Naujausios
Nors jai dar tik 24-eri, Simona jau dabar yra viena labiausiai patyrusių komandos žaidėjų. Jos sąskaitoje ne tik gausybė asmeninių apdovanojimų, bet ir saldūs prisiminimai iš skambiausių „Gintros“ pergalių Europoje 2014 ir 2017-aisiais, kuriose ji vaidino svarbų vaidmenį.
Sugrįžimą į futbolo aikštę S. Veličkaitė pažymėjo dar rugsėjį, kai antroje sezono pusėje nusprendė prisijungti prie Tatjanos Veržbickajos treniruojamos Šiaulių jaunimo komandos. Aštriais prasiveržimais dešiniuoju kraštu varžovių gynybą draskanti futbolininkė iškart nutildė kritikus. Solidžiai rungtyniaujančią auklėtinę akies kraštu stebėjo ir vyriausiasis treneris Rimantas Viktoravičius, kuris nebyliai laukė sugrįžtančios saugės. Ir laukimas neužtruko.
Daugkartinė Lietuvos čempionė praėjusį savaitgalį Žiemos taurės turnyre į aikštę vėl išbėgo vilkėdama geltonai juodą „Gintros“ aprangą ir dviem tiksliais smūgiais prisidėjo prie šiauliečių pergalės.
„Labai to nesureikšminu, kadangi komandos draugės sukuria progas, o mano pareiga yra tuos šansus paversti įvarčiais. Visada svarbiausia yra pergalė, nepaisant to, tose rungtynėse pati pelnai įvartį, ar ne. Prisipažinsiu, buvau labai pasiilgusi to jausmo, visi kas žaidžia žino, kad tai viena geriausių emocijų šiame sporte“, – apie pergalingus įvarčius šypsodamasi sako Simona.
Paklausta, kaip pavyko taip greitai atgauti sportinę formą ir grįžti į aikštelę, S. Veličkaitė sakė: „Manau, kad didžiausią įtaką padarė didelis noras žaisti futbolą. Per visą nėštumo laikotarpį labai pasiilgau aktyvaus gyvenimo, buvo labai neįprasta tiek daug laiko ilsėtis. Kadangi mano sužadėtinis taip pat futbolininkas, tai futbolas iš mano gyvenimo niekur nedingo, stebėdavau tiek vyrų, tiek moterų rungtynes stadione bei prie televizijos ekrano. O kartais ir pati dar žongliruodavau kamuolį, nors jau buvau su nemažu pilvuku.“
Pasak futbolininkės, po pusantrų metų pertraukos grįžusi į komandą didelių permainų nepastebėjo.
„Smagu, kad pasipildė trenerių kolektyvas, prisijungė naujų legionierių, kurių dauguma liko ir šiam sezonui. Buvau labai draugiškai ir šiltai sutikta, todėl pasinaudodama proga galiu už tai padėkoti visoms komandos draugėms. Jaučiuosi labai laiminga vėl būdama visaaverte komandos nare“, – sako Simona.
Futbolininkė sau kelią tikslą susigrąžinti trenerio pasitikėjimą, užsitarnauti kuo daugiau žaidybinio laiko aikštėje ir sugrįžti į ankstesnį ritmą.
„Neslėpsiu, kad būti mama, kuri ne tik košes namuose verda, bet ir profesionaliai sportuoja, yra sudėtinga. Pasitaiko dienų kuomet ateinu į treniruotę jau pavargusi, bet esu ne viena ir nemažai pagalbos sulaukiu iš būsimo vyro, todėl namų užduotimis galime pasidalinti. Su ilgamete „Gintros“ vartininke Greta pasikalbame, kad tapus mama atsiranda kažkokios papildomos energijos ir tas nuovargis nebeatrodo toks baisus, kaip buvo iki gimstant vaikui“, – apie sportininkės ir motinystės derinimą sako Simona.
