Naujausios
Iš senųjų žolynų – į šiandienos šventę
Žolinė, katalikų liturginiame kalendoriuje sutampanti su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų švente, Lietuvoje per šimtmečius įgijo savitą, giliai su žemdirbiška kultūra susijusį pavidalą. Rugpjūčio 15-oji mūsų krašte buvo ne tik religinė šventė, bet ir padėkos už žemės brandą, derlių bei gyvybės dovanas diena.
Pats pavadinimas „Žolinė“ primena senąjį paprotį rinkti ir šventinti įvairius augalus – lauko ir darželio gėles, vaistažoles, javų varpas. Žolynų puokštėje simboliškai susitikdavo žmogaus užaugintas ir gamtos padovanotas pasaulis. Ji tapdavo tarsi mažyčiu vasaros derliaus paveikslu – spalvingu, kvapiu ir kupinu prasmių.
Būtent tokioje prasmių sankirtoje ypač natūraliai atrodo Žolinės šventė Botanikos sode. Čia nereikia dirbtinai kurti šventinės dekoracijos – ją sukuria pati aplinka. Medžiai, gėlynai, augalų kolekcijos, vasaros žaluma ir žydintys augalai tampa gyvu renginio fonu, o kartu – ir pagrindiniu jo prasminiu ženklu.
Šventę pradėjo kanklių garsai
Šventę pradėjo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, kanklių virtuozė profesorė dr. Renata Bilbokaitė. Tai buvo ypatingas ir simboliškas šventės pradžios akcentas. Akademijos vadovė į susirinkusią bendruomenę prabilo ne vien oficialiu sveikinimo žodžiu – ji visus pasitiko vieno archajiškiausio ir savičiausio lietuvių muzikos instrumento – kanklių – skambesiu.
Kanklių garsai Žolinės aplinkoje skambėjo tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties. Juose susiliejo senosios lietuvių muzikinės tradicijos atgarsiai ir šiandienos žmogaus gebėjimas tą tradiciją išgirsti naujai. Tarp vasaros žolynų skambanti muzika tarsi priminė, kad kultūra gyva ne tuomet, kai ji uždaroma muziejaus vitrinoje, o tuomet, kai tampa mūsų šiandienos patirties dalimi.
Laikantis tradicijos, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros kunigas vikaras Matas Kasparas pašventino šventės dalyvių atsineštas gėles ir Botanikos sode augančius žolynus.
Šventėje buvo pristatyta Birutės Žymantienės knyga apie Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodą – „Raktažolė pelenėlė. Botanikos sodas Šiauliuose: istorija ir dabartis“. Šį kūrinį autorė pradėjo rašyti dar 2021 metais, minint sodo 60-metį.
Dainos, kurios suburia
Žolinės šventė tęsėsi įvairiaspalve muzikine programa. Su bendra šventės nuotaika darniai susiliejančią patirtį dovanojo Kauno senjorų ansamblis BRYDĖ. Senjorų kūrybiniai kolektyvai šiandien yra reikšminga Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis. Jie liudija paprastą, bet svarbią tiesą: kūrybai ir dainai nėra amžiaus ribų. Muzikavimas tampa ne tik laisvalaikio forma, bet ir bendruomeniškumo, bendravimo bei aktyvaus gyvenimo būdo išraiška.
Susirinkusieji klausėsi dainų autoriaus ir atlikėjo Valdo Lacko. Jo autorinė kūryba tapo dar vienu šventės muzikinio pasakojimo puslapiu. Šventėje taip pat dainavo ir muzikavo Šilutės kultūros centro vokalinė instrumentinė grupė GĖGĖ. Jos pasirodymas į Botanikos sodo erdvę atnešė Pamario krašto muzikinį atgarsį ir dar kartą priminė, kad Žolinė gali tapti susitikimo vieta žmonėms iš skirtingų Lietuvos miestų ir regionų.
Vienas įdomiausių šių metų šventės susitikimų, ypač vaikams, laukė gamtos ir gyvūnų pasaulio mylėtojų. Egzotinius gyvūnus renginio dalyviams pristatė biologė, edukatorė, Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigų „Gyvūnėlių mylėtojų“ būrelio vadovė Ilona Sakalauskienė. Pamatyti augalą, pajusti jo kvapą, išgirsti muziką po atviru dangumi ar gyvai susipažinti su gyvūnu – tai patirtys, kurių negali visiškai pakeisti joks skaitmeninis vaizdas.
Daugiau negu universitetinė mokomoji erdvė
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas pirmiausia yra reikšminga akademinės ir pažintinės aplinkos dalis. Tokia erdvė suteikia galimybę augalus pažinti ne vien iš vadovėlių ar paskaitų. Pedagogų rengimui tai ypač svarbu: būsimasis mokytojas turi ne tik sukaupti teorinių žinių, bet ir išmokti matyti aplinką kaip ugdymo erdvę.
Tačiau Botanikos sodo reikšmė Šiauliams yra gerokai platesnė. Čia organizuojamos augalų parodos, edukaciniai užsiėmimai, įvairūs susitikimai ir kultūros renginiai.
Ankstesnių Žolinės švenčių programose greta muzikinių pasirodymų vyko augalų parodos, selekcininkų ir kolekcininkų pristatymai, įvairios edukacinės veiklos. Tai rodo, kad sodo erdvė gali sujungti mokslą, švietimą, meną ir visuomenės poreikius.
Todėl jo vertės negalima matuoti vien augalų kolekcijų dydžiu ar mokslinių tyrimų apimtimi. Svarbu ir tai, kiek ši erdvė yra atvira žmonėms, kiek ji padeda miestiečiams atrasti gamtą ir kiek joje gimsta bendrų patirčių.
Universitetas – miestui, miestas – universitetui
Šventėje tautodailės mylėtojai turėjo progą pasigrožėti išaustomis tautinėmis juostomis ir kaklaraiščiais, kuriuos pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja Jolanta Maižiūtė. Vaizduojamojo meno mylėtojus į „Žolynėlių namelį“ sukvietė šiaulietės dailės mokytojos Eglės Novožilovienės tapybos ir akvarelių miniatiūrų paroda „Kur žolė aukštesnė už slenkstį“. Anot darbų autorės, čia pateiktuose kūriniuose atsispindi jos močiutės kaimo aplinka ir gamta.
Šių metų Žolinės šventė dar kartą parodė, kokia svarbi gali būti universiteto ir miesto bendrystė. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija nėra vien institucija, kurioje studijuoja būsimi specialistai. Ji yra svarbi Šiaulių intelektinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. O Botanikos sodas – viena iš tų erdvių, kuriose akademinis pasaulis gali natūraliai susitikti su plačiąja visuomene.
Tokios šventės iš dalies panaikina įprastą ribą tarp „universitetinės“ ir „miesto“ erdvės. Rugpjūčio 15-ąją į sodą renkasi ne tik akademinės bendruomenės nariai. Čia ateina šeimos, senjorai, vaikai, muzikos mėgėjai, sodininkystės entuziastai ir tiesiog žmonės, norintys pabūti gamtoje.
Tai vienas gražiausių universiteto atvirumo visuomenei pavyzdžių. Mokslas ir kultūra nebūtinai turi būti pristatomi iškilmingose konferencijų salėse. Kartais jie prasideda nuo labai paprasto dalyko – pasivaikščiojimo tarp augalų, pokalbio su specialistu, žolyno pažinimo ar koncerto po atviru dangumi.
Žolinės šventė tarsi primena ir kitą svarbią mintį: universitetas ugdo, ne tik suteikdamas diplomus. Jis gali ugdyti ir kurdamas aplinką, kurioje žmogus nori pažinti, domėtis, klausytis ir dalytis.
Žolinės šventė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode dar kartą paliudijo, kad ši vieta tarnauja ne vien studijoms ar pedagogų rengimui. Tai gyva Šiaulių kultūrinio gyvenimo erdvė, atvira šventėms, renginiams, pažinimui ir visiems, kuriems svarbi gamtos bei kultūros bendrystė. Čia, tarp žolynų kvapo ir muzikos garsų, tradicija tampa ne praeities prisiminimu, o gyva dabarties patirtimi, suburiančia žmones ir primenančia tai, kas iš tiesų svarbu – bendrystę, pagarbą gamtai ir gyvą kultūros tęstinumą.
