirsite sau, savo pomėgiams, įvairioms pramogoms.
2. Reguliariai mankštinkitės
Reguliarus kūno judėjimas subalansuoja nervų sistemą ir pagerina kraujotaką, padeda iš organizmo “išplauti” streso hormonus. Bet kokia fizinė veikla gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką - tiesiog pasirinkite mėgstamą veiklą ir paverskite ją nuolatiniu įpročiu. Net kasdienis 20 minučių trukmės pasivaikščiojimas turi teigiamą įtaką stresą patiriančiam kūnui.
3. Sveikai maitinkitės ir ribokite alkoholio bei stimuliuojančių medžiagų vartojimą
Alkoholis, nikotinas ir kofeinas gali laikinai sumažinti stresą, tačiau jie turi neigiamą poveikį sveikatai ir ilgainiui stresą gali dar labiau sustiprinti. Sveikai maitinantis organizmas geriau susidoroja su stresu, todėl dieną pradėkite nuo gerų pusryčių, į mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, venkite perdirbtų maisto produktų ir cukraus, išbandykite žolelių arbatą ir gerkite daugiau vandens.
4. Bendraukite su artimaisiais ir jus palaikančiais žmonėmis
Bendraujant akis į akį su jus palaikančiu ir suprantančiu žmogumi išsiskiria hormonai, kurie mažina stresą. Susidūrus su stresine situacija, bendraukite su patikimais žmonėmis, kurie visada pasiruošę jus išklausyti. Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti.
5. Skirkite laiko pomėgiams
Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir džiaugsmą: sodininkaukite, skaitykite, klausykitės muzikos, užsiimkite kita kūrybine veikla. Tyrimai rodo, kad užsiėmimas mėgstama veikla beveik perpus sumažina stresą ir širdies susitraukimų dažnį.
6. Praktikuokite meditaciją arba jogą
Meditacija yra vienas populiariausių fizinio ir psichinio atsipalaidavimo būdų. Meditacijos metu giliai susitelkiama į savo esybės esmę, tokiu būdu nurimsta protas, emocijos ir kūnas. Joga, kaip ir meditacija, yra vienas labiausiai paplitusių atsipalaidavimo metodų. Vienas iš jogos tikslų – atkurti kūno ir emocijų pusiausvyrą ir harmoniją atliekant daugybę laikysenos ir kvėpavimo pratimų. Tarp jogos privalumų – didesnis lankstumas ir gebėjimas atsipalaiduoti.
7. Išbandykite natūralius stresą mažinančius augalus
Daugeliui ne paslaptis, kad ramunėlės padeda įveikti stresą, ramina. Jas vertina tiek liaudies, tiek oficialioji medicina. Raminančiai arbatai dažniausiai yra naudojami ramunėlių žiedai. Melisų arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį. Tad grįžę iš darbo po sunkios dienos, užsiplikykite melisų arbatos, galite sumaišyti ir su mėtomis.
Vis geriau kaip natūrali streso mažinimo priemonė yra žinoma ashwagandha, kuri liaudyje dar vadinama žiemine vyšnia ir yra labiausiai žinoma kaip stresą mažinantis augalas. ECOSH svetainėje rašoma, jog ashwagandha yra vienas iš retų raminančių adaptogenų, kuris tradiciškai yra naudojamas nerimui mažinti, padeda išvengti blogų sapnų, taikomas kovai su nemiga ir nervų sistemos veiklai gerinti.
8. Pakankamai miegokite
Jei miegate mažiau nei septynias-aštuonias valandas, jūsų organizmas ne taip gerai toleruos stresą. Jei stresas neleidžia jums miegoti naktimis, pašalinkite jo priežastį ir įtraukite į savo dieną papildomą meditaciją, kad kompensuotumėte prarastas miego valandas. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti septynias-devynias valandas, sudarykite reguliarų miego grafiką, kambaryje palaikykite vėsų orą. Prieš miegą stenkitės vengti kompiuterių, televizorių, mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių.
9. Pasidarykite atostogas
Susiplanuokite atostogas ir būtinai išvykite ilgesniam laikui iš namų. Išvykę ir atitolę nuo kasdien supančios aplinkos galite iš naujo nustatyti savo toleranciją stresui, pagerinti savo protinį ir emocinį požiūrį į tam tikras problemas. Grįžę iš atostogų tapsite laimingesni ir produktyvesni. Mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį rekomenduojama palikti namie.
Užs. Nr. 540229